Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Egidijos Tamošiūnienės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos koncernas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-864-324/2016, pagal ieškovės Vokietijos įmonės OLAN-Haushaltsgerate ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavisos koncernas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę ekspedijavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė 2008-10-09 pateikė atsakovei užsakymą Nr. 861024 dėl buitinės technikos pervežimo organizavimo ir vykdymo maršrutu Kaunas – Almata. Atsakovė krovinio pervežimui pasitelkė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pristačius krovinį į galutinę stotį paaiškėjo, kad dalis jo pavogta, dalis – sugadinta. Ieškovės teigimu, atsakovė įsipareigojo ne tik teikti krovinio pervežimo organizavimo paslaugas, bet ir atlikti prekių pervežimą bei apdrausti krovinį, todėl atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius dėl krovinio vagystės ir sugadinimo bei išlaidų dėl krovinio pervežimo.

Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta byla pagal UAB „Lavisos koncernas“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl nuostolių priteisimo dėl vežimo metu prarasto ir sugadinto krovinio, kurioje 2011-05-12 sprendimu ieškinys atmestas. Ieškovės įsitikinimu, tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė nebuvo nustatyta, nepaneigia krovinio praradimo ir nuostolių patyrimo fakto, o už vežėjo veiksmus (neveikimą) yra atsakingas ekspeditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė teigia, kad sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos krovinio gavėjo „INTER-TRAST“ LLP teisėms ir pareigoms, kadangi būtent dėl jo kaltės nebuvo surašytas komercinis aktas, todėl jo neįraukimas į bylą trečiuoju asmeniu yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas nenustatytas, kadangi ieškovė reiškė reikalavimus kylančius iš 2008-10-09 susitarimo ekspeditorės, o ne krovinio gavėjo atžvilgiu ir byloje buvo nagrinėjamas būtent ekspeditorės civilinės atsakomybės klausimas, dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų spręsta nebuvo.

Dėl šalių naujai pateiktų rašytinių paaiškinimų

Apeliantė 2016-07-18 pateikė teismui paaiškinimus dėl ieškovo atsiliepimo, kuriame akcentuoja apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei nurodo, jos manymu, ginčui aktualias teisės normas. Ieškovė 2016-07-18 pateikė teismui pranešimą, kuriame pažymėjo, kad apeliantės paaiškinimus gavo elektroniniu paštu 2016-07-15 (penktadienio) vėlyvą vakarą. Ieškovės manymu, apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes pateikė paaiškinimus likus vienai dienai iki teismo posėdžio datos, užkirsdama kelią susipažinti su paaiškinimais bei pateikti savo argumentuotą poziciją, todėl prašė atsisakyti priimti apeliantės rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo laiką, byloje esančių įrodymų apimtį, bei apeliantės paaiškinimų turinį, siekdama užtikrinti šalių lygiateisiškumą, atsisako juos priimti.

Dėl apeliantės prievolių pagal ekspedijavimo sutartį apimties

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, neteisingai jas vertino. Tarp šalių susiklostė ekspedijavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Atskiros ekspedijavimo sutarties šalys nesudarė. Ieškovė 2008-10-09 pateikė apeliantei užsakymą dėl buitinės technikos pervežimo organizavimo ir vykdymo maršrutu Kaunas – Almata. Šis užsakymas, savo turiniu, nėra informatyvus, todėl sprendžiant ginčą svarbu nustatyti dėl ko susitarė šalys ir kaip šis susitarimas buvo įvykdytas.

Vykdydama ieškovės užsakymą, apeliantė pasitelkė trečiąjį asmenį AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2008-10-09 užsakymo turinį, apeliantės ieškovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas apmokėtinas paslaugas, šalių paaiškinimus bei jų bendradarbiavimo praktiką, sprendė, kad į pervežimo organizavimo įsipareigojimų sudėtį įėjo apeliantės pareiga iškrauti ieškovės transportu atgabentą krovinį atsakovės patalpose, krovinį apdrausti, pakrauti į geležinkelio vagoną, įforminti visus lydinčiuosius dokumentus ir užtikrinti krovinio pristatymą gavėjui į geležinkelio stotį Almaty 2, aklakelį 501B. Teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas ieškovei 2008-10-15 PVM sąskaitoje faktūroje Nr.02818 sumokėti iki 2008-10-10 už prekių pakrovimą ir iškrovimą (iki krovinio pristatymo) bei ekspedijavimo sutarties esmė reiškia, jog apeliantė prisiėmė pareigą organizuoti vežimo darbus taip, kad gavėjas krovinį gautų. Teismas taip pat sprendė, jog apeliantė turėjo pareigą kontroliuoti visą krovinio transportavimą, todėl privalėjo palaikyti kontaktą su pervežimo užsakove ir krovinio gavėju tokiu būdu, kad jie būtų įspėti apie visas su vežimu susijusias aplinkybes, galinčias vienaip ar kitaip įtakoti krovinio pristatymą.

Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Iš užsakymo (I t., b. l. 14), matyti, kad ieškovas atsakovui užsakė užtikrinti krovinio pristatymą gavėjui į geležinkelio stotį Almaty 2, aklakelį 501B. Kaip krovinio gavėjas nurodytas „INTER-TRAST“ LLP. Byloje nėra ginčo, kad krovinys buvo pristatytas į geležinkelio stotį Almaty 2, aklakelį 501B. Iš byloje pateikto susirašinėjimo su Kazachstano geležinkeliais (II t., b. l. 21,23) matyti, kad krovinio gavėjas „INTER-TRAST“ LLP krovinį priėmė, atidarė vagoną ir dalinai jį iškrovė (II t., b. l. 43, 45). Apeliantė su krovinio gavėju jokių teisinių santykių neturėjo ir nustatyti jam įpareigojimų negalėjo. Tos faktinės aplinkybės, kad „INTER-TRAST“ LLP priėmė krovinį, apmokėjo už vagono pervežimą į aklakelį (I t., b. l. 15-22), pasirašė bendrąjį aktą be pastabų, rodo, kad jis, kaip krovinio gavėjas, vykdė ieškovės patvarkymus dėl krovinio. Iškrovęs galį krovinio „INTER-TRAST“ LLP visiškai disponavo šia krovinio dalimi. „INTER-TRAST“ 2008-10-30 rašte, adresuotame Almaty 2 stoties viršininkui, nurodė, kad vagoną su šešiomis plombomis atidarė kartu su Prekybos ir pramonės rūmų ekspertu, nedalyvaujant geležinkelio atstovui, atidarius vagoną buvo rasti vagystės požymiai, todėl prašyta paskirti geležinkelio atstovą prekėms suskaičiuoti (I t., b. l. 24). Šios faktinės aplinkybės taip pat svarbios aiškinant šalių susitarimą dėl pervežimo organizavimo ir vykdymo. Tai, kad krovinio gavėjas atliko veiksmus, susijusius su krovinio gavimo įforminimu ir krovinio faktiniu iškrovimu rodo, kad šalių susitarimas dėl pervežimo organizavimo ir vykdymo pareigos atlikti paminėtus veiksmus atsakovui nekėlė. Taigi, nenustačius apeliantės pareigos iškrauti krovinį galutinėje stotyje, negalimas ir šios pareigos pažeidimo konstatavimas.

Taip pat pažymėtina, kad 2008-12-11 specialisto išvadoje Nr. 10810 (I t., b. l. 32-34), surašytoje Almatos centrinės mokslinės gamybinės teismo ekspertų laboratorijos, nustatyta, kad kiekvienas iš šešių tyrimui pateiktų užraktų buvo paveiktas pašalinio daikto, panašaus į liestuką, visraktį (buvo nuimtas) ir galėjo būti nuimtas ir uždėtas pakartotinai. Taigi, nebuvo padaryta kategoriška išvada, jog užraktai buvo nuimti ir vėl pakabinti. Nenustatytas nei užraktų pažeidimo faktas, nei galimo pažeidimo laikas, todėl ir šiame kontekste spręstina, jog apeliantės netinkamas ekspedijavimo sutarties vykdymas nagrinėjamoje byloje įrodytas nebuvo.

Iš patikrinimo akto Nr. 355/01/08K (I t., b. l. 118-125) matyti, kad apeliantė krovinį tvarkingai pakrovė ir perdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šalių susitarimas dėl buitinės technikos pervežimo organizavimo ir vykdymo pasibaigė nuvežus krovinį į geležinkelio stotį Almaty 2, aklakelį 501B. Krovinio iškrovimas nėra šalių susitarimo dalykas, todėl sprendžiant ginčą tai neturi esminės reikšmės. Leistinų įrodymų, kad nuo krovinio pakrovimo iki nugabenimo į susitartą paskirties punktą apeliantė būtų pažeidusi šalių susitarimą nėra. Todėl kolegija konstatuoja, kad apeliantė pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2008-10-09 užsakymą Nr. 861024 dėl buitinės technikos pervežimo organizavimo ir vykdymo.

