- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 1-3126-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- Š. B.
- Kategorijos
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Š. B. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 2 d. 15.00 val. iki 2017 m. balandžio 3 d. 10.00 val., siekdamas pagrobti svetimą D. A. priklausantį turtą, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas tęsiamas, tyčia sugadino svetimą D. A. priklausantį turtą, t. y. sudaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės lango stiklą, po ko įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė D. A. priklausantį 647 eurų vertės turtą: 500 eurų vertės žoliapjovę „Husqvarna 345“, 30 eurų vertės žoliapjovės priedus, 52 eurų vertės diržą žoliapjovei pakabinti, 25 eurų vertės gintarinius karolius, 10 eurų vertės 20 metrų ilgio ilgintuvą, iš namo rūsio pagrobė 30 eurų vertės 1 litro talpos viskio butelį, taip pat sulaužė 15 eurų vertės namo terasos durų spyną, sugadino kambaryje buvusią 30 eurų vertės patalynę, sudaužė 70 eurų vertės ūkinio pastato langą, iš viso sugadino D. A. priklausantį 165 eurų vertės turtą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu Š. B. parodė, kad jis kaltinimą supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis susitiko su D. Z. ir kartu ėjo link „Kryžiokų“ stotelės. Tuo metu jis nedirbo, jam reikėjo pinigų, todėl jis su D. Z. sumanė įsibrauti į sodo namą ir pavogti viduje esančius daiktus, kuriuos galėtų parduoti. Jis su D. Z. akmeniu išdaužė namo langą, pasistatė kopėčias ir įlipo į antrą namo aukštą. Namo viduje jie kartu surūkė cigaretę, kurios nuorūką paliko viduje. Iš namo jie paėmė žoliapjovę bei kitus kaltinime nurodytus daiktus. Norėdami išeiti iš pastato jie galėjo sugadinti namo durų spyną, be to, lipdami per langą jie buvo užlipę ant patalynės, kurią taip pat sugadino. Nevertingus daiktus jie išmetė, pavogtas viskio butelis pakeliui sudužo, o žoliapjovę jie už 150 eurų pridavė į Kalvarijų mikrorajone esantį lombardą. Tuo metu jis parūkydavo kanapės. Nagrinėjamo įvykio metu jis išgėręs alkoholio, kurį gėrė kartu su D. Z. Būdamas blaivus jis nebūtų taip elgęsis. Šiuo metu narkotikų jis nevartoja, dirba, per mėnesį uždirba apie1 200 eurų. D. A. žalos jis neatlygino, tačiau jis planuoja žalą atlyginti per du mėnesius.
Teisiamojo posėdžio metu Š. B., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu Š. B. parodė, kad 2017 m. balandžio 2 d. naktį jis kartu su draugu D. Z. nutarė apvogti namą. Pamatę namą, esantį netoli stotelės „Kryžiokai“, t. y. sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), jis su D. Z. nutarė į minėtą namą įlįsti. Pro krūmus bei spygliuotą tvorą jie įlindo į namo kiemą. Namo langai buvo su grotomis, tačiau antrame namo aukšte buvo langas be grotų. Jie kažkur rado kopėčias, kurias atsinešė ir pasistatė prie namo. Jie abu lipo kopėčiomis ir, išdaužę langą, įlindo į namo vidų. Jis atsimena, kad prie lango stovėjo lova, todėl iš karto įlipus pro langą, reikėjo stotis ant lovos, kuri galėjo nuo jų batų išsitepti. Patekę į namo vidų jie rado žoliapjovę „Husgvarna“, kurią kartu su priedais nutarė pavogti. Žoliapjovę jie išsinešė iš namo per antrą aukštą kopėčiomis. Ar jie pavogė karolius ir alkoholinio gėrimo butelį, jis neprisimena. Kartu su žoliapjove jie pavogė ilgintuvą. Namo pirmajame aukšte jis su D. Z. bendrai surūkė vieną cigaretę, kurios nuorūką paliko namo viduje. Jie bandė sulaužyti namo durų spyną ir iš namo išeiti pro duris, tačiau jiems nepavyko, dėl ko iš namo jie išlipo kopėčiomis per antrą aukštą. Būdami lauke jie dar išdaužė ūkinio pastato lango stiklą, manydami, kad ten bus kokių nors vertingų daiktų, tačiau jie nieko nerado. Pavogtą žoliapjovę jis kitą dieną nunešė ir pridavė į lombardą, esantį prie Kalvarijų turgavietės. Kiek už žoliapjovę gavo pinigų, jis neatsimena. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi (b. l. 81, 83).
Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad vagystė iš jai priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 2 d. 15.00 val. iki 2017 m. balandžio 3 d. 10.00 val. Nurodytu laiku ji kartu su vyru V. K. A. atvažiavo į sodo namelį, kuomet pamatė, jog namelis apvogtas. Sodo namelis yra dviejų aukštų, neapdraustas, kieme yra pastatytas ūkinis pastatas. Visi namo langai, išskyrus vieną langą antrame aukšte, yra grotuoti. Į sodo namelį buvo įsilaužta būtent per langą, esantį antrame aukšte. Į antrą aukštą patekta pasistačius prie namo kopėčias (kopėčios jai nepriklauso, atneštos iš svetimo kiemo). Langas buvo sudaužytas. Iš namo antrojo aukšto buvo pavogta 500 eurų vertės žoliapjovė „Husqvarna 345“, 30 eurų vertės veidui skirtas apsauginis skydas ir ausinės apsaugai nuo triukšmo (priedai prie žoliapjovės), 52 eurų vertės diržas žoliapjovei pakabinti, 25 eurų vertės gintariniai karoliai, 10 eurų vertės 20 metrų ilgio ilgintuvas. Iš namo rūsio buvo pavogtas 30 eurų vertės 1 litro talpos viskio butelis. Sudaužyto lango vertė yra 50 eurų (kartu su rėmais), taip pat buvo sulaužyta 15 eurų vertės namo terasos durų spyna, sugadinta antrame aukšte ant lovos buvusi 30 eurų vertės patalynė. Prie išdaužto lango kambaryje stovi lova, ant kurios vagys laipiojo ir tokiu būdu buvo nepataisomai sugadinta patalynė (buvo pribyrėjusios sudaužyto stiklo nuolaužos, patalynė sutrypta su purvinais batais). Taip pat buvo sudaužytas 70 eurų vertės ūkinio pastato langas. Iš ūkinio pastato nieko nepavogta. Atvykus policijos pareigūnams ekspertas namo pirmame aukšte rado cigaretės nuorūką. Jos šeimos nariai nerūko, todėl artimieji negalėjo palikti cigaretės nuorūkos (b. l. 61-63).
2017 m. balandžio 3 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta cigaretės nuorūka su galimais biologiniais pėdsakais, fotonuotraukose užfiksuotas sudaužytas ūkinio pastato langas, išdaužtas namo antrojo aukšto lango stiklas (b. l. 38-46).
Specialistas, ištyręs 2017 m. balandžio 3 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastą ir paimtą cigaretės nuorūką, nustatė, kad ant cigaretės nuorūkos yra susimaišiusių biologinių pėdsakų dviejų asmenų, iš kurių vieno asmens genotipas sutampa su Š. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su alelių rinkiniu, gautu iš žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000006 procento (b. l. 55-56).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Š. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys - jo paties, taip pat D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto tyrimo bei įvykio vietos apžiūros metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad Š. B. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 2 d. 15.00 val. iki 2017 m. balandžio 3 d. 10.00 val., siekdamas pagrobti svetimą D. A. priklausantį turtą, veikdamas kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas tęsiamas, tyčia sugadino svetimą D. A. priklausantį turtą, t. y. sudaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), 50 eurų vertės lango stiklą, po ko įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė D. A. priklausantį 647 eurų vertės turtą: 500 eurų vertės žoliapjovę „Husqvarna 345“, 30 eurų vertės žoliapjovės priedus, 52 eurų vertės diržą žoliapjovei pakabinti, 25 eurų vertės gintarinius karolius, 10 eurų vertės 20 metrų ilgio ilgintuvą, iš namo rūsio pagrobė 30 eurų vertės 1 litro talpos viskio butelį, taip pat sulaužė 15 eurų vertės namo terasos durų spyną, sugadino kambaryje buvusią 30 eurų vertės patalynę, sudaužė 70 eurų vertės ūkinio pastato langą, iš viso sugadino D. A. priklausantį 165 eurų vertės turtą.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
2. Tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
3. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
1. Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Š. B., išdaužęs sodo namo lango stiklą, įsibrovė į vidų, iš kur pagrobė svetimą D. A. priklausantį 647 eurų vertės turtą, taigi Š. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Š. B. siekdamas pavogti svetimą turtą, tyčia sugadino svetimą D. A. priklausantį 165 eurų vertės turtą. Šio turto vertė yra didesnė negu 3 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos, taigi Š. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
IV. Bausmių skyrimo motyvai
Šiai bylai reikšmingos teisės normos:
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
Žemesnės instancijos teismas
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Žemesnės instancijos teismas
BK 63 straipsnio 1-3 dalys, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis.
1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.
3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.
5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:
2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;
9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
BK 64¹ straipsnis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu;
Žemesnės instancijos teismas
BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis
1. Paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles:
1) viena laisvės atėmimo diena prilyginama:
a) vienai arešto parai (1:1).
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų šiame skyriuje ir šio kodekso 13 straipsnio 2, 3 dalyse, 27 straipsnio 4 dalyje ir 97 straipsnio 4 dalyje, paskirtis:
1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą;
2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes;
3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu;
Žemesnės instancijos teismas
4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
1. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų.
1. Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės:
1) įspėjimas;
2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti;
5) elgesio apribojimas;
Žemesnės instancijos teismas
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
2. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones.
1. Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu.
2. Turtinė žala turi būti atlyginta arba pašalinta savo darbu per teismo nustatytą terminą.
BK 87 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.
