Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4217-764/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-12-01
Bylos Nr.: I-4217-764/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas, Raimondas Blauzdžius, Egidija Smalakienė (pran.)
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui
Trečiasis asmuo: I. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas: UAB „Atspindys“

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
70.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4217-764/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.3; 4.5; 70.1; 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Smalakienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Laimai Kasparavičiūtei ir Jurgitai Baliasinovienei, VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto atstovui Audriui Petkevičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Atspindys“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir I. B. dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Atspindys“ (toliau – pareiškėja, įmonė, bendrovė) su skundu (I t., b. l. 5-17) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto (toliau – Institutas, atsakovas) parengto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Danilavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto (toliau – Projekto papildymas) 2008-07-21 valstybinės ekspertizės akto (toliau – Ekspertizės aktas) patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktus bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktus; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM, atsakovė) generalinio direktoriaus 2008-07-24 įsakymo Nr. 1P-84 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Danilavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto valstybinės ekspertizės akto patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 1 punktą, toje dalyje, kuria buvo patvirtinti Projekto papildymo Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai; 3) Įsakymo pasiūlymų 2.1.3.1 ir 2.2 punktus.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad Institutas 2008-07-21 parengė naują 2007-11-19 Ekspertizės akto redakciją, kuri buvo patvirtinta Įsakymu. Pažymėjo, kad NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius Įsakymą priėmė nesuteikęs galimybės pareiškėjai pateikti paaiškinimus dėl naujos Ekspertizės akto redakcijos. Mano, kad skundžiami Ekspertizės akto išvadų ir pasiūlymų punktai bei Įsakymo pasiūlymų punktai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Nurodė, kad nei Žemės ir miško ūkinio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – Metodika) 17.5 punktas nustatė, nei jokiame kitame Metodikos punkte nėra nustatyta privalomo reikalavimo Projekto papildymo valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (jų kopijose) pažymėti žemės naudmenų kontūrus bei jų plotus, todėl projekto autorius I. B. (toliau – projekto autorius, tretysis suinteresuotas asmuo) to neprivalėjo daryti. Mano, kad Metodikos 1 ir 17.5 punktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Akcentavo, kad Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos 1998-06-23 raštas Nr. 1600-353 yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šiame rašte pateiktomis rekomendacijomis projekto autorius neprivalėjo vadovautis. Rekomendacijų nesilaikymas nelaikytinas teisės aktų pažeidimu. Metodikoje nėra nustatytų privalomų reikalavimų, kaip spalvinti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypų plotus. Projekto autorius pagrįstai savo nuožiūra pasirinko minėtų žemės sklypų spalvas. Pasirinktų spalvų reikšmes jis nurodė Projekto papildymo plano sutartiniuose ženkluose. Tokiais savo veiksmais projekto autorius jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teigė, kad Metodikoje nėra nustatyto privalomo reikalavimo valstybės išperkamos ir privatizuojamos žemės planuose kiekvienam valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotui tušu įrašyti šių objektų kodus, atitinkančius įstatymų straipsnius ir šių straipsnių punktus, reglamentuojančius žemės privatizavimo sąlygas. Projekto autorius to daryti neprivalėjo. Metodikoje taip pat nėra nustatyto privalomo reikalavimo valstybės išperkamos ir privatizuojamos žemės plane braižyti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikaciją bei asmeninio ūkio žemės naudotojams suteiktų ir naudojamų asmeniniam ūkiui skirtų teritorijų ribų. Ginčo atveju, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės eksplikacija buvo įdėta į Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių papildymo bylą. Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu buvo patvirtinti eksplikacijos duomenys ir planas, dėl to jokie teisės aktų reikalavimai taip pat nebuvo pažeisti. Ekspertizės akto išvadų 6 punkte konstatuota faktinė aplinkybė yra teisiškai nereikšminga ir jokio pažeidimo nesudaro. Žemės sklypų ribų ir plotų neatitikimas yra todėl, kad Projekto papildymą derinant su miškų urėdija išaiškėjo, jog Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas) yra patikslintos valstybinės reikšmės miškų ribos. Todėl pagal Metodikos 63 punktą, Projekto papildymo plane pagrįstai buvo padaryti atitinkami patikslinimai, t. y. pažymėtos naujos patikslintos valstybinių miškų ribos. Atkreipė dėmesį, kad Metodikos 28 punkto pažeidimas yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai nei teigiama šiame punkte, su kiekvienos eiliškumo grupės pretendentais susirinkimai buvo suorganizuoti, projekto autorius suorganizavo susitikimus su 5, 7, 8, 9 ir 10 eiliškumo grupės pretendentais. Projekto autorius Metodikos 28 punkto reikalavimų nepažeidė. Įrodymai, patvirtinantys, kad buvo suorganizuoti susirinkimai su 5, 7, 9 ir 10 eiliškumo grupės pretendentais, buvo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, todėl Instituto darbuotojai ekspertizės metu su šiais dokumentais galėjo susipažinti. Be to, šie dokumentai tiek Instituto atstovui, tiek atsakovės atstovui buvo įteikti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-2660-473/2008. Nurodė, kad 5, 8, 9 ir 10 eiliškumo grupių pretendentų susirinkimas įvyko 2006-01-31 ir jame dalyvavo 5 grupės pretendentai. Pabrėžė, kad projektuojant buvo laikomasi LR žemės reformos įstatymo 10 str. nustatyto eiliškumo. Be to, už susirinkimų organizavimą yra atsakinga ne pareiškėja, bet Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius. Projekto autorius eiliškumo nepažeidė. Projekto autorius Projekto papildyme piliečiui J. I. suprojektavo iki 30 procentų padidintą žemės sklypą ne savavališkai, bet remdamasis Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-14 įsakymu Nr. 1507-41, kuriuo Padubavo kaime, Sužionių seniūnijoje, Danilavos kadastro vietovėje piliečiui J. I. buvo suteiktas iki 30 procentų didesnis žemės sklypas. