Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25890-465/2024 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, ir Skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti S. M. motinos valdžią sūnaus J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Ieškinyje Tarnyba nurodė, kad atsakovė S. M. turi nepilnametį sūnų, kurio atžvilgiu motinos valdžios neįgyvendina, nepilnametis J. M. yra netekęs motinos globos, motina yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros bei išlaikymo, o tėvystė vaiko atžvilgiu nenustatyta. Civilinėje byloje Nr. e2-3521-869/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu laikinai apribojo motinos S. M. valdžią sūnaus J. M. atžvilgiu. Teismas iš atsakovės S. M. priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, nepilnamečiui nustatyta nuolatinė globa, paskirtas globėjas. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta panaikinti S. M. taikytą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti į įkalinimo įstaigą atlikti 2020 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį. 2022 m. lapkričio 22 d. S. M. atvyko į Panevėžio pataisos namus.

3. Pasak Tarnybos, surinkus atsakovę S. M. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė teista ne vieną kartą (už disponavimą narkotinėmis medžiagomis), moteris turi 5 vaikus. Skyrius 2024 m. rugpjūčio 30 d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo gavo pranešimą, jog S. M. nuo 2022 m. lapkričio 22 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime, numatoma bausmės pabaiga 2025 m. spalio 18 d., todėl kartu su mažamečiu sūnumi J. M. negyvena, jo neauklėja ir materialiai neišlaiko. Skyriaus specialistai lankėsi nepilnamečio J. M. gyvenamojoje vietoje ir surašė globojamo vaiko aplankymo aktus. Lankymosi metu nustatyta, kad vaiko globa vyksta sklandžiai, nuolatinė globėja užtikrina nepilnamečio vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. Nuolatinė globėja nurodė, jog globos procesas vyksta sklandžiai, globėjos santykis su vaiku yra geras, artimas, berniukas gerai jaučiasi jos namuose. Globėja Tarnybai nurodė, kad kai berniukas pas ją apsigyveno, kol vyksta adaptacija jos namuose, dar nebuvo susitikimų su mama, motina išlaikymo jam neteikia, berniukas apie mamą nieko nekalba, jos neprisimena, vaiko giminaičiai vaiku nesidomi.

4. Skyrius manė, kad tikslinga riboti motinos S. M. valdžią neterminuotai nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, kadangi padėtis atsakovės šeimoje per 6 mėnesius nepasikeitė, motina yra nusišalinusi nuo sūnaus priežiūros, nesidomi vaiku, jo ugdymu, sveikata, išlaikymo neteikia, atsakovė tinkamai neįgyvendina savo motinos valdžios, tinkamai nesirūpina sūnumi, o tai vertintina kaip kalti jos veiksmai, nes ji neįgyvendina savo teisių ir pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Teigė, kad nustatyti laikino motinos valdžios ribojimo pagrindai neišnyko, S. M. savo mažamečiu sūnumi J. M. nesirūpina ir motinos valdžios jo atžvilgiu visiškai neįgyvendina, tokia padėtis tęsiasi nuo 2022 metų, kai vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa. Nurodė, kad nėra duomenų, jog ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, o atsakovės kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. vaiko nepriežiūra, nesirūpinimu ir nesidomėjimu juo, tinkamų vaiko sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų nesudarymu.

5. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė S. M. nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino – neterminuotai apribojo atsakovei S. M. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus J. M. atžvilgiu.

7. Teismas nustatė, kad teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3521-869/2024 buvo nurodyta, jog atsakovė dėl savo kaltų veiksmų, t. y., nusikalstamos veikos atlikimo bei dėl to jai paskirtos ir atliekamos laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje, negali kartu gyventi su nepilnamečiu vaiku J. M. ir rūpintis jo interesais, tačiau ryšys su vaiku nėra nutrūkęs, atsakovė bendrauja telefonu ir nuotolinio ryšio priemonėmis, per „Teams“ programą skambina globos koordinatorei, domisi vaiko sveikata, ugdymu, poreikiais. Iš kitos byloje esančios informacijos nustatė, kad per visą globos laikotarpį Juozas su mama nebuvo susitikę, kelis kartus buvo organizuojami Juozo ir mamos pokalbiai per „Teams“ programą, telefonu, tačiau vaikas pokalbių metu vengdavo kalbėti su mama, vaiko mama retkarčiais paskambina globos koordinatorei, pasidomi apie vaiko sveikatą, kaip jam sekasi, turima informacija, kad mama nei karto vaikui priteistų išlaikymui pinigų nepervedė.

8. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad įsidarbino ir ketina teikti išlaikymą vaikui, teismas nustatė, kad byloje tokių įrodymų nėra, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu savo paaiškinimų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Iš bylos medžiagos teismas darė išvadą, kad atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė (vaiko motina išlaikymo vaikui neteikia, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), neatsižvelgdama į tai, kad motinos ir vaiko ryšys faktiškai yra nutrūkęs. Sprendė, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros ir auginimo, neatlieka savo, kaip motinos, pareigų, išlaikymo neteikia. Nuo vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos jam nustatymo, jokių teigiamų pokyčių atsakovės šeimoje neįvyko, atsakovė savo gyvenimo būdo nekeičia ir nėra požymių, kad padėtis galėtų pasikeisti.

9. Dėl to, teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendė, kad atsakovė visiškai nesirūpina sūnumi, šiais veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neterminuotai apribojo atsakovės S. M. motinos valdžia nepilnamečio J. M. atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priimti į nagrinėjamą civilinę bylą naujus dokumentus.

10.1. Apeliantė teigia, kad įvertinus bylos procesinius dokumentus ir teismo veiksmus, matyti, jog pirmosios instancijos teismas nevertino tokių aplinkybių, kaip atsakovės dabartinė teisinė padėtis – nuteistoji atliekanti realią laisvės atėmimo bausmę, negali savarankiškai rinkti ir teikti įrodymus į bylą, teikti paaiškinimus be kvalifikuoto atstovo dalyvavimo. Mano, kad teismas padarė šiurkštų proceso dalyvio teisių pažeidimą, turėjusį esminės įtakos dėl teisingo sprendimo priėmimo, nes atsakovei buvo visiškai apribota teisė gauti kvalifikuotą nemokamą teisinę pagalbą dėl bylos įrodinėtinų aplinkybių, įrodymų rinkimo oponuojant į ieškovo ieškinio reikalavimus ir pan.

10.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo, todėl neįmanoma daryti išvados, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kokių įrodymų pagrindu. Atsakovės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių tyrimą bei nustatymą, neištyrė bei neįvertino atsakovės pateiktų žodinių paaiškinimų, pagrindžiančių motinos valdžios (jos ypatingai ribotas komunikavimo galimybes su sūnumi) panaudojimą ribotu laisvės atėmimo režimu, arba teismas paviršutiniškai aiškinosi ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pan.

10.3. Pažymi, kad naujas ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovės atžvilgiu pirmosios instancijos teismui pateiktas praėjus 5 mėn. nuo pirmojo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė ginčo metu, nuo 2024 m. kovo 27 d. iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, yra laisvės atėmimo vietoje, fizinių pasimatymų su sūnumi niekas iš laikinųjų globos įstaigos atstovų neorganizavo, nors atsakovė prašė atvežti sūnų į pasimatymą su ja. Mano, kad natūralu, jog vaizdo konferencijų metu mažiems vaikams nėra įdomu ir smalsu bendrauti su kitais asmenimis, įskaitant atsakovę.

10.4. Teigia, kad į bylą pateikiami nauji atsakovės dokumentai, kurie nebuvo pateikti į bylą savalaikiai, nes atsakovė neturi tokių žinių ir kompetencijų dėl civilinės bylos eigos ir apsigynimo nuo jai pareikšto ieškinio. Pateikiama informacija, gauta iš laisvės atėmimo vietos, kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka atsakovė, apie tai, kad nuteistoji S. M. atlikdama bausmę Panevėžio kalėjime, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Panevėžio kalėjimo viršininko sprendimais yra įtraukta į darbinę veiklą, nuteistoji įdarbinta būrio tvarkytoja, ne visą darbo laiką – 2 valandas per dieną, dirbant penkias dienas per savaitę, nuteistajai S. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) minimalios mėnesinės algos dydžio koeficientas, pagal antstolių pateiktus vykdomuosius patvarkymus nuo nuteistosios S. M. gaunamo mėnesinio atlyginimo įsiskolinimų dengimui yra nuskaičiuojama 10 procentų.

10.5. Mano, kad jei ne laisvės atėmimo režimas, atsakovė turėtų visas realias galimybes rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, dabartinė jos buvimo vieta nulemia apribotas jos galimybes matytis ir rūpintis per atstumą savo nepilnamečiu sūnumi, o globos įstaiga nededa pastangų dėl vaiko ir motinos ryšio nenutrūkimo.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą Tarnyba prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11.1. Ieškovas nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi yra motyvuotas, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šeimos teisinius santykius, tinkamai įvertino įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

11.2. Pažymi, kad atsakovės aktyvesnis bendravimas su sūnumi prasidėjo tik tuomet, kai Tarnyba pateikė ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kai atsakovė gavo dokumentus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Nuo laikinosios globos nustatymo iki ieškinio pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui bendravimas tarp atsakovės ir sūnaus nevykdavo, motinos teismo posėdyje išsakytas noras pačiai rūpintis sūnumi yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio. Nurodo, kad sūnus atsakovės S. M., kaip mamos, neidentifikuoja, nenori su ja bendrauti, visą globos laikotarpį nėra duomenų, jog moteris domėtųsi vaiko sveikatos priežiūra, ugdymu ar kitais susijusiais klausimais su vaiku, vaiku pilnai rūpinasi laikinasis globėjas.

11.3. Įvertinusi atsakovės gyvenimo būdą, Tarnyba mano, jog motina daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina jais.

11.4. Pažymi, kad Tarnyboje 2024 m. rugpjūčio 28 d. atlikta globos peržiūra dėl J. M. laikinosios globos, nurodyta, jog nuo vaiko apgyvendinimo budinčio globėjo namuose pastebėta jog globos procesas vyksta sklandžiai, berniukas apie mamą nieko nekalba, jos neprisimena, specialistų vertinimu, ilgainiui vis sunkiau berniukui bus atsiskirti nuo nuolatinės globėjos šeimos, vaikas išgyvens netektį, kaip ir tuo metu, kai buvo atskirtas nuo savo biologinės šeimos, o tai gali turėti neigiamą poveikį vaiko fizinei, socialinei bei emocinei raidai ateityje, sukelti psichologinių sunkumų.

11.5. Tarnybos nuomone, atsakovei ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo buvo pareikštas įvertinus nenuoseklius atsakovės veiksmus. Vaiko grąžinimas motinai nagrinėjamu atveju prieštarautų vaiko interesams, priežasčių, dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, svarumas nėra pašalintas atsakovės elgesio pokyčių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas institucijos ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo informaciją. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį bei jų reikšmę nagrinėjamai bylai, į byloje sprendžiamo klausimo svarbą, susijusią prioritetiniais laikomais nepilnamečių vaikų interesais, taip pat į tai, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nebuvo atstovaujama advokato, nenustatęs atsakovės procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, priima ir prideda prie bylos atsakovės kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus.

Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kurį skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė su priimtu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino jai teisės į teisminę gynybą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko nepagrįstai neterminuotai apribojo atsakovei motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su priimtu teismo sprendimu, pateiktu apeliaciniu skundu bei visa kita byloje esančia informacija, turi pagrindą iš dalies sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

18. Visų pirma, CPK suformuluotas civilinio proceso tikslas – kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, o proceso koncentracijos, ekonomiškumo principai nedviprasmiškai įpareigoja teismą imtis visų leistinų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 2, 7, 72, 158 ir kt. straipsniai). Tačiau visos bylos nagrinėjimo pagreitinimo priemonės neturėtų atimti iš teisėjo galimybės prireikus įsikišti į bylos nagrinėjimo eigą ir daryti jai įtaką taip, kad būtų sudarytos sąlygos priimti teisingą sprendimą. Kitaip tariant, siekiant bylos nagrinėjimo koncentruotumo tikslo būtina atsižvelgti į materialiosios tiesos principą, net jeigu kartais dėl to procesas sulėtėtų. Ne mažiau svarbus realios šalių lygybės procese užtikrinimas, kai faktiškai jų galimybės nėra lygios. Taigi teismas turi rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos atkūrimu tarp ginčo šalių, o tai yra pasiekiama teisėjui tinkamai vadovaujant civiliniam procesui. Viena iš vadovavimo civiliniam procesui formų – teismo veiksmai, kai įstatymo nustatytomis priemonėmis šalinami trukdžiai, kliudantys siekti civilinio proceso tikslų ir padedama dalyvaujantiems byloje asmenims įgyvendinti savo teises bei pareigas.

19. Pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Atstovavimas – tai specifinė veiklos rūšis, reikalaujanti ne tik laiko, bet ir specialių teisės žinių. Proceso šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys dažniausiai tokių žinių neturi. Dėl to, norėdami geriau apginti savo teises ir interesus, jie kviečiasi į pagalbą advokatus ar kitus asmenis – atstovus. Asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga ir gynimas nėra vienintelis atstovavimo tikslas. Atstovai, įgyvendindami kooperacijos civiliniame procese principą, taip pat padeda teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą byloje. Dėl to atstovavimas laikomas viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų. Teisės į teisingą teismo procesą principas reikalauja, kad valstybė, garantuodama teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kartu užtikrintų, jog teismo procesas vyktų sąžiningai, operatyviai, kvalifikuotai, būtų gerbiamos šalių teisės, o bylą nagrinėtų nešališkas ir neutralus teisėjas. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą ir siekdamas sudaryti galimybes asmenims ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus civilinėse ir administracinėse bylose, 2000 m. kovo 28 d. priėmė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.

20. CPK 161 straipsnyje numatyta, jog tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje. Tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, šį gebėjimą gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Galimos situacijos, kai dalyvaujantis byloje asmuo dėl menko išsilavinimo, teisinio neišprusimo bei nepatyrimo gali nesugebėti įvertinti pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo bei jo veiksmingumo konkrečioje byloje ir dėl to atsidurti nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, taigi teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

21. CPK 404 straipsnio, reglamentuojančio pasirengimą nagrinėti bylą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (motinos), taip pat tėvų valdžios apribojimo, 4 dalyje numatyta, jog, jeigu vaiko tėvai (ar vienas iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, per teismo nustatytą terminą patys (pats) nepasirenka advokato, teiksiančio jiems (jam) teisinę pagalbą, teisėjas, kuriam paskirta parengti bylą nagrinėti, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas, jei mano, kad vaiko tėvai (ar vienas iš jų) be advokato pagalbos negalės tinkamai ginti savo teisių.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartą teisės į gynybą principo teisinį reglamentavimą ir su tuo susijusią kasacinio teismo praktiką, į tai, kad šioje konkrečioje byloje sprendžiamas itin svarbus ir jautrus klausimas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėtais interesais, nepilnamečio vaiko vieno iš tėvų teisėmis ir pareigomis, sprendžia, kad CPK 161 straipsnio 1 dalyje bei CPK 404 straipsnyje nustatyta teismo posėdžio pirmininko ar kito bylą nagrinėjančio teisėjo pareiga įsitikinti, ar byloje dalyvaujantys asmenys be atstovo pagalbos sugeba (sugebės) tinkamai ginti savo teises, o tuo suabejojus, per valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančią instituciją pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, turi būti vykdoma itin atsakingai.

23. Susipažinus su pirmosios instancijos teisme vykusio proceso eiga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. pranešimu atsakovei nustatytas 20 d. terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, kitu tos pačios dienos pranešimu pasiūlyta per 7 dienų terminą kreiptis į pasirinktą advokatą arba į advokato padėjėją, nurodyta, kad civilinėse bylose dėl tėvo (motinos) valdžios apribojimo atsakovai turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat nurodyta, kad atsakovei S. M. pasirinkus advokatą (advokato padėjėją), teiksiantį teisinę pagalbą, jis privalo per 10 dienų terminą apie tai pranešti teismui. Minėti pranešimai atsakovei įteikti 2024 m. rugsėjo 23 d., tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė.

24. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 20 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir byla išnagrinėta. Išklausius 2024 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad atsakovė nebuvo atstovaujama advokato, prieš duodama paaiškinimus teismui nurodė, kad sutinka su ieškiniu, vėliau, bylą nagrinėjant iš esmės ir baigiamųjų kalbų metu prašė ieškinio netenkinti, neatimti vaiko, nesutiko su ieškovo ieškiniu. Teismo posėdžio metu atsakovė akivaizdžiai buvo susijaudinusi, graudinosi, aiškino, kad galėtų teismui pateikti rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėtų domėjimąsi vaiku, įrodymus apie įsidarbinimą ir gaunamą užmokestį.

25. Vertinant teismo veiksmus teismo posėdžio metu matyti, kad teismas nesiaiškino priežasčių, kodėl atsakovė nėra pasirūpinusi atstovavimu, nesiaiškino ar atsakovė pageidautų atstovo ir iš esmės nevertino atsakovės galimybės tinkamai ginti savo teises teisminio proceso metu, nors teismo posėdžio metu atsakovės duoti paaiškinimai rodo, kad atsakovė nesugebėjo savęs tinkamai apginti. Tokią išvadą patvirtina tai, kad nėra aišku ar atsakovė, gavusi ieškinį, suprato ieškinio esmę, t. y. kad bus sprendžiama dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nes prieš duodant paaiškinimus teismui su ieškiniu sutiko, o vėliau, byloje pasisakius ieškovui ir teismui uždavus atsakovei klausimus, atsakovė prašė netenkinti ieškinio reikalavimų. Nors teismo posėdžio metu atsakovė teigė, kad galėtų pateikti teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos dėstytas faktines aplinkybes, teismas nevertino galimybės atidėti teismo posėdį ne tik dėl atstovo nebuvimo, bet ir dėl teisės atsakovei pateikti, jos manymu, reikšmingas faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Svarbu ir tai, kad nepaisant to, jog atsakovės galimybės rinkti ir teikti įrodymus šiuo metu yra apribotos dėl subjektyvių aplinkybių (laisvės atėmimo bausmės atlikimo), tai nepaneigia atsakovės teisės į teisėtą ir teisingą teisminį procesą bei teisės į teisminę gynybą.

26. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, sprendžiamų klausimų svarbą, privalėjo įvertini atsakovės galimybes byloje gintis be atstovo (atsakovės prieštaringa pozicija dėl ieškinio, atsakovės apribotos galimybes rinktis įrodymus byloje ir pan.). Nustatęs, kad atsakovės gebėjimas tinkamai ginti savo teises kelia pagrįstų abejonių, teismas turėjo spręsti šį klausimą CPK 404 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pasiūlyti atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, o jai per nustatytą terminą nepasirinkus atstovo, pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai apie tai, kad atsakovei būtinas advokatas.

27. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui tinkamai neišsprendus atsakovės atstovavimo klausimo, buvo pažeisti CPK 161 straipsnio 1 dalies ir 404 straipsnio 4 dalies reikalavimai, tokiu būdu neužtikrinant atsakovei teisėto ir teisingo teisminio proceso, dėl ko buvo iš esmės pažeistos proceso teisės normos ir tai galėjo lemti neteisingą bylos dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo išsprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Šioje byloje nustačius esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir, kaip to prašo atsakovė, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Atkreiptinas dėmesys, kad konstatavusi proceso teisės normų pažeidimą, teisėjų kolegija nebepasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su neterminuotu motinos valdžios apribojimo nustatymu materialiosios teisės prasme. Šias aplinkybes turės įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, užtikrinęs visas procesines garantijas dalyvaujantiems byloje asmenims.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.