- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-523-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08784-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo už akių pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui V. D. (V. D.) dėl asmens garbės ir orumo gynimo, baudos ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. prašė (e. b. l. 1–6) pripažinti 2018 m. kovo 5 d. atsakovo V. D. socialinio tinklo Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą teiginį, jog ieškovas išgrobstė komercinį banką, pažeidžiantį ieškovo garbę ir orumą, ir įpareigoti atsakovą socialinio tinklo Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbti tokio turtinio paneigimą (su vertimu į rusų kalbą): „2018 m. kovo 5 d. socialinio tinklo Facebook grupėje „(duomenys neskelbtini)“ mano paskelbtas teiginys, jog R. B. neva išgrobstė komercinį banką, neatitinka tikrovės“, nustatant po 30 Eur dydžio baudą, mokėtiną ieškovui už kiekvieną uždelstą dieną, jeigu atsakovas neįvykdys šios teismo sprendimo dalies; priteisti iš atsakovo ieškovui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, penkių procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovui V. D. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu už akių (e. b. l. 47– 49) ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 8,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas, spręsdamas dėl žinių paskleidimo fakto, pažymėjo, kad žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo komentaras Facebook socialinio tinklo grupėje „(duomenys neskelbtini)“ yra viešas ir jį galėjo perskaityti kiti grupės nariai, teismas darė išvadą, kad ginčo teiginys buvo paskleistas ir tapo žinomas ne tik ginčo šalims, bet ir kitiems grupės nariams.
5. Teismas, spręsdamas dėl paskleistos informacijos pobūdžio, nurodė, jog būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą. Be to, siekiant atskirti žinią nuo nuomonės, taip pat vertintinas ir vidutinio informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti vidutinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovo žodžius apie komercinio banko išgrobstymą ieškovas paėmė iš pakankamai ilgo sakinio, taip nepagrįstai ištraukdamas jį iš viso konteksto ir atskirdamas iš visos kitos dalies atsakovo perteikinėtos informacijos. Įvertinęs atsakovo prieš ginčo teiginį pasakytus žodžius „Jeigu jūs“, taip pat atsižvelgiant į po to išdėstytus žodžius „tai dar nereiškia, kad <...>“, teismo vertinimo, jog yra akivaizdu, kad ginčo teiginiais atsakovas neskleidžia–neteigia jokių duomenų–žinių, nes iš tokio, pabrėžtina, viso atsakovo išsakyto teiginio turinio–konstrukcijos vidutinis skaitytojas neturi pagrindo–prielaidų suprasti, kad atsakovas teigia, jog ieškovas iš tikrųjų–realiai išgrobstė komercinį banką. Taigi, teismas nurodė, jog atsakovo išsakytas ginčo teiginys negali būti vertinamas kaip paskleisti patikimi ir neabejotini duomenys–žinia. Šiuo atveju ieškovas, pateikdamas atsakovo ginčo teiginį, nepateikė jokių duomenų apie prieš tai vykusį šalių bendravimą, nors akivaizdu, kad ginčo teiginys yra atsakovo atsakymas ieškovui jau iki tol vykusiame šalių bendravime.
7. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas paskleidė būtent duomenis–žinią apie tai, kad ieškovas išgrobstė komercinį banką. Nenustatęs šios būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, nenagrinėjo ir nevertino kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės, teismas atmetė kitus ieškovo išvestinius reikalavimus.
Atsiliepimas
8. Atsakovas V. D. 2018 m. gegužės 29 d. pateikė teismui prieštaravimus (b. l. 7–8). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 29 d. rezoliucija atsakovo pateiktus prieštaravimus vertino kaip pavėluotai pateiktą atsiliepimą į ieškinį (CPK 115 straipsnio 4 dalis) ir pridėjo prie bylos (žiniai).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) R. B. apeliaciniu skundu (e. b. l. 56–57) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – R. B. ieškinį tenkinti.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo sprendimo pagrįstumui įvertinti būtina turėti rusisto – filologo kompetenciją. CPK 113 str. 3 d. reikalauja pateikti dokumentų vertimus į valstybinę kalbą, todėl tikėtina, jog atsakovo frazė, pasakyta rusų kalba, galėjo turėti kitokį poveikį nei jos vertimas į lietuvių kalbą.
11. Nurodo, kad kreipėsi į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedrą, prašydamas įvertinti atsakovo pasakytą frazę. E. L. paruošė ekspertinį vertinimą, kuriame visiškai paneigiamos skundžiamame sprendime esančios išvados, nurodant, kad atsakovo frazė apie ieškovą „pateiktame kontekste, be jokios abejonės, yra pareiškimas-kaltinimas. Šiuo pareiškimu-kaltinimu atsakovas viešoje erdvėje platina ne informaciją (pseudoinformaciją) apie ieškovo tiesioginį dalyvavimą banko grobstyme, kas meta šešėlį ieškovo reputacijai“ ir „pateikto susirašinėjimo konteksto pakanka šioms išvadoms padaryti“. Taigi priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas savo skundžiamu sprendimu, atsakovo frazės ir konteksto, kuriame ji buvo panaudota, lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakovas viešai paskleidė ne nuomonę, o duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas V. D. 2018-07-10 pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą (e. b. l. 71), kuriuose nurodė, jog neįžvelgia pretenzijos esmės. Apeliaciniame skunde nėra kalbama apie ieškovo verslo reputaciją, taip pat nėra jokių faktų, patvirtinančių atsakovo blogus kėslus. Be to, ekspertas–filologas naudoja tik dalį susirašinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovo ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
16. Apeliantas (ieškovas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: 2018 m. birželio 5 d. prof. habil. dr. E. L. ekspertinio vertinimo nuorašą; pažymas dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį nuorašą bei teistumo neturėjimą (e. b. l. 59–61, 63, 65, 67). Ieškovas teigia, jog tikėjosi minėtus dokumentus pateikti vėliau, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau teismas priėmė skundžiamą sprendimą už akių. Minėtais įrodymais ieškovas įrodinėja, kad teismas netinkamai interpretavo byloje pateiktą vertimą iš rusų kalbos į valstybinę kalbą, neatsižvelgė į pateikiamą kontekstą, nors specialias žinias turintis asmuo konstatavo priešingai.
17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314straipsnyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai nepažeistų CPK 7 str. įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kadangi priešingai šaliai – atsakovui, buvo sudaryta galimybė pateikti savo nuomonę dėl šių įrodymų reikšmės nagrinėjamam ginčui, ir jis ją pateikė. Be to, skundžiamas sprendimas buvo priimtas už akių, t. y. neskiriant parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu ieškovas galėjo pateikti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus dokumentus. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas prijungia kartu su apeliaciniu skundu pateiktus apelianto rašytinius įrodymus.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, yra išaiškinęs, jog CPK 285 str. 2 d. nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip [...] įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018). Teismo sprendimo už akių priėmimas yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kuri turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimui.
19. Nagrinėjamą ginčą pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, išsprendė priimdamas ieškovui (apeliantui) nepalankų sprendimą už akių. Teismas skundžiamame sprendime už akių konstatavo, jog akivaizdu, kad ginčo teiginiais atsakovas neskleidžia-neteigia jokių duomenų-žinių.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui, priimančiam sprendimą už akių, nepakako atlikti vien tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą tam, kad byloje būtų priimtas teisingas sprendimas. Priimdamas sprendimą už akių ir atlikdamas formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles jų visapusiškai neištyrė, neatsižvelgė į bylos aplinkybių specifiką, jų neaiškumą, duomenų teisingam bylos išnagrinėjimui nepakankamumą. Darydamas išvadą, kad ginčo teiginiais atsakovas neskleidžia jokių duomenų-žinių, teismas nevertino aplinkybės, jog ginčo teiginys buvo išverstas tik fragmentiškai, neatsižvelgė į visą šalių bendravimo kontekstą, be to, pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą padarė pripažindamas, jog ieškovas nepateikė visų duomenų apie prieš tai vykusį šalių bendravimą. Be to teismas nepripažino teiginio neabejotina žinia, kas prieštarauja prieš tai padarytai išvadai, jog atsakovas akivaizdžiai neskleidė žinių. Tai, kad byla negali būti išnagrinėta teisingai vertinant formaliai byloje esančius įrodymus patvirtina ir apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas – filologijos specialisto išvada – kuris gali būti įvertintas tik kartu su kitais byloje įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, prieš tai nepašalinęs byloje esančių įrodymų trūkumų, jų neišsamumo, faktinių aplinkybių neaiškumo, negalėjo tinkamai atskleisti visų bylos aplinkybių ir pasiekti pagrindinio civilinio proceso tikslo – teisingo bylos išnagrinėjimo. Dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi ginčijamas sprendimas priimtas atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, tame tarpe neišklausius šalių teismo posėdyje pagal bendrąsias CPK numatytas proceso taisykles, bylos esmė liko neatskleista, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus jos išnagrinėti iš esmės negalima, todėl panaikinus apskųstą teismo sprendimą už akių, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.
nutaria:
apelianto (ieškovo) B. (R. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.