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 1998-10-16 priėmė išvadą Nr. 272 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurioje nurodyta, kad J. I. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 12,72 ha žemės, esančios Skirlėnų kaime, Trakų apskrityje, Vilniaus rajone, priskirtos valstybės išperkamai žemei – 12,72 ha, užimta asmeninio ūkio žeme – 12,72 ha. Vadovaujantis šia išvada ir atsižvelgdamas į tai, kad jam grąžintina žemė užimta, pilietis J. I. pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti nuosavybėn neatlygintinai padidintą iki 30 procentų žemės sklypą Padubavo kaime, Sužionių seniūnijoje, Danilavos kadastro vietovėje. Vilniaus apskrities viršininkas šį piliečio J. I. prašymą tenkino ir priėmė minėtą 2005-03-14 įsakymą Nr. 1507-41, kuriuo piliečiui J. I. minėtoje vietovėje suteikė iki 30 procentų didesnį žemės sklypą. Todėl piliečiui J. I. Padubavo kaime, Sužionių seniūnijoje, Danilavos kadastro vietovėje pagrįstai ir teisėtai buvo suprojektuoti du žemės sklypai: 12,43 ha dydžio ir 4,17 ha dydžio, kurie kartu sudėjus yra lygiaverčiai piliečio J. I. turėtam 12,72 ha dydžio žemės sklypui padidintam iki 30 procentų (padidintam 3,74 ha plotu). Taigi projekto autorius rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-14 įsakymu Nr. 1507-41 ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Taip pat nurodė, kad Ekspertizės akte nepagrįstai teigiama, jog Projekto papildyme piliečiui J. I. iki 30 procentų galėjo būti padidintas žemės plotas tik už turėtos žemės 0,29 ha ploto likutį, bet ne nuo viso grąžintino žemės sklypo ploto, t. y. nuo 12,72 ha. Laiko, kad tokia išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja LR žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 5 p., pagal kurią iki 30 procentų žemės sklypas turi būti didinamas nuo viso perduodamo nuosavybėn lygiaverčio turėtam žemės sklypui, šiuo atveju nuo 12,72 ha ploto. Projektavimo metu LR žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad piliečiui J. I. 12,72 ha žemės sklypas buvo suprojektuotas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Dalis žemė sklypo (12,43 ha) jam buvo suprojektuota 2000 m., kita dalis sklypo (4,17 ha) suprojektuota 2006-02-13. Piliečiui J. I. nuosavybės į šį žemės sklypą atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-31 sprendimu, t. y. po to, kai abu minėti žemės sklypai jau buvo suprojektuoti šiam piliečiui. Teigė, kad aplinkybė, kada faktiškai buvo suprojektuotas padidintas žemės sklypai yra teisiškai nereikšminga, nes žemės sklypai gali būti didinami tiek iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo, tiek ir po šio sprendimo priėmimo. Ekspertizės akte nepagrįstai teigiama, kad žemės sklypas didinamas tik iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. LR žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. nėra nurodyta, kad žemės sklypai turi būti didinami tik iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Jokiuose teisės aktuose nėra nustatytų draudimų pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. padidinti žemės sklypą po to, kai jau piliečiui yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pilietis turi teisę gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą ir po to, kai apskrities viršininkas yra priėmęs sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pabrėžė, kad teismų praktikoje yra pasisakyta, kad pilietis turi teisę gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą ir po to, kai apskrities viršininkas yra priėmęs sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ekspertizės akto 11 punkte nurodytiems piliečiams žemės sklypai buvo projektuojami todėl, kad jiems buvo priimti sprendimai suteikti asmeninio ūkio žemės sklypus. Vilniaus apskrities viršininkas 2005-12-30 įsakymu Nr. 12565-41 patvirtinto Pretendentų Danilavos kadastro vietovėje, sugrupuotų pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eiliškumą, sąrašą (toliau – Sąrašas), kuriame buvo įtraukti visi Ekspertizės akto 11 punkte nurodyti piliečiai ir nurodyti jiems projektuotinų asmeninio ūkio žemės sklypų plotai. Minėtas Vilniaus apskrities viršininkas įsakymas nėra panaikintas teismine tvarka, todėl jis yra galiojantis ir jį projekto autorius privalėjo vykdyti. Taigi projekto autorius visiems šiems piliečiams privalėjo suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypus. Kadangi sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo šiems piliečiams nebuvo panaikinti teismine tvarka, todėl pagal Metodikos 48.4 punkto reikalavimus, projekto autorius privalėjo projektuoti ir pagrįstai šiems piliečiams žemės sklypus suprojektavo laisvos žemės fondo žemėje. Metodika yra teisės aktas, kuriuo privalo vadovautis žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys. Ekspertizės akte Metodikos 1, 6, 7 ir 8 punktų reikalavimų pažeidimai grindžiami tuo, kad Projekto papildymo plane nepažymėti žemės naudmenų kontūrai bei nėra užrašytų žemės naudmenų kontūrų plotų. Laiko, kad tokia išvada yra nepagrįsta, nes Metodikoje nėra nustatyto privalomo reikalavimo Projekto papildymo valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (jų kopijose) pažymėti žemės naudmenų kontūrus bei jų plotus, o aplinkybė, kad nebuvo vadovaujamasi NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2003-02-27 įsakymu Nr. 1P-23 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų sutartinių ženklų sąrašo patvirtinimo“, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, nelaikytinas teisės aktų pažeidimu. Projekto papildymui pasirinktas spalvų reikšmes projekto autorius nurodė Projekto papildymo plano sutartinuose ženkluose ir tuo teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Su pažeidimu, nurodytu Ekspertizės akto 16 punkte pareiškėja taip pat nesutiko, nes pažeidimas grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigė, kad ženklinant vietovėje miško žemės sklypo ribas Nr. 833, buvo užtikrintas matomumas tarp riboženklių 2-3 ir 3-4, prakertant 0,5 pločio ribinę liniją. Akcentavo, kad riboženklius pastatė ne pareiškėjos darbuotojas, bet patys grąžintinų žemės sklypų būsimi savininkai P. K., S. I. ir B. Č.. Pagal 2005-11-14 žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartį Nr. 18-2 (toliau – paslaugų sutartis), pareiškėja neprivalėjo atlikti ir neatliko standarto riboženklių įsigijimo, įgilinimo vietovėje ir jų apkasimo darbų, todėl, jeigu kokie nors pažeidimai ir buvo padaryti statant minėtus riboženklius, tai už šiuos pažeidimus pareiškėja nėra atsakinga ir jų pareiškėja neprivalo ištaisyti. Taip pat laiko, kad planų plotų ir ribų neatitikimas ne tik yra, bet ir privalo būti, nes Viliaus apskrities viršininkas 2006-10-20 įsakymu Nr. 2.3-10246-41 patvirtindamas Projekto papildymą, kartu patvirtino ir Projekto papildyme piliečiui P. K. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 503/1 ir Nr. 503/2 plotus bei ribas, kurie skiriasi nuo Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-22 įsakymu Nr. 4636-41 patvirtintinų šių žemės sklypų ribų ir plotų. Dėl to, kad projektuojant buvo vadovautasi ne tokiu neatkurtos žemės ploto likučiu (vietoj 0,29 ha laikyta, kad likutis yra 0,39 ha), nėra pažeidimas. Projekto papildymui dabar galiojančios Metodikos reikalavimai, t. y. 45 punkto reikalavimai, yra netaikytini, projekto autorius Metodikos 45 punkto reikalavimų, kurie yra netaikytini, negalėjo pažeisti. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos ir numeriai nesikeitė, todėl Vilniaus apskrities viršininkas jokių įsakymų, kuriais tikslintų žemės sklypų Nr. 503/1, 503/2 ir Nr. 833 ribas ir numerius neturėjo priimti. Ginčo atveju vietovėje šių žemės sklypų paženklintos ribos yra tokios pat kaip ir Projekto papildyme, todėl šių ribų tikslinti nereikėjo. Žemės sklypų Nr. 503/1 ir Nr. 503/2 ribos neatitinka Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-22 įsakymu Nr. 4636-41 patvirtintame Danilavos kadastro vietovės žemėtvarkos projekte įbraižytų suformuotų šių žemės sklypų plotų ir ribų todėl, kad pilietis P. K. 2006-02-26 pateikė prašymą perprojektuoti žemės sklypą Nr. 503/1, kuris ir buvo perprojektuotas, nes dalis jo pateko į Žeimenos ichtiologinį draustinį. Už šią dalį buvo suprojektuotas sklypas Nr. 833, o likusi sklypo Nr. 503/1 dalis projekto plane patikslinta pagal Metodikos 34 punktą. Pareiškėja nesutiko ir su Ekspertizės akto išvadų 22 punkte padaryta išvada, nes laiko, kad projekto autorius pagrįstai ir teisėtai piliečiui J. I. Padubavo kaime, Sužionių seniūnijoje, Danilavos kadastro vietovėje, suprojektavo 3,82 ha ploto žemės sklypą Nr. 801/2, todėl už šiuos darbus pareiškėjai skirtos lėšos – 686,40 Lt yra panaudotos tinkamai. Pareiškėja taip pat mano, kad atsakovė, Įsakymu patvirtindama Ekspertizės aktą prieš tai nesuteikusi galimybės pareiškėjai pateikti savo paaiškinimų dėl naujos Ekspertizės akto redakcijos, pažeidė Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2003-01-09 įsakymu Nr. 3D-2/7 patvirtintų Žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės organizavimo ir atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 ir 16 punkto nuostatas. Kadangi Institutas parengė naują Ekspertizės akto redakciją, pagal Taisyklių 15 punktą, pareiškėjai privalėjo būti suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus dėl naujos Ekspertizės akto redakcijos. Į pareiškėjos paaiškinimus NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius privalėjo atsižvelgti tvirtindamas naują Ekspertizės akto redakciją. Pagal Taisyklių 16 punktą, NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius turi įsakymu patvirtinti žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės aktą, arba atsisakyti jį tvirtinti ir gražinti papildymui/patikslinimui. Prieš tvirtinant žemėtvarkos projektą, jį parengęs asmuo turi būti supažindintas su papildytu/patikslintu valstybinės ekspertizės aktu ir jam turi būti sudarytos galimybės pateikti savo paaiškinimus. Vertina, kad Taisyklių 15 ir 16 punktuose nustatytos taisyklės yra pagrindinės procedūrinės žemėtvarkos projekto (jo papildymo) valstybinės ekspertizės akto tvirtinimo taisyklės, kurios skirtos užkrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovės sprendimas tvirtinti minėtą aktą gali būti laikomas objektyviu ir pagrįstu tik tokiu atveju, jei jį priimant yra įvertinami ne tik šiame akte nurodyti teisės aktų pažeidimai, bet ir žemėtvarkos projektą (jo papildymą) parengusio asmens (šiuo atveju pareiškėjos) pateikti paaiškinimai dėl pažeidimų. Kadangi NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius, priimdamas Įsakymą, pažeidė Taisyklių 15 ir 16 punktuose įtvirtintas pagrindines procedūrines taisykles, pagal LR ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., šis Įsakymas naikintinas. Ekspertizės akte patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktų pagrindu suformuoti pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai taip pat yra nepagrįsti ir jie neturi būti įgyvendinami, nes juos lėmė pareiškėjos darbuotojo projekto autoriaus tariamai padarytų pažeidimų mastas ir pobūdis. Teismui nusprendus, kad Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai yra neteisėti bei nepagrįsti, naikintini ir suformuotų siūlymų 1.1, 1.2,1.7 ir 1.8 punktai. Kadangi Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20 ir 21 punktai bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius negalėjo Įsakymu patvirtinti Ekspertizės akto patikrinimo išvadų ir pasiūlymų punktų. Įsakymo 1 punktas, kuriuo buvo patvirtinti minėti Ekspertizės akto patikrinimo išvadų ir pasiūlymų punktai, yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Įsakymo pasiūlymų 2.1.3.1 ir 2.2 punktuose nurodyti pasiūlymai yra suformuoti Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktų bei pasiūlymų 1.2, 1.7 ir 1.8 punktų pagrindu, todėl teismui pripažinus Ekspertizės akto patikrinimo išvadas ir pasiūlymus nepagrįstus, turi būti panaikinti ir Įsakymo pasiūlymų 2.1.3.1 ir 2.2 punktai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad skundžiamo Ekspertizės akto punktai pažeidžia pareiškėjos teises, t. y. juose konstatuota, kad pareiškėja padarė teisės aktų pažeidimus ir nurodyta kaip juos ištaisyti. Jeigu pareiškėja nurodytų pažeidimų neištaisys, VAVA bus suteikta teisė dėl to kreiptis teismą.

