Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Abaja“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. R. ir A. B. dėl uždarosios akcinės bendrovės UAB „Abaja“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-05 teisme gautas bankrutavusios UAB „Abaja“ bankroto administratoriaus UAB „Principo reikalas“ pareiškimas dėl UAB „Abaja“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto administratorius UAB „Principo reikalas” nurodo, kad tarp įmonės vadovo ir akcininko O. R. perduotų bankrutuojančios įmonės dokumentų yra 3 akcijų pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos tarp A. B. ir O. R., pagal šias sutartis O. R. iš A. B. įsigijo 60 vnt. UAB „Abaja“ akcijų (po 20 vnt. kiekviena sutartimi). Dokumentų, pagal kuriuos būtų galima teigti, jog O. R. įsigijo ir likusias 40 vnt. akcijų, bankroto administratorius neturi. Minėtų akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo datos nurodytos 2015-12-13, 2015-12-14 ir 2015-12-15. Bankroto administratoriaus nuomone, atsižvelgiant į tai, jog tarp aukščiau nurodytų akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo praeidavo nedaugiau kaip diena, šios 3 sutartys sudarytos siekiant išvengti notarinės sandorio formos (LR CK 1.74 str. 1 d. 3 p.), taip pat daro prielaidą, kad A. B., jei akcijos įgytos santuokos metu ir jos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vienas apskritai negalėjo parduoti akcijų. A. B. UAB „Abaja“ akcininku ir vadovu buvo iki 2016-01-05, be to, A. B. nuo 2014-10-07 registruotas UAB „Bokesta“, j. a. k. 302702877, vadovu ir akcininku. UAB „Bokesta“ pagrindinė veikla yra analogiška UAB „Abaja“ pagrindinei veiklai- restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Šiaulių apygardos teismas 2016-08-31 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-866-357/2016, UAB „Bokesta“ taip pat iškėlė bankroto bylą. Taigi tiek UAB „Abaja“, tiek UAB „Bokesta“ bankroto bylos buvo iškeltos praktiškai vienu metu, šių abiejų įmonių vadovu ir akcininku buvo (yra buvęs) A. B.. UAB „Abaja“ bankroto byla buvo iškelta praėjus vos šiek tiek ilgesniam nei pusmečio laikotarpiui nuo O. R. įregistravimo vadovu ir akcininku juridinių asmenų registre. Toks trumpas laikotarpis leidžia manyti, jog A. B. matydamas, kad įmonė yra sunkioje finansinėje padėtyje, ir siekdamas išvengti atsakomybės kreditorių ir įmonės atžvilgiu, įmonę pardavė. UAB „Abaja“ pradėjus valdyti O. R., įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žalos, nes O. R., vykdydamas Šiaulių apygardos teismo 2016-08-11 nutartį, bankroto administratoriui perdavė tik įmonės dokumentus, tačiau neperdavė jokio įmonės turto. 2016-09-11 O. R. bankroto administratoriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonė neturi trumpalaikio turto, o iš ilgalaikio turto yra automobilis VW Polo. Bankroto administratoriui pavyko nustatyti, kad dėl minėto automobilio buvo sudarytos trys pirkimo – pardavimo sutartys, tačiau automobilis naujo savininko vardu nebuvo įregistruotas, nes 2013-09-13 pasirašytu sutartiniu įkeitimu buvo įkeista kooperatinei bendrovei „Raseinių kredito unija“ užtikrinant 24907,32 EUR (86000,00 LTL) prievolės įvykdymą. Šios aplinkybės patvirtina, jog O. R. veikė prieš įmonės ir jos kreditorių interesus. Kooperatinei bendrovei „Raseinių kredito unija“ 2013-09-13 pasirašytu sutartiniu įkeitimu UAB „Abaja“ įkeitė ne tik transporto priemonę VW Polo, tačiau ir kavinės – baro įrangą. Minėtą kavinės – baro įrangą 2013-06-11 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Abaja“ įsigijo už 24005,16 EUR (82885,00 Lt) kainą. Pagal 2014-12-31 balansą UAB „Abaja“ turėjo ilgalaikio turto už 19 930,49 EUR (68816 Lt). 2015-05-28 paaiškinamuoju raštu nurodoma, kad ilgalaikį materialiųjų UAB „Abaja“ turtą sudaro 2013 m. įsigyta įranga, projektorius, muzikos ir garso aparatūra, automobilis, kavinės įranga ir 2014 m. įsigytas baldų komplektas. Ilgalaikio turto apyvartos ataskaitoje už 2014 metus matomas UAB „Abaja“ ilgalaikio turto, kurio nurodoma likutinė vertė 17 923,36 EUR(61885,77 Lt), sąrašas. Anstolis T. U. 2016-06-01 konstatuodamas faktines aplinkybes sudarė patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rasto turto sąrašą. Tarp antstolio užfiksuoto, administratoriaus rasto turto ir minėtoje 2014 metų ilgalaikio turto apyvartos ataskaitoje pateikto turto sąrašo yra nesutapimų, t. y. trūksta dalies turto: bulvių tarkavimo mašina, picų kepimo krosnis, tešlos maišymo mašina, tešlos kočiojimo mašina, muzikos grotuvas, šviesos muzika, video apsaugos sistema, projektorius, muzikos garso aparatūra ir kt. Tarp įmonės vadovo O. R. perduotų įmonės dokumentų praktiškai nėra jokių 2016 metų dokumentų: perduota tik 2016-02-15 kasos išlaidų orderiai, 2016-01-21 kasos išlaidų orderis, 2015-12-29 kasos išlaidų orderis, 2016-01-29 darbo sutartis, 2016-01-29 prašymas dėl priėmimo į darbą bei 2016-02-12 pranešimai SoDrai. Pagal SoDros pateikiamą apdraustųjų asmenų sąrašą matyti, jog laikotarpyje nuo O. R. tapimo vadovu iki kol buvo iškelta bankroto byla įmonėje dar dirbo 8 darbuotojai. Administratoriaus nuomone, tai leidžia teigti, jog nuo 2016 metų pradžios nebuvo tvarkoma UAB „Abaja“ buhalterinė apskaita. Kadangi UAB „Abaja“ atsiskaitymus vykdė grynaisiais pinigais (banko sąskaitose nuo 2015-01-01 nėra jokių operacijų), bankroto administratorius neturi galimybės nustatyti įmonės sudarytų sandorių, vykdytos veiklos 2016 metais bei realios įmonės finansinės padėties. Taip pat nuo 2015 m. gruodžio mėn. nebebuvo mokamos įmokos SoDrai.

Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir pranešime nurodo, kad kreditoriai per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu (LR ĮBĮ 20 str. 4 d.). Vadovaujantis LR CPK 122 straipsnio 1 dalies nuostatomis pranešimai bei bankroto administratoriaus prašymo kopijos suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

Suinteresuotam asmeniui O. R. teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2016-10-13, atsiliepimo suinteresuotas asmuo nepateikė.

Procesiniai dokumentai taip pat išsiųsti bendrovės buhalterei D. V., jokių pareiškimų teisme negauta.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti paskelbiant teismo pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl UAB „Abaja“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), kurio 20 straipsnyje įtvirtinti požymiai, iš kurių esant bent vienam teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. ĮBĮ 2 str. 12 d. nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu. Taigi, iš minėtos normos turinio darytina išvada, jog tam, kad galima būtų pripažinti bankrotą tyčiniu, būtina ne tik nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p. nustatytų požymių, bet taip pat turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp minėtose nuostatose numatytų veiksmų (neveikimo) ir bankroto kilimo, t. y., kad bankrotas kilo būtent dėl minėtose nuostatose įtvirtintų veiksmų (neveikimo).

UAB „Abaja“ įsteigta 2013-04-09, pagrindinei veikla- restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla. Suinteresuotas asmuo A. B. UAB „Abaja“ vadovu buvo nuo 2013-04-19 iki 2015-12-17, nuo 2015-12-17 vadovu iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir vieninteliu akcininku buvo O. R..

Tyčinio UAB „Abaja“ bankroto faktą administratorius grindžia aplinkybe, kad įmonės vadovas A. B. matydamas, kad įmonė yra sunkioje finansinėje padėtyje, ir siekdamas išvengti atsakomybės kreditorių ir įmonės atžvilgiu, įmonę pardavė.

Bylos duomenimis, UAB „Abaja“ paskutinį kartą pateikė finansinės atskaitomybės duomenis už 2014 m. Pagal 2014 m. balansą, įmonė 2014 m. turto turėjo už 48 840 Lt (14 145,04 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 104 462 Lt (30 254,29 Eur) sumą (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 16 597 Lt, po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 87 865 Lt). 2014 m. UAB „Abaja“ patyrė 53 733 Lt (15 562,15 Eur) nuostolių. Kadangi už 2015 m. UAB „Abaja” finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikti, teismas neturi galimybės įvertinti UAB „Abaja“ finansinės padėties 2015 metų gruodžio mėnesį, akcijų pardavimo metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad įmonė akcijų pardavimo metu buvo faktiškai nemoki, tačiau pripažintina, kad įmonės finansinė padėtis buvo sunki: 2014 metais įmonė patyrė 15 562,15 Eur nuostolių. Trūkstant bendrovės dokumentų, atskleidžiančių bendrovės veiklą 2015 metais, neįmanoma nustatyti, kokie bendrovės sandoriai buvo sudaryti iki bendrovės akcijų perleidimo. Teismo vertinimu, nors akcijų pirkimo-pardavimo sutartis savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau nagrinėjamoje byloje UAB „Abaja” akcijų perleidimo sandoriai turi būti vertinami konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad akcijų perleidimo sutartimis buvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą, patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ar pan. Tokio sandorio ekonominis naudingumas tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, kelia pagrįstų abejonių. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad akcijų perleidimo sandoris atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo riziką. Todėl spręstina, kad perleidus turinčios finansinių sunkumų įmonės akcijas asmeniui, neketinančiam tęsti įmonės veiklos ir imtis aktyvių bei efektyvių priemonių atkurti įmonės mokumą, užtikrinti įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, ją stabilizuoti, kad būtų atliktos papildomos piniginės investicijos į įmonę, buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, jų galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 metais įmonėje buvo įdarbinti septyni asmenys, tačiau bankroto administratoriui įmonės vadovas O. R. neperdavė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įmonė 2016 metais vykdė veiklą. Bankroto administratoriui perduoti tik 2016-02-15 kasos išlaidų orderiai, 2016-01-21 kasos išlaidų orderis, 2015-12-29 kasos išlaidų orderis. Byloje yra 2016-02-11 PVM sąskaita – faktūra Nr. 209, patvirtinanti, kad įmonė iš MB „Skaitmeninė Akis“ pirko kietąjį diską, vaizdo įrašymo įrenginį, laiko kamerą.

Be to, bankroto administratoriui perduotas ne visas turtas, kuris buvo fiksuotas 2014 metų bendrovės ilgalaikio turto apyvartos ataskaitoje. Bankroto administratoriui buvo perduota tik transporto priemonė ir antstolio 2016 m. birželio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas turtas; nebuvo perduota bulvių tarkavimo mašina, picų kepimo krosnis, tešlos maišymo mašina, tešlos kočiojimo mašina, muzikos grotuvas, šviesos muzika, video apsaugos sistema, projektorius, muzikos garso aparatūra ir kt.

Byloje nėra duomenų, kokį konkretų įmonės turtą perėmė įmonės vadovas O. R. 2015 m. gruodžio mėnesį, tačiau O. R. turėjo suprasti, kad įsigydamas 100 procentų bendrovės akcijų, jis tuo pat metu įsigyja ir visas pareigas, susijusias su bendrovės strateginiu valdymu – taigi iki sudarydamas šį sandorį privalėjo žinoti, kokį turtą ši turi, kur jis yra saugomas, tai yra, turėjo žinoti bendrovės ūkinę-finansinę būklę, tuo klausimu remtis teisininkų, kitų specialistų žiniomis (ABĮ 14-18 str., CK 2.45 str.).

Bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis UAB „Abaja” pradelsti įsipareigojimai nuo 2015 m. pradžios iki 2016 m. rugsėjo mėnesio išaugo nuo 4800 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai pagal 2014-12-31 balansą) iki 13 773, 74 Eur (2016-10-14 nutartis), o turtas sumažėjo. Įmonės turto masės sumažėjimas, įmonės turtiniams įsipareigojimams nuolat didėjant, patvirtina išvadą, kad tokiu būdu buvo siekiama išvengti išieškojimų, vykdytinų kreditorių reikalavimams patenkinti, nukreipimo į įmonės turtą ar pinigines lėšas.

Įmonės valdymo organai turi pareigą tinkamai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

Byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplaidžiai ar netinkamai UAB „Abaja“ organizuotą buhalterinę apskaitą. Kita vertus, byloje nustatyta, kad vadovavimo įmonei metu O. R. pažeidė ne vieną įstatyme jam nustatytą pareigą (finansinės atskaitomybės dokumentų viešojo registro tvarkytojui nepateikimas, įmonės turto administratoriui neperdavimas), todėl jis negali būti laikomas apdairiu, rūpestingu bei sąžiningu įmonės vadovu. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į įrodinėjimo procese galiojantį tikimybių pusiausvyros principą, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad byloje nustatytu įmonės buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų administratoriui neperdavimu siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Abaja“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes, nei tai, kad nurodytos pareigos nevykdymas nulemtas kitų priežasčių. Dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.

Pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi apelianto nurodyti įmonės vadovų ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pripažintina, jog UAB „Abaja” vadovai ir akcininkai įmonę valdė netinkamai, neužtikrino įmonės kreditorių interesų apsaugos. Faktiniai duomenys apie įmonės valdymo organų ir dalyvių padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti BUAB „Abaja“ (j. a. k. 303053527) bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti bankroto administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Įsiteisėjusią teismo nutartį ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.