Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. atstovės pagal įstatymą bei civilinės atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: tęsti mokslą, atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.

A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 40 parų.

A. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą, išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys patenkintas visiškai, iš nuteistųjų A. V., D. K. ir A. Ž. nukentėjusiosios naudai priteista atlyginti solidariai 350 EUR turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. K., A. Ž. ir A. V. nuteisti už tai, kad, jie, veikdami kartu, 2017 m. gegužės 2 d. apie 16.00 val. būdami bute adresu (duomenys neskelbtini), iš jo, bendrais veiksmais pagrobė A. R. priklausančius 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy ACE2, 300 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy SIII Neo, 300 Eur vertės planšetinį kompiuterį Prestigio, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai A. R. priklausančio turto, iš viso už 650 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajai J. K. 350 Eur turtinei žalai atlyginti iš nuteistųjų D. K., A. Ž., A. V. solidariai.

6. Kolegija, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis įstatymu.

7. Esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali tik kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės ir kt.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pagrįstai nustatyta, kad J. K. yra tinkama civilinė atsakovė ir privalo atlyginti jos sūnaus, D. K., nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė visi trys nuteistieji veikdami bendrai, pagrįstai priteisė padarytos turtinės žalos atlyginimą iš jų solidariai. Bendrininkavimo institutas, numatytas BK IV skyriuje, numato, jog esant bendrininkavimui nusikaltime, visi bendrininkai, nepaisant jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako baudžiamąja tvarka už vieną ir tą patį nusikaltimą, jų veikos kvalifikuojamos pagal tą patį BK straipsnį. Tai nulemia solidariąją bendrininkų civilinę atsakomybę už nusikaltimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Nors civilinėse bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų (šiuo atveju nuteistųjų) veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras, byla Nr. 3K-3-156/2005), tačiau kolegijos vertinimu, šiuo atveju pagrindo diferencijuoti nuteistųjų atsakomybę ir nustatyti jų dalinę atsakomybę, pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, visų nuteistųjų indėlis nusikalstamos veikos padaryme buvo lygiavertis, jie visi buvo bendravykdytojai, siekė tapačių neteisėtų tikslų ir padarinių. Priešingu atveju, padalinus padarytos turtinės žalos atlyginimą lygiomis dalimis tarp nuteistųjų, būtų neproporcingai apsunkinta galimybė nukentėjusiajai kuo greičiau atgauti jai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9).

9. Įvertinus tai kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį, apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. K. atstovės pagal įstatymą bei civilinės atsakovės J. K. apeliacinį skundą.