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Atspindys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 81-99) nurodė, kad atsakovė 2008-06-30 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti savo paaiškinimus dėl papildyto Ekspertizės akto, kurį 2007-12-04 pateikė Institutas, išvadų. Pareiškėja 2008-07-10 pateikė savo paaiškinimus. Vilniaus apskrities Širvintų rajono Gelvonų kadastro vietovės ir Vilniaus rajono Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymo projektų valstybinės ekspertizės paslaugų atlikimo 2007-04-27 sutarties, sudarytos tarp atsakovės (užsakovas) ir Instituto (vykdytojas) (toliau – Paslaugų atlikimo sutartis), 6.6 punkte nurodyta, kad užsakovas, nustatęs, jog žemėtvarkos projekto autoriaus paaiškinimai yra teisingi, nurodo vykdytojui per 5 darbo dienas patikslinti valstybinės ekspertizės akto projektą. Pagal Taisyklių 16 punkto ir Paslaugų atlikimo sutarties 6.7 punkto nuostatas, atsakovė, vadovaudamasi Žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės išvadomis ir atsižvelgdama į Žemėtvarkos projektą parengusio juridinio asmens paaiškinimus, per 10 darbo dienų po jų pateikimo generalinio direktoriaus įsakymu patvirtina Žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės aktą. Vadovaudamasi Paslaugų atlikimo sutarties 6.6 punktu, atsakovė, atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus, 2008-07-15 raštu pasiūlė Instituto direktoriui pakartotinai įvertinti įmonės darbuotojos-žemės reformos žemėtvarkos projektų ekspertės, atlikusios Papildymo projekto valstybinę ekspertizę ir parengusios Ekspertizės aktą, dalies Ekspertizės akto išvadų, taip pat siūlymų 1.5-1.7 punktų teiginių pagrįstumą. Taip pat buvo paprašyta NŽT prie ŽŪM pateikti patikslintą Ekspertizės aktą. Pažymėjo, kad Institutas nerengė naujo Ekspertizės akto, t. y. nebuvo atliekami papildomi valstybinės ekspertizės darbai.

Institutas 2008-07-21 raštu patikslintą Ekspertizės aktą pateikė NŽT prie ŽŪM. Atsakovė, vadovaudamasi Ekspertizės akto išvadomis ir atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus, nepraleidusi Taisyklių 16 punkte bei Paslaugų atlikimo sutarties 6.7 punkte nustatyto 10 darbo dienų termino, generalinio direktoriaus Įsakymu patvirtino Ekspertizės aktą. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasinaudoti Taisyklių 15 punkte numatyta teise ir pateikti paaiškinimus. Šia galimybe pareiškėja pasinaudojo. Pabrėžė, kad nei Taisyklėse, nei Paslaugų atlikimo sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad ekspertizę atlikęs juridinis asmuo, ar NŽT prie ŽŪM su patikslintomis Ekspertizės akto išvadomis vėl turi supažindinti žemės reformos žemėtvarkos projektą parengusį juridinį asmenį, t. y. pareiškėją. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad šioje byloje nėra taikomi LR žemės ūkio ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3D-159 patvirtinti Metodikos pakeitimai, nes minimo įsakymo 2 punkte nustatyta, kad šiuo įsakymu keičiami Metodikos reikalavimai, taikomi žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – žemėtvarkos projektas) rengimo darbams, pradedamiems šiam įsakymui įsigaliojus, t. y. pakeistos Metodikos reikalavimai taikomi ne žemėtvarkos projektams, pradedamiems rengti po šio įsakymo įsigaliojimo, o tik atskiriems žemėtvarkos projekto rengimo darbams, kurie pradedami po šio įsakymo įsigaliojimo. Jeigu tam tikri žemėtvarkos projekto rengimo darbai pradedami jau įsigaliojus šiam įsakymui, šiems darbams taikomi pakeistos Metodikos reikalavimai, o netaikomi tik tiems rengimo darbams, kurie pradėti prieš įsigaliojant šiam įsakymui. Teigė, kad paslaugų sutarties tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos (užsakovas) ir pareiškėjos (vykdytoja) 2 punkte nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos darbus organizuoja ir atlieka vykdytojas, vadovaudamasis LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, standartais, darbų techniniais nurodymais, kitais žemės reformą reglamentuojančiais teisės aktais, apskrities viršininko įsakymais bei šia sutartimi. Taigi, projekto autoriaus veikla atliekant žemės reformos žemėtvarkos darbus, projektuojant asmeninio ūkio žemės sklypus, turėjo būti pagrįsta įstatymais bei LR Vyriausybės nutarimais, t. y. projekto autoriaus veikla turėjo atitikti aukštesnės teisinės galios teisės aktų reikalavimus. Pagal teisės aktų nuostatas, asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti projektuojami tik asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Išimčių, kad asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti projektuojami laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, nei LR žemės reformos įstatymas, nei Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas nenumato. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei Metodikos 48.4 punktas prieštarautų aukštesnės teisinės galios teisės aktų reikalavimams ir juo galima būtų vadovautis, nagrinėjamu atveju, jis vis tiek būtų netaikytinas. Trylika asmenų, kuriems laisvoje valstybinėje žemėje buvo suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, nebuvo įtraukti į sąrašą piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant galiojusius teisės aktus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį. Pagal teisės aktų nuostatas, trylikai asmenų žemės sklypai asmeniniam ūkiui, galėjo būti projektuojami tik asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Kadangi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d. nustatyta, kad iki 30 procentų didesnio ploto žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo skiriamas savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, daro išvadą, kad pagal šią įstatymo nuostatą piliečio teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises, t. y. žemės sklypas didinamas iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, laikoma, kad su piliečiu atsiskaityta ir sprendimas atkurti nuosavybės teises įvykdytas. Akcentavo, kad iki Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-31 sprendimo priėmimo J. I. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. patvirtintame Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti ir patvirtinti lygiaverčiai žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn už turėtą 12,43 ha žemės plotą, o žemės sklypai už 0,29 ha žemės plotą buvo patvirtinti tik Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymu Nr. 2.3-10246-41, t. y. jau po nuosavybės teisių atkūrimo į 12,43 ha žemės plotą, todėl daro išvadą, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakymo Nr. 2.3-1507-41 pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymu patvirtintame Papildymo projekte galėjo būti suprojektuotas 30 procentų didesnis žemės sklypas tik už tą žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymo priėmimo metu dar nebuvo atkurtos, t. y. už 0,29 ha. Taigi projekto autorius, rengdamas pretendentų sąrašą, įrašė neteisingus duomenis apie J. I. priklausantį žemės plotą, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės, t. y. vietoj 0,29 ha žemės ploto įrašė 0,39 ha. Tokiu būdu projekto autorius netinkamai atliko Papildymo projekto parengiamuosius darbus. Pažymėjo, kad Papildymo projekto įgyvendinimo darbai, t. y. patvirtintame Papildymo projekte suprojektuotų žemės sklypų ženklinimas vietovėje, buvo atliekami ir žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktai surašyti jau galiojant Metodikos redakcijai, kurios pakeitimai buvo patvirtinti LR žemės ūkio ministro 2006-04-20 įsakymu, todėl ginčo atveju turi būti taikomos būtent šios redakcijos Metodikos nuostatos. Pagal Metodikos nuostatas, projektų autoriai yra atsakingi už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atlikimą. Pabrėžė, kad riboženklių įtvirtinimas yra vienas iš žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų, o tinkamą riboženklių įtvirtinimą ir ribinių linijų (spindžių) prakirtimą užtikrina projekto autorius. Taigi bendrovės darbuotojas privalėjo užtikrinti tinkamą riboženklių įtvirtinimą. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2006-03-22 įsakymu teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjams pavedė įpareigoti žemės reformą vykdančias įmones, vadovaujantis žemės sklypų ribų ženklinimo taisyklėmis ir riboženklių standartais, užtikrinti nustatyto standarto riboženklių įgilinimo ir jų apkasimo darbų atlikimą. Taip pat buvo pavesta užtikrinti žemės reformos vykdytojams (įmonėms) apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis už žemės sklypų ribų ženklinimo parengiamuosius darbus (paslaugas), riboženklių įtvirtinimą (įgilinimą) ir apkasimą, be to, apmokėti ir už nustatyto standarto riboženklių pagaminimą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja 2006-04-10 raštu įpareigojo rangovines įmones (tarp jų ir pareiškėją), vykdant žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, užtikrinti nustatyto standarto riboženklių įgilinimo ir jų apkasimo darbų atlikimą. Taip pat šios įmonės buvo įpareigotos apmokėjimui už žemės sklypų ribų ženklinimo parengiamuosius darbus, riboženklių įtvirtinimą vietovėje ir apkasimą pateikti aktus, o apmokėjimui už nustatyto standarto riboženklių pagaminimą pateikti įsigytų riboženklių vertę patvirtinančių dokumentų kopijas bei riboženklių priėmimo-perdavimo žemės sklypų savininkams aktus. Atlikdama Papildymo projekto valstybinę ekspertizę, ekspertė nustatė ir kitų pažeidimų. Pagal Metodikos 17.5 punktą, projekto autorius turi pažymėti nurodytas teritorijas ne baltame lape, o būtent ankstesnio valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje, kurioje jau būna pažymėti žemės naudmenų kontūrai bei įrašyti jų plotai. Laiko, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmame valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane būdavo pažymėti žemės naudmenų kontūrai bei įrašyti jų plotai, tai ir šio plano kopijoje jie turėjo būti pažymėti. Tuometinis Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, kaip LR Vyriausybės įgaliota metodiškai vadovauti žemės reformos žemėtvarkos darbams institucija, remdamasis LR žemės reformos įstatymo 16 str. 3 d. nuostatomis ir siekdamas suvienodinti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano rengimą, kad būtų paprasčiau visiems piliečiams ir institucijoms, 1998-06-23 raštu nurodė, kaip turi būti rengiami planai. Šiuo raštu kaip žemėtvarkos projektų rengimo darbų techniniais nurodymais paprastai vadovaujasi visi žemės reformos darbus vykdantys asmenys, rengdami valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus. Daro išvadą, kad projekto autorius netinkamai atliko Papildymo projekto parengiamuosius darbus ir pagal Nutarimu pakeistas valstybinės reikšmės miškų ribas Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei valstybės išperkamos ir Neprivatizuojamos žemės planų kopijose nepažymėjo naujų patikslintų valstybinės reikšmės miškų ribų, nors pareiškėja turėjo patikslintus ir patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas. Pažymėjo, kad šias patikslintas ribas pažymėjus Papildymo projekto plane tik po Papildymo projekto derinimo su miškų urėdija, Danilavos kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu, jos taip ir liko nepatikslintos. Akcentavo, kad pareiškėjos pridėti žiniaraščiai bei protokolai nepatvirtina fakto, kad vadovaujantis Metodikos 28 punktu, buvo organizuoti atskiri susirinkimai su kiekvienos grupės pretendentais (5, 8, 9 ir 10 grupių