2. Teismas nepilnametį gali įpareigoti:
1) būti namuose nustatytu laiku;
2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą. Šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka;
5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
4. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto.
1. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais.
2. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į:
Žemesnės instancijos teismas
1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas;
2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą;
3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą;
4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
2. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamojo poveikio priemones.
3. Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Spręsdamas dėl Š. B. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 bei 91 straipsniuose įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Š. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Šias nusikalstamas veikas Š. B. padarė būdamas nepilnametis, būdamas vieną kartą teistas už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į nuosavybę (b. l. 97-101). Š. B. yra baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (b. l. 93-96), be to, nėra atlyginęs kitais teismo nuosprendžiais iš jo priteistas turtinės žalos sumas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad, Š. B. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, Š. B. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 bei 80 straipsniuose įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda Š. B. neskirtina. Teismas taip pat neturi pagrindo Š. B. skirti BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę, nes Š. B. nėra išreiškęs sutikimo atlikti šios rūšies bausmę, o laisvės apribojimo bausmę skirti teismas nemano esant pagrindo dėl to, jog Š. B. tos pačios rūšies nusikalstamas veikas įvykdė praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo, kas leidžia pagrįstai teigti, kad Š. B. yra indiferentiškas tokio pobūdžio bausmėms. Įvertinęs tai, kad Š. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, Š. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti Š. B. paskyrus arešto bausmes: už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą Š. B. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą Š. B. skirtina dvidešimt penkių parų arešto bausmė. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje – baudžiamųjų nusižengimų rūšiai, Š. B. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne – keturiasdešimt penkių parų arešto bausme apimant švelnesnę – dvidešimt penkių parų arešto bausmę, ir Š. B. skirtina subendrinta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, Š. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, Š. B. skirtinos arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais Š. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurias subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis Š. B. skirta subendrinta trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo nuosprendžiu Š. B. skirtina arešto bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais Š. B. skirta bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis subendrinta laisvės atėmimo bausme: šiuo nuosprendžiu Š. B. skirtina trisdešimties parų arešto bausmė keistina į vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, kuri su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais Š. B. skirta bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis subendrinta trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme bendrintina šias bausmes visiškai sudedant ir Š. B. skirtina galutinė subendrinta trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinus tai, kad šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas nusikalstamas veikas Š. B. padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu jis dirba, dalimis moka kituose baudžiamuosiuose procesuose iš jo priteistas žalas, teismas mano, kad BK 41 ir 80 straipsniuose numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Š. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant Š. B. kelias tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas - įtakoti Š. B. elgesį tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, todėl Š. B. skirtinos trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, skiriant Š. B. auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant Š. B. per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu iš Š. B. priteistą turtinę žalą; per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti D. A. padarytą turtinę žalą, taip pat elgesio apribojimą, įpareigojant Š. B. dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose, bei tęsti darbą, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. Civilinis ieškinys
1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
Ikiteisminio tyrimo metu D. A. pareiškė 812 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (b. l. 65).
Vertindamas D. A. civilinį ieškinį teismas jį pripažįsta pagrįstu: Š. B. sugadino ir pagrobė D. A. priklausantį 812 eurų vertės turtą, kuri baudžiamojo proceso metu atlyginta nebuvo, taigi D. A. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš Š. B. D. A. naudai priteistina 812 eurų.
VI. Procesinės prievartos priemonės
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu Š. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Baudžiamojo proceso metu paimti daiktai – stiklo šukės, cigaretės nuorūka ir seilių DNR lyginamieji pavyzdžiai yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje įrodymų saugykloje (b. l. 57, 58), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 81 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 84, 87 straipsniais, 90 straipsnio 4 dalimi, 92 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti Š. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Pripažinti Š. B. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam dvidešimt penkių parų arešto bausmę.
Š. B. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne – keturiasdešimt penkių parų arešto bausme apimant švelnesnę – dvidešimt penkių parų arešto bausmę ir Š. B. skirti subendrintą keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Š. B. skirtos arešto bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – penkiolika parų.
Š. B. skirtą arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais Š. B. skirta bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis subendrinta laisvės atėmimo bausme: šiuo nuosprendžiu Š. B. skirtą trisdešimties parų arešto bausmę pakeisti į vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, kurią su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiais Š. B. skirta bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. bei 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimis subendrinta trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme subendrinti šias bausmes visiškai sudedant ir Š. B. skirti galutinę subendrintą trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Š. B. skirtos trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, skiriant Š. B. auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant Š. B. per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu iš Š. B. priteistą turtinę žalą; per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti D. A. padarytą turtinę žalą, taip pat elgesio apribojimą, įpareigojant Š. B. dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigose, bei tęsti darbą, o praradus darbą - užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš Š. B. D. A. naudai priteisti 812 eurų.
Š. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukes, cigaretės nuorūką ir seilių DNR lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinėje įrodymų saugykloje, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.