SMGS nustato teisinės atsakomybės ribas, tame tarpe reglamentuoja krovinio gavėjo teises ir pareigas. Šių pareigų nesilaikymas sukelia pasekmes tik tiems asmenims, kuriems tai numato SMGS. Apeliantė teigia, kad atsakomybė už krovinio sugadinimą tenka būtent krovinio gavėjui, kadangi jis, pažeidęs SMGS 29 straipsnį, atidarė vagoną nesulaukęs komisijos ir dėl šios priežasties negalėjo būti surašytas komercinis aktas. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik ekspedijavimo sutarties šalių atsakomybės klausimas, todėl nustačius, jog iškrovimo darbai galutinėje stotyje nebuvo ekspedijavimo sutarties objektas, bei nenustačius, kad apeliantė pažeidė sutartį, pažymėtina, jog krovinio gavėjo pareigų vertinimas nėra aktualus nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, krovinio į galutinę stotį pristatymo diena (2008-10-29) (I t., b. l. 112-117); krovinio gavėjo kreipimosi dėl vagystės bei komercinio akto data (2008-10-30) (I t., b. l. 23-24), kelia klausimą dėl gavėjo atliktų veiksmų tinkamumo. Dingo didelės vertės krovinys, jo trūkumas buvo akivaizdus vos tik atidarius vagoną, tačiau nežiūrint į tai, krovinio gavėjas toliau vykdė krovinio iškrovimo darbus ir dalį krovinio iškrovė. Krovinio gavėjui turėjo būti žinoma, jog vagonas turi būti atidarytas ir krovinys iškrautas dalyvaujant komisijai, kadangi važtaraštyje buvo žyma apie bendrojo akto Nr. 1549 surašymą, šis aktas pridėtas prie važtaraščio. Tačiau krovinio gavėjas šio reikalavimo nepaisė – krovinį iškrovė nedalyvaujant komisijai. SMGS 17 straipsnio 4 paragrafas nustato, kad krovinys atiduodamas pagal galiniame geležinkelyje galiojančias vidaus taisykles. Pagal Krovinių vežimo geležinkelių transporto taisyklių, patvirtintų Kazachstano Respublikos transporto ir susisiekimo ministro 2004-11-23 įsakymu Nr. 429-1 (II t. , b. l. 24-34), 152 punktą, atidarant vagonus, dalyvauja krovinio gavėjas. Krovinio gavėjui atidarius vagonus, konteinerius, nedalyvaujant vežėjo atstovui, stotyje, atsakomybė už krovinio neišsaugojimą tenka krovinio gavėjui Įvertinus teisinį reglamentavimą, santykių specifiką, teisėjų kolegijos manymu, kyla pagrįstų abejonių dėl gavėjo apdairumo, veiksmų teisėtumo bei atitinkamai galimo krovinio praradimo / sugadinimo rizikos tekimo gavėjui, tačiau gavėjo atsakomybės klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.