pretendentais) aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus. Remiantis Metodikos 27 punktu, projekto autorius privalo projektuoti žemės sklypus pagal sąraše nustatytą eilę. Atskirų susirinkimų su 5, 9 ir 10 grupių pretendentais aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus protokolų pareiškėja nepateikė, o pagal pateiktus duomenis matyti, kad projekto autorius žemės sklypus projektavo nesilaikant Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu patvirtintame pretendentų sąraše (šio įsakymo 5 priede) nustatytos eilės. Projekto autorius, neatsižvelgdamas į Metodikos 6-8 punktų reikalavimus, Papildymo projekto planą parengė ne patvirtinto projekto plano kopijoje arba kadastro vietovės plane, kaip nurodyta Metodikos 8 punkte, o baltame lape, tokiu būdu Papildymo projekto plane nebuvo pažymėti žemės naudmenų kontūrai bei neįrašyti jų plotai. NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius, vadovaudamasis NŽT prie ŽŪM nuostatų 6.3 punktu, kuriame įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja žemėtvarkos projektų techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, 2003-02-07 įsakymu Nr. 1P-23 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų sutartinių ženklų sąrašą. Atsakovė 2003-02-28 raštu šį įsakymą nusiuntė visų apskričių viršininkams, kurie buvo įpareigoti informuoti rajonų ir miestų žemėtvarkos skyrius bei žemėtvarkos projektų autorius, kad rengiant žemėtvarkos projektų papildymo projektus būtų vadovaujamasi patvirtintais sutartiniais ženklais. Šiuo įsakymu buvo patvirtinti žemėtvarkos projektų rengimo darbų techniniai nurodymai, kuriais paprastai vadovaujasi visi žemės reformos darbus vykdantys asmenys, rengdami žemėtvarkos projektus. Metodikos 108 punktu (2006-04-20 redakcija) nustatyta, kad miško sklypas matuojamas prakertant 0,5 m pločio ribinę liniją (spindį). Ekspertizės akte pažymėta, kad vietovėje žemės sklypo Nr. 833 ribų posūkio taškuose riboženklių nerasta, 0,5 m pločio ribinės linijos 2-3 ir 3-4 neprakirstos. Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymu buvo patvirtintas UAB „Atspindys“ parengtas Papildymo projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos bei plotai pagal prie šio įsakymo pridėtą 1 priedą, jame esančiame suformuotų žemėnaudų sąraše žemės sklypai Nr. 503/1 ir Nr. 503/2 neįrašyti. Daro išvadą, kad jų ribos bei plotai šiuo įsakymu nepatvirtinti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrovės parengtuose 0,55 ha žemės sklypo Nr. 503/1 ir 0,76 ha žemės sklypo Nr. 503/2 planuose nurodyta, jog šių žemės sklypų ribos atitinka Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-22 įsakymu, suprojektuotas ribas (šiuose planuose nurodyta klaidinga Danilavos kadastro Vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo data, nes šis projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-15 įsakymu Nr. 4425-41). Taigi šis įrašas patvirtina faktą, kad žemės sklypai buvo suprojektuoti ir jų ribos bei plotai patvirtinti ne Papildymo projekte, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininkas 2006-10-20 įsakymu, o ankstesniame Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sužionių seniūnijos Danilavos kadastro vietovės 2000 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais tais metai gauti žemę žiniaraštyje P. K. buvo įforminti du žemės sklypai: 1,63 ha žemės sklypas Nr. 503/1 ir 1,77 ha žemės sklypas Nr. 503/2. Vilniaus apskrities viršininko 2000-12-15 įsakymu patvirtintame Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane įbraižytas P. K. suformuotas tik vienas žemės sklypas Nr. 503/2. 2006-11-21 buvo paženklinti vietovėje 0,55 ha žemės sklypas Nr. 503/1 ir 0,76 ha žemės sklypas Nr. 503/2. Taigi paženklintų vietovėje žemės sklypų ribos ir plotai skiriasi nuo 2000 m. Vilniaus apskrities viršininko patvirtintame Danilavos kadastro vietovės žemėtvarkos projekte suformuotų šių žemės sklypų ribų ir plotų. Akcentavo, kad su tuo sutinka ir pati pareiškėja savo skunde pripažindama, kad toks neatitikimas tikrai yra. Taigi, jeigu ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu nėra keičiama žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, šio sklypo ribos ir plotas turi būti tikslinami apskrities viršininko įsakymu, kaip to reikalauja Metodikos 45 punktas (2006-04-20 redakcija). Ekspertė nei žemėtvarkos projekto byloje, nei P. K. žemės tvarkymo byloje nerado minėto įsakymo ir kitų dokumentų, todėl ir padarė išvadą, kad šie dokumentai nebuvo parengti. Kadangi minėti žemės sklypai buvo ženklinami galiojant Metodikos redakcijai, kurios pakeitimai buvo patvirtinti LR žemės ūkio ministro 2006-04-20 įsakymu, šios redakcijos 45 punkto nuostatos ir turi būti bei yra taikytinos. Pabrėžė, kad tokia pati kaip 45 punkto nuostata yra įtvirtinta ir ankstesnės Metodikos redakcijoje, kuri buvo patvirtinta LR žemės ūkio ministro 2002-09-26 įsakymu, 30 punkte. Mano, kad Ekspertizės akto išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai yra pagrįsti bei teisėti, todėl ir jų pagrindu Ekspertizės akte pateiktų pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai yra teisėti. Taip pat yra pagrįstas ir teisėtas Įsakymo 1 punktas toje dalyje, kuria buvo patvirtinti minėti Ekspertizės akto išvadų ir pasiūlymų punktai, o Įsakymo 2.1.3.1 ir 2.2 punktuose yra pateikti tik siūlymai Vilniaus apskrities viršininkui, bet ne įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus. Pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl reikalavimo, jog pareiškėja ištaisytų Ekspertizės akte nurodytus galimus ištaisyti pažeidimus, taip pat dėl projekto autoriui kvalifikacinio leidimo vykdyti žemės reformos žemėtvarkos darbus panaikinimo priima tik apskrities viršininkas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus.

