- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 1-23-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00844-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- E. U.
- Kaltinamasis
- A. U.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius, Eugenija Galatiltienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:
-2014-04-25 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - šešerių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. U. panaudojo smurtą artimoje aplinkoje.
2014 m. gegužės 18 d., apie 17.01 val., adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m, bute, kaltinamasis A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo sūnaus E. U. atžvilgiu fizinį smurtą, sukinėjo rankas, kumščiu trenkė į pilvą, rankomis už kaklo paėmęs smaugė, prirėmė prie sienos ir vėl keletą kartų kumščiu smogė į pilvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam smulkius paviršinius odos nubrozdinimus kaklo šonuose, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sūnaus E. U. sveikatą.
Kaltinamasis A. U. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną grįžus namo, jis miegojo savo kambaryje, kai pajuto, kad kažkas lenda į galinę kairės pusės jo kelnių kišenę, kurioje buvo piniginė su pinigais. Tai pajutęs, jis sugriebė už rankos, ir tuomet iš karto pajuto smūgius į krūtinės bei galvos sritį, nuo kuo apsvaigo. Kaltinamasis paaiškino, jog piniginę su pinigais norėjęs ištraukti jo sūnus Ernestas. Nurodė, kad sugriebus jį už rankos, jis pastarajam nei tuomet, nei vėliau smūgių nesudavė, o jo paties atžvilgiu buvo panaudotas smurtas.
Nukentėjusysis E. U. parodė, kad 2014 m. gegužės 18 d. namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), jis buvo kartu su mama D. U., kuomet į namus neblaivus grįžo tėvas A. U.. Netrukus išgirdus, jog virtuvėje kilęs triukšmas, atėjus, jis pamatė, jog tėvas sukinėjo mamai rankas. Jis norėjo mamą apginti, tačiau tėvas tuomet sudavė jam porą kartų į krūtinę, į pilvą, suėmęs už kaklo, pakėlė ir smaugė, suko jam rankas. Tuomet mama iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę tėvą A. U. išvežė.
Liudytoja D. U. parodė, kad įvykio aplinkybes ji prisimena laba gerai ir nurodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., ji kartu su sūnumi E. U. buvusi namuose - (duomenys neskelbtini), kuomet į namus neblaivus grįžo A. U.. Tarp jos ir A. U. virtuvėje, kur ji ruošusi valgį, kilo žodinis konfliktas. Į virtuvę atėjęs sūnus E. U. norėjęs ją užstoti, ir tyuomet A. U. kumščiu sudavė sūnui į pilvo sritį, nuo smūgio sūnus net susilenkė. Ir jie tarpusavyje susikibo. A. U. sudavė sūnui dar keletą smūgių, po to paėmė sūnų už kaklo ir pakėlė į viršų, matėsi, kad sūnus pradėjo dusti. Liudytoja nurodė, jog ant sūnaus kaklo matėsi smaugimo žymės, sužalojimai kaip raudonumas, kaip nubrozdinimas. Liudytoja patvirtino, kad konfliktai jų namuose kyla jau apie metus laiko.
Liudytojas M. U. parodė, kad jų šeimoje konfliktai kyla nuolat. Parodė, jog tėvas A. U. visuomet, kai yra neblaivus, yra agresyvus.
Liudytoja S. V. parodė, kad gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, nuvykus nurodytu adresu, juos pasitikusi moteris, kuri nurodė, kad tėvas naudojo fizinį smurtą sūnaus, kuris norėjo ją apginti nuo vyro (tėvo – kaltinamojo A. U.), atžvilgiu. Liudytoja nurodė, jog jiems atvykus, tiek moteris – liudytoja D. U., tiek vaikas – nukentėjusysis sūnus E. U., buvo išsigandę. S. V. parodė ir tai, kad pildant, surašant tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, jame ji nurodžiusi visas tokio pobūdžio bylose reikšmingas aplinkybes, kurios buvo nustatytos įvykio vietoje, bei tas, kurias nurodė smurtą patyręs asmuo, pabrėžė, jog pildant smurtą galinčių rodyti požymių lentelę, joje detaliai buvo pažymėti ne tik išoriškai matomi, bet ir smurtą patyrusio asmens nurodyti sužalojimai – šiuo atveju skausmas pilvo srityje, pažymėtas skaičiumi – 09. Liudytoja nurodė ir tai, jog A. U. buvęs itin agresyvus, į jokius jų kaip policijos pareigūnų nurodymus, paliepimus nereagavo, aktyviai priešinosi, ko pasėkoje asmens atžvilgiu buvo panaudota net išskirtinė priemonė – elektrošokas, ir net du kartus.
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2014 m. gegužės 18 d., apie 17.01 val., Klaipėdos AVPK gautas pranešimas, kad adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., naudojamas smurtas artimoje aplinkoje. Nustatyta, kad policijai apie smurtą artimoje pranešė D. U., kuri tarnybiniame pranešime įvardinta, kaip asmuo matęs konfliktą. Nustatyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 18 d., 17.01 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., tėvas A. U. smurtavo prieš savo sūnų E. U.. Nustatyta, jog ant E. U. kaklo matėsi nubrozdinimai, abi rankos taip pat buvo nubrozdintos. E. U. buvo susijaudinęs ir išsigandęs. Nustatyta, kad smurtą galinčių rodyti požymių lentelėje užfiksuota, jog nubrozdinimai – pažymėti skaičiumi 01, pažymėti ant abiejų rankų riešų, ir ant kaklo iš abiejų pusių, skausmas – pažymėtas skaičiumi 09, pažymėtas pilvo srityje. Nustatyta, kad tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto surašytas 2014 m. gegužės 18 d. (b. l. 1-4).
Specialisto išvada Nr. G 1010/14(03) nustatyta, kad E. U. konstatuoti kūno sužalojimai – smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo šonuose. Sužalojimai galėjo gautis paveikus kaklo sritį kietais bukais daiktais, galimai pirštų galais spaudžiant kaklą smaugimo metu. Apžiūros metu stebėtas odos gijimo laipsnis leidžia teigti, kad sužalojimai įgauti maždaug prieš dvi paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2014 m. gegužės 18 d., paros antroje pusėje. Nustatyta, kad E. U. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13).
Alkotesterio kvitu Nr. 6446 nustatyta, kad 2014 m. gegužės 18 d., 17.40 val., A. U., gimusiam 1972 m. birželio 4 d., nustatytas 2,39 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19).
Kaltinamasis A. U. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir teigia fizinio smurto nukentėjusiojo sūnaus E. U. atžvilgiu nenaudojęs. Tokie kaltinamojo parodymai teismo vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir be to, paneigtini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.
Baudžiamosios bylos medžiaga - tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, objektyviai nustatyta, kad 2014 m. gegužės 18 d., 17.01 val., užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., faktas nukentėjusiojo E. U. atžvilgiu. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad į įvykio vietą atvykusiems ir tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto surašiusiems policijos pareigūnams smurtą patyręs asmuo – E. U. nurodė, kad tėvas A. U. pradėjo sukinėti jam rankas, sudavė smūgį į pilvą, po ko pradėjo smaugti, prirėmė prie sienos, ir po to vėl sudavė dar kelis smūgius kumščiu į pilvą, po ko nukentėjusiajam pavyko išsisukti ir pabėgti (b. l. 1-4). Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. nurodė, kad 2014 m. gegužės 18 d., tėvui, kuris buvęs neblaivus, pradėjus konfliktuoti su mama, kuri tuo metu irgi buvo namuose, norėdamas užstoti mamą, jis paprašė tėvo nusiraminti, tačiau pastarasis trenkė kumščiu jam į pilvą, nuo skausmo jis net susilenkė, po ko, prirėmęs prie sienos, dar kelis kartus kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas, sukinėjo rankas, o po to, paėmęs už kaklo ir pakėlęs jį, pradėjo smaugti (b. l. 7-8). Galiausiai baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis E. U. taipogi nurodė, kad tėvas A. U., siekiant jam užstoti mamą, sudavė jam smūgį į pilvo sritį, po to sudavė kelis smūgius kumščiu į krūtinės sritį, suko rankas, po ko pradėjo smaugti. Analizuojant nukentėjusiojo E. U. parodymus, akivaizdu, jog, apibrėžiant jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ribas, fizinio smurto - smūgių pobūdį, jų lokalizaciją, nukentėjusiojo parodymai savo esme yra identiški ir analogiški tiek visiškai nedelsiant po įvykio, surašant ir aplinkybes fiksuojant tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek, atkreiptina, ir teisminio nagrinėjimo metu, kuomet nuo įvykio yra praėjęs pakankamas laiko tarpas. Tokiu būdu, nukentėjusiojo parodymų esminis nuoseklumas suponuoja išvadą nukentėjusįjį įvardijant tikrąsias fizinio smurto jo atžvilgiu panaudojimo aplinkybes.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto 2014 m. gegužės 18 d., 17.01 val., nukentėjusiojo E. U. atžvilgiu fiksuojami fizinio smurto požymiai – nubrozdinimai ant abiejų riešų, kurie gavosi sukant rankas, nubrozdinimai abiejose kaklo pusėse, kurie gavosi smaugiant rankomis, bei skausmas pilvo srityje. Specialisto išvada Nr. G 1010/14(03) nustatyta, kad 2014 m. gegužės 20 d. apžiūros metu E. U. konstatuojami kūno sužalojimai – smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai kaklo šonuose, kurie galėjo gautis paveikus kaklo sritį kietais bukais daiktais, galimai pirštų galais spaudžiant kaklą smaugimo metu ir gijimo laipsnis leidžia teigti, kad sužalojimai įgauti galimai 2014 m. gegužės 18 d., paros antroje pusėje (b. l. 13). Analizuojant, gretinant ir vertinant išdėstytą, matyti, jog nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų apimtimi specialisto išvada yra siauresnio pobūdžio, be to, ekspertai, apibrėžiant kūno sužalojimų padarymo pobūdį, bei laiką, pateikia tik galimas išvadas. Vienok, tuo pačiu, analizuojant ir vertinant išdėstytą, akivaizdu ir tai, jog reikšmingų aplinkybių aspektu – būtent fizinio smurto panaudojimo pobūdžiu, lokalizacija ir laiku, tarnybinis pranešimas, fiksuojant šias aplinkybes, ir specialisto išvada, šias aplinkybes konstatuojant, iš esmės yra tapatūs. Pažymėtina, jog tiek tarnybinis pranešimas, tiek specialisto išvada, kiekvienas kaip įrodymas savo apimtimi, atitinka ir nukentėjusiojo E. U. išdėstytas aplinkybes, apibrėžiant jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ribas. Tokiu būdu šių aplinkybių visuma objektyviai suponuoja, jog nukentėjusiajam E. U. tarnybiniu pranešimu fiksuoti ir specialisto išvada konstatuoti kūno sužalojimai padaryti būtent 2014 m. gegužės 18 d., 17.01 val., tai yra antroje paros pusėje. Šių aplinkybių visuma objektyviai suponuoja ir kitą išvadą - kaltinamojo išdėstyti argumentai, jog nukentėjusysis, keršydamas jam, galėjęs ir pats susižaloti, paneigtini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nedelsiant po įvykio, įvykio vietoje, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto betarpiškai surašiusi liudytoja S. V. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog ant nukentėjusiojo E. U. kaklo matėsi nubrozdinimai, abi rankos taip pat buvo nubrozdintos (b. l. 16). Nustatyta, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytoja taipogi patvirtino, jog, įvykio vietoje surašant tarnybinį pranešimą, reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes – fizinio smurto panaudojimą bylojančius požymius ji fiksavusi detaliai ir tikslai. Kreiptinas dėmesys, jog tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytoja nurodė ir tai, kad nukentėjusysis E. U. buvo išsigandęs ir susijaudinęs.
Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio aplinkoje betarpiškai buvusi ir įvykį betarpiškai stebėjusi liudytoja D. U. taipogi tiek ikiteisminio tyrimo metu, kuomet parodymus davė ne tik apklausos metu, bet akistatos su kaltinamuoju metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė iš esmės analogiškas, kaip ir nukentėjusysis, nusikalstamos veikos aplinkybes, fizinio smurto pobūdį ir jo lokalizaciją (b. l. 14-15, 64-65). Kreiptinas dėmesys, jog, kaip akivaizdu, liudytojos parodymai atitinka ir rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus.
Pažymėtina, jog 2014 m. gegužės 18 d., 17.40 val., A. U. nustatytas 2,39 promilių girtumo laipsnis. Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, liudytojos S. V. parodymais nustatyta, kad 2014 m. gegužės 18 d., į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, A. U. atžvilgiu net gi du kartus panaudota išimtinė priemonė – elektros impulsinis prietaisas. Tai leidžia pagrįstai teigti kaltinamąjį buvus itin agresyviai nusiteikusį. Ir ši aplinkybė, bei konstatuotas girtumo laipsnis, nors ir netiesiogiai, vienok kitų įrodymų visumos aspektu, logiškai pagrindžia kaltinamojo kaltę.
Nustatyta, jog šeimyninė aplinka kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei D. U. šeimoje yra itin sudėtinga ir konfliktiška. Vienok, ši aplinkybė vienareikšmiai nukentėjusiojo ir liudytojos D. U. parodymų kaip tinkamų įrodymų baudžiamojo proceso normų reikalavimų prasme neeliminuoja. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, taigi ne kartą, apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Be to, kaip minėta, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai ne tik tarpusavyje iš esmės yra tapatūs, bet yra ir tapatūs faktinėms nustatytoms baudžiamosios bylos aplinkybėms.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. gegužės 18 d., 20.00 val., kaltinamąjį A. U. pristačius į Klaipėdos AVPK, apžiūros metu, kūno sužalojimai A. U. nekonstatuoti, skundų dėl sveikatos sutrikimų asmuo taipogi nepareiškė (b. l. 117-120). Tai objektyviai paneigia kaltinamojo argumentus, jog 2014 m. gegužės 18 d. jo paties atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir jam buvo padaryti sužalojimai.
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo A. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visa apimtimi. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kadangi smurtas panaudotas artimoje aplinkoje.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vienok, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika vienareikšmiai yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Nors nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo atžvilgiu sukeltos pasekmės nėra itin ženklios – konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, vis tik fizinis smurtas panaudotas, ir panaudotas artimoje aplinkoje, fiziškai silpnesnio asmens - sūnaus atžvilgiu. Kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką A. U. neprisipažino. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai vienareikšmiai įtakojo nusikalstamus veiksmus sūnaus atžvilgiu.
Kaltinamasis yra teistas, ir teistas už analogišką nusikalstamą veiką artimoje aplinkoje.
Vertinant išdėstytą, laikytina, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant atitinkamus baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti - laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.