Apeliantės įsitikinimu, krovinio gavėjo informavimo pareigą atliko pasitelktas faktinis krovinio vežėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog būtent apeliantė turėjo pareigą palaikyti kontaktą su pervežimo užsakove ir krovinio gavėju. Teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, sprendžia, jog krovinio gavėjas apie surašytą bendrąjį aktą buvo įspėtas, tai patvirtina įrašai SMGS važtaraščio 93 skiltyje. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame važtaraščio 93 skiltyje esančiame spaude nurodyta: „Bendrasis aktas Nr. 1549, sudarytas 2001-10-16, pridedamas“ (I t., b. l. 111-117). Taigi, prie SMGS važtaraščio buvo pridėtas bendrasis aktas Nr. 1549 (II t., b. l. 41), kuriame nurodyta, kad vagonai vyksta į galinę stotį iškrovimui, dalyvaujant komisijai. (Teisėjų kolegijos vertinimu, važtaraščio 93 skiltyje esančių antspaudų vertime yra padaryta klaida, t. y. nurodyti 2001 m., nors iš originalaus teksto matyti, jog antspaude yra įrašyta 2008 m. data, be to, akivaizdu, jog spaude nurodomas bendrasis aktas Nr. 1549, yra surašytas būtent 2008-10-16). Taigi, pagrindas išvadai, jog krovinio gavėjui nebuvo pateikta informacija bei, kad apeliantė pažeidė jai tenkančia informavimo pareigą, nenustatytas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus neįvykdytą sutarties sąlygą dėl draudimo. Pagal 2008-10-09 užsakymo Nr. 861024 formuluotę dėl draudimo „<...> visiškai padengiant Jūsų draudimu“ apeliantės pareigų apimties nustatymas yra sudėtingas. Iš tokio susitarimo turinio sunku spręsti, kokį draudimą turėjo galvoje šalys darydamos susitarimą: ar tai susitarimas apdrausti atsakovo civilinę atsakomybę ar vežamą krovinį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys būtų sudarę konkretų susitarimą dėl krovinio draudimo. Iš byloje pateiktų draudimo dokumentų matyti, kad apeliantė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę (II t., b. l. 174-176). Iš apeliantės atstovo direktoriaus V. G. paaiškinimų 2016-03-17 vykusiame teismo posėdyje (V t., b. l. 33-39, posėdžio įrašo 45-46 minutės), matyti, kad ieškovė žinojo, jog apeliantė yra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu ir šis draudimas tenkino ieškovės poreikius. Apeliantės vadovas taip pat nurodė, jog krovinio draudimu buvo draudžiami tam tikri kroviniai, t. y. kroviniai iš trečiųjų šalių ir ieškovės nurodyti konkretūs kroviniai. Tokia bendradarbiavimo praktika bei sąlygos tenkino ieškovę, visi kroviniai nebuvo draudžiami krovinių draudimu dėl šios paslaugos kaštų. Šiame kontekste, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė pažeidė įsipareigojimą dėl draudimo. Bet kuriuo atveju, šalys būdamos verslininkais ir protingai bei apdairiai veikdamos, negalėjo susitarti dėl draudimo santykių, išeinančių už 2008-10-09 užsakymo Nr. 861024, susijusio su prekių pervežimu, ribų. Konstatavus, kad apeliantė savo sutartinius įsipareigojimus dėl krovinio vežimo visiškai įvykdė, dėl iš šios sutarties kylančios atsakomybės draudimo sutarties buvimas ar nebuvimas, sprendžiant ginčą, teisiškai nereikšmingas .

Nenustačius sutarties pažeidimo fakto, kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo vertinimas nebetenka teisinės reikšmės. Ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Kiti apeliantės ir ieškovės argumentai, nenustačius neteisėtų apeliantės veiksmų, teisėjų kolegijos vertinimu, nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 237 Eur žyminio mokesčio ir 3 581,6 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (V t., b. l. 117-123). Patenkinus apeliacinį skundą, šios sumos, įvertinus bylos pobūdį bei specifiškumą, priteistinos apeliantei iš ieškovės visa apimtimi (98 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantė, apibendrinusi pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu teiktus prašymus, prašė priteisti 14 186,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (V t., b. l. 19-32). Įvertinus bylinėjimosi trukmę, proceso eigą, byloje taikytų aktų specifiškumą, bylos sudėtingumą, aplinkybė, kad byla jau trečią kartą nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atstovavimas byloje reikalavo specialių žinių, didelių laiko sąnaudų, todėl pagrįsta priteisti iš ieškovės visą prašomą sumą, t. y. 14 186,35 Eur (CPK 98 str. 1, 2 d.). Viso iš ieškovės apeliantės naudai priteisti 19 004,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje patirta 37,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (V t., b. l. 2), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys atmetamas, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 79 str., 92 str., 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės OLAN-Haushaltsgerate, buveinės adresas Lehrter str. 41, 10557 Berlynas, Vokietijos Federacinė Respublika, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lavisos koncernas“, įmonės kodas 134461222, 19 004,95 Eur (devyniolika tūkstančių keturis eurus ir 95 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš ieškovės OLAN-Haushaltsgerate, buveinės adresas Lehrter str. 41, 10557 Berlynas, Vokietijos Federacinė Respublika, valstybei 37,96 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 96 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB , banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.