Šalies argumentai

Atsakovas VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Atspindys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 68-80) vertina, kad pareiškėjos skundžiami Ekspertizės akto išvadų ir pasiūlymų punktai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad Ekspertizės aktas buvo patikslintas teisės aktų, reglamentuojančių ekspertizę, nustatyta tvarka. Patikslinimo metu nauji trūkumai ar pažeidimai nebuvo nustatinėjami bei nebuvo vykdomi nauji tikrinimai. Patikslinimo metu buvo vertinamos pareiškėjo pastabos ir į pagrįstas pastabas bei pasiūlymus buvo atsižvelgta. Pabrėžė, kad visi patikslinimai padaryti Ekspertizės akte yra įmonės naudai. Pareiškėjo pastabos, į kurias nebuvo atsižvelgta, eksperto nuomone, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir į jas nebuvo galima atsižvelgti. Nurodė, kad Metodikos 17.5. punkte nurodyta, jog projekto bei valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų kopijose projekto autorius pažymi naujai atsiradusius ir patikslintus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ribas ir plotus. Ekspertizės akte nustatyta, kad projekto autorius patikslino Danilavos kadastro vietovėje valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus ir ribas ne valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje, o valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane (baltame lape), t. y. baltame lape, kuriame nepažymėti žemės naudmenų kontūrai ir jų plotai. Paaiškino, kad žemėtvarkos projektai rengiami visoje respublikoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, todėl kiekvienas projekto autorius negali savo nuožiūra pasirinkti projektinius elementus, rengiant valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus. Siekiant suvienodinti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano parengimą, užsakovams – apskričių viršininkams Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos 1998-06-23 parengė raštą Nr. 1600-353 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano parengimo“, kuriuo turėtų vadovautis rangovai. Eksperto nuomone, projekto autorius, rengdamas žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir visais metodiniais paaiškinimai, kaip techniškai turi būti atliktas projektas. Nors pareiškėja pripažįsta, kad valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane projekto autoriaus įbraižytos Sužionių valstybinės reikšmės miško ribos ir plotas gretimybėje su laisvos valstybinės žemės sklypais Nr. 46 ir Nr. 43 bei privataus miško žemės sklypu Nr. 17 neatitinka Danilavos kadastro vietovės žemėtvarkos projekte įbraižytų šių žemės sklypų ribų ir plotų, tačiau laiko, jog tuo jokių teisės aktų pažeidimų nėra padaryta. Šis neatitikimas ne tik yra, bet ir privalo būti. Atsakovas mano, kad tai yra pažeidimas, nes piliečiui ankstesniame žemėtvarkos projekte suprojektuotas ir Vilniaus apskrities viršininko patvirtintas miško sklypas Nr. 17 sumažintas apie 1,40 ha. Vilniaus apskrities viršininkas 2005-12-30 įsakymu Nr. 2.3-12565-41 patvirtinto Danilavos kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane pažymėtus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus ir ribas, kurias įbraižė projekto autorius, todėl šie plotai bei ribos griežtai turi atitikti Danilavos kadastro vietovės žemėtvarkos projekte įbraižytas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypų ribas ir plotus. Pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad žemės sklypai 8, 9 ir 10 eilės pretendentams buvo suprojektuoti anksčiau nei žemės sklypai 5 ir 7 eilės pretendentams. Teigė, kad LR žemės reformos įstatymo 10 str. aiškiai nurodyta, kokia eilės tvarka turi būti projektuojami žemės sklypai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidžiant Metodikos 28 punkto reikalavimą, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atsakingi specialistai ir projekto autorius organizavo kiekvienos eilės pretendentų gauti žemę susirinkimus aptarti žemės sklypų išdėstymą, ribas bei vykdė projektavimą nesilaikant LR žemės reformos įstatymo 10 str. nuostatų. Nurodė, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio ploto žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo toje teritorijoje, kurią apima žemėtvarkos projektas. Įstatyme taip pat nustatyta, kad iki 30 procentų didesnio ploto žemės sklypas iš laisvos valstybinės žemės fondo skiriamas savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra. Mano, kad pagal šią įstatymo nuostatą piliečio teisė gauti iš laisvos valstybinės žemės fondo padidintą žemės sklypą įgyvendinama atkuriant nuosavybės teises. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, laikoma, kad su piliečiu atsiskaityta. Pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. nustatytą eiliškumą į 5 eilę įrašytam J. I. , kuriam Vilniaus apskrities viršininko sprendimu jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į 12,43 ha žemės plotą, buvo suprojektuoti ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtinti 30 procentų didesni perduodami neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypai ne nuo ploto, į kurį liko neatkurtos nuosavybės teisės, t. y. ne nuo 0,29 ha, o nuo viso paveldimos žemės ploto – nuo 12,72 ha. Pažymėjo, kad projektuojant žemės sklypus gali būti projektuojami žemės sklypai tik pagal tuo momentu esamus dokumentus (šiuo atveju buvo aiškiai nurodyta ir vienodai suprantama, kad liko atkurti nuosavybės teises į 0,29 ha buvusios žemės), o projektuojant žemės sklypus projekto autorius privalo vadovautis LR žemės reformos įstatymo 10 eilės 1 dalyje nustatyta tvarka, kur aiškiai nurodyta, kad sklypai konkrečiame žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuojami pagal nustatytą eiliškumą. Taip pat minėto straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad didinti galima tik tuo metu norimą susigrąžinti žemės sklypą, o projekte buvo projektuojamas gražinimas tik į 0,29 ha. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja šį faktą pripažįsta. Taip pat pabrėžė, kad iki Vilniaus apskrities viršininko sprendimo priėmimo J. I. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. patvirtintame Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuoti ir patvirtinti lygiaverčiai žemės sklypai, perduodami neatlygintinai nuosavybėn už turėtąjį 12,43 ha žemės plotą. Žemės sklypai už 0,29 ha žemės plotą buvo patvirtinti tik Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymu, jau po nuosavybės teisių atkūrimo į 12,43 ha žemės plotą. Todėl Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakymo Nr. 2.3-1507-41 pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymu Nr. 2.3-10246-41 patvirtintame Papildymo projekte galėjo būti suprojektuotas 30 procentų didesnis žemės sklypas tik už tą žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymo Nr. 2.3-10246-41 priėmimo metu dar nebuvo atkurtos. LR žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal 15 str. 7 d. nuostatas, asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui priskirtoje teritorijoje. LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 8 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius sudaro fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę ir ši žemė yra apleista ir nedirbama), sąrašo projektą. Šio aprašo 12 punkte nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms daloms skirtoje teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo principai aptariami šių žemės sklypų naudotojų ir kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose, kuriuos sukviečia žemėtvarkos skyriai. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti projektuojami tik asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje bei šie žemės sklypai turi būti naudojami. Šiuo atveju tokių išimčių, kad asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti projektuojami laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, tai yra nenaudojami, nei LR žemės reformos įstatymas, nei Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas nenumato. Pažymėjo, kad 13 asmenų, nurodytų Ekspertizės akto išvadų 11 punkte, kuriems laisvoje valstybinėje žemėje buvo suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, nebuvo įtraukti į sąrašą piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant galiojusius teisės aktus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį. Taigi pagal teisės aktų nuostatas, 13 asmenų žemės sklypai asmeniniam ūkiui galėjo būti projektuojami tik asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Projekto autorius žemėtvarkos projekte laisvoje valstybinėje žemėje suprojektavo žemės sklypus 13 asmeninio ūkio žemės naudotojams, patvirtino asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas ir plotus, pažeidžiant LR žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 7 p. ir šio įstatymo 15 str. 1 d. nuostatas. Taip pat laiko, kad teisėta yra ir Ekspertizės akto 15 punkto išvada, nes NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 6.3 punktu, kuriame nurodyta, kad NŽT organizuoja žemėtvarkos projektų techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, 2003-02-27 įsakymu Nr. 1P-23 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų sutartinių ženklų sąrašą. Ekspertas, vykdydamas ekspertizę tuo metu nustatė, kad projekto autorius, pažeisdamas Metodikos 108 punkto reikalavimą, ženklindamas vietovėje miško žemės sklypo ribas Nr. 833, neužtikrino matomumo tarp riboženklių 2-3 ir 3-4, nes neprakirstos 0,5 m pločio ribinės linijos. LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų ribos formuojamos pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodiką, patvirtintą Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 Metodikos 107 punkte nurodyta, kad žemės sklypai ženklinami vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2005-11-10 įsakymu Nr. 1P-209. Bendrovės darbuotojas vietovėje ženklindamas 18 punkto išvadose nurodytiems piliečiams žemės sklypus privalėjo vadovautis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis. Remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymo projektų valstybinės ekspertizės paslaugų atlikimo 2007-04-27 sutarties Nr. 56 2.2.10 punktu, kartu su valstybinės ekspertizės aktais užsakovui – NŽT prie ŽŪM buvo pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotų asmenų patvirtintų dokumentų, kuriais buvo vadovaujamasi atliekant Danilavos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto valstybinę ekspertizę ir įrodančių nustatytus pažeidimus, kopijos. Iš projekto autoriaus parengto P. K. žemės sklypų Nr. 503/1 ir Nr. 503/2 planų kopijų ir žemėtvarkos projekto papildymo projekto plano fragmento kopijos aiškiai matyti, kad žemės sklypo Nr. 503/1 neįrašytas žemės sklypo numeris, o žemės sklype Nr. 503/2 nepažymėtas ir neįrašytas numeris, taip pat, kad neatitinka gretimybės. Metodikos 23 punkte nurodyta, kad projekto autorius, išnagrinėjęs iš rajono žemėtvarkos

skyriaus gautas piliečių išvadas (prašymus) atkurti nuosavybės teises arba gauti žemę, rengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautus prašymus pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eiliškumą. Ekspertizės akte nurodyta, kad pretendentų gauti žemę eiliškumo sąrašą parengė projekto autorius, vadovaudamasis Metodikos 23 punkto reikalavimais. Vilniaus apskrities viršininkas 2005-12-30 įsakymu Nr. 12565-41 patvirtino pretendentų Danilavos kadastro vietovėje, sugrupuotų pagal LR žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą eiliškumą, metodikos 27 str. sąrašą 5 priedą. Pažymėjo, kad šiame patvirtintame pretendentų gauti žemę sąraše (5 priedas) nurodyta, kad šį sąrašą sudarė pareiškėja, suderino Sužionių žemėtvarkos skyriaus specialistė ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistė bei patvirtino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja. Daro išvadą, kad projekto autorius, klaidingai vietoj 0,29 ha įrašė 0,39 ha. Ekspertizės akte buvo nustatyta, kad P. K. miškų ūkio paskirties: 0,55 ha ploto žemės sklypas Nr. 503/1 ir 0,76 ha ploto žemės sklypas Nr. 503/2 yra nesuformuoti žemėtvarkos projekte, neįrašyti jų numeriai ir neįforminti Žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje (Metodikos 5 priedas), todėl ir šių miško ūkio paskirties žemės sklypų ribos bei plotai nepatvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-20 įsakymu Nr. 2.3-102446-41. Laiko, kad teisėtas yra ir Ekspertizės akto išvadų 22 punktas, nes projekto autorius pretendentų gauti žemę sąraše klaidingai įrašė J. I. turėtos žemės plotą, padidindamas jį 0,10 ha, dėl to neteisingai suprojektavo 0,35 ha plotą Nr. 801/1 ir 3,82 ha ploto suteikiamą nuosavybėn žemės sklypą Nr. 801/2, kurį neteisėtai padidino 3,73 ha. Kadangi, atsakovo nuomone, Ekspertizės akto išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai yra pagrįsti ir teisėti, todėl ekspertas Ekspertizės akte turėjo teisę pateikti pasiