- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-1094-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07627-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Suinteresuotas asmuo
- E. A. Apeliacinės
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo E. A.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-12695-897/2020, pagrindu. Pareiškėja nurodo, kad E. A. neindeksuoja išmokų teisės aktų nustatyta tvarka, nors tai daryti privalo iki nepilnamečių pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjos prašymą priimti atsisakė.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė kliūčių dėl išlaikymo indeksavimo kreiptis į antstolį, o atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. spalio 16 d.) patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punkto nuostatas, išlaikymo indeksavimo skaičiavimo ir išieškojimo klausimai priklauso antstolio kompetencijai ir yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, pareiškėjai išaiškinant, jog dėl išlaikymo indeksavimo ji turi teisę kreiptis į pasirinktą antstolį.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-12695-897/2020, pagrindu išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nepilnamečių vaikų tėvas E. A. neindeksuoja priteisto išlaikymo, tai reiškia, kad jis nevykdo teismo sprendimo, todėl šio sprendimo vykdymui būtinas vykdomasis raštas, kurį teismas privalo išduoti.
4.2. Vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik pateikus vykdomąjį dokumentą, be kurio vykdymo veiksmai yra draudžiami.
4.3. Pagal Aprašo nuostatas, indeksavimą turi atlikti antstolis, jei išlaikymas vykdomas priverstinio išieškojimo būdu. Antstolis vykdo indeksavimo procesą tik tuo atveju, jei jis turi tam teisinį pagrindą – teismo išduotą vykdomąjį raštą.
4.4. Teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas, nes be jo negalima pradėti išlaikymo skolos išieškojimo ir užtikrinti teismo sprendimo vykdymo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
8. Pareiškėja prie atskirojo skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus – išrašus iš pareiškėjos sąskaitos banke.
9. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, sprendžia, jog pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste
Dėl atsisakymo priimti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo.
12. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. e2YT-12695-897/2020, tenkino pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2025 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytoje civilinėje byloje. Pareiškėja savo prašymą iš esmės grindė tuo, jog pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį suinteresuotas asmuo įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur, kas mėnesį, indeksuojant šias išmokas teisės aktų nustatyta tvarka iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Tačiau, pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo mokamų išmokų neindeksuoja, todėl kreipiamasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo konstatuodamas, jog išlaikymo indeksavimo skaičiavimo ir išieškojimo klausimai priklauso antstolio kompetencijai ir yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos procesiniais dokumentais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, jog pareiškėjos prašymas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl nepagrįstai atsisakė priimti šį prašymą.
15. CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama.
16. Šios proceso įstatymo nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo veiksmai gali būti pradėti ir atliekami tik pagal tokį vykdomąjį dokumentą, kuris pateiktas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pagal pareigas privalo patikrinti, ar šis dokumentas yra pateiktas laikantis nustatytos tvarkos (CPK 651 straipsnio 2 dalis), ir, priklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) arba atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 651 straipsnio 1 dalis).
17. Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog antstolio atliekamų vykdymo veiksmų pagrindas yra teismo išduotas vykdomasis dokumentas, be kurio antstoliui imperatyviai draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tarp tokių vykdymo veiksmų patenka ir antstolio atliekamas išlaikymo sumų indeksavimas (Aprašo 8 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog iki skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjai būtų išduotas vykdomasis raštas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12695-897/2020 pagrindu, kurio pagrindu antstolis būtų užvedęs vykdomąją bylą. Pareiškėjai neturint teismo išduoto vykdomojo rašto, nesant užvestai vykdomajai bylai, ji neturi procesinės galimybės su atitinkamu klausimu dėl išlaikymo indeksavimo kreiptis į antstolį.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams atsisakyti priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi atitinkamo prašymo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
21. Dėl to panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinus klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.