Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj., Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, paskutinį kartą teistas – Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 10 MGL (376,6 Eur) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2025 m. sausio 11 d. apie 21.25 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino automobilį SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pareigūnams atvykus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. parodė, kad pranešimą apie įtarimą supranta, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvių kalba moka, vertėjas jam nereikalingas. Teisės ir pareigos jam išaiškintos. Pranešimą apie įtarimą perskaitė, supranta, pilnai pripažįsta ir labai gailisi. 2024 m. sausio 11 d. vakare, vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), išvažinėdamas iš namo kiemo, kliudė kitą automobilį SUBARU, valst. Nr. nežino, galimai kaip pranešime apie įtarimą, t. y. (duomenys neskelbtini) Į namo kiemą grįžo galimai už 10 minučių. Buvo nuvažiavęs iki (duomenys neskelbtini) namo, nuvežė vaiką pas L., jos pavardės nežino. Grįžęs į butą, iš dalies papasakojęs savo sugyventinei E. apie įvykį, kad išvažiuodamas kliudė kitą automobilį. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), po įvykio iš streso per kelis kartus išgėrė 0,5 l, talpos 40 laipsnių stiprumo degtinės. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Po įvykio į butą atėjo policijos pareigūnai, kurie nustatė neblaivumą. Dėl įvykio labai gailisi. Yra dirbantis, dirba pagal individualią veiklą, atlieka griovimo darbus, gauna reguliarias pajamas. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam baudą, kurią sumokėtų dalimis.

Be M. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektų apžiūros protokolais, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų M. G., Ž. G., A. L. ir E. B. duotais parodymais, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. A. 2025 m. sausio 11 d. apie 21.25 val., pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino automobilį SUBARU, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pareigūnams atvykus į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Paskelbus M. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo leisti mokėti dalimis per metus laiko.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę M. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. A. – teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Kaltinamasis prašo leisti baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos, savanoriško mokėjimo laikotarpį.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. M. A. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklų 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,04 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (3,04 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. sausio 14 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto, automobilio FORD S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis FORD S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. B.. Šiuo atveju teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio FORD S-MAX vidutinė vertė Lietuvoje su PVM yra 4 130 Eur. Atsižvelgiant į tokių aplinkybių visumą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kadangi automobilis FORD S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltinamojo M. A. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 4 130 Eur.

M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašai, kurie saugomi prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL, t. y. 2 700 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. skirti galutinę bausmę – 36 MGL, t. y. 1 800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų) baudą.

Nustatyti M. A. 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. A. išieškoti automobilio FORD S-MAX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 130 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt eurų), valstybės naudai.

M. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, saugomus prie bylos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, AB bankas Luminor (buvęs DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, AB bankas Luminor (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4 130 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, mokėjimo paskirtis – „e1-989-1157/2025“. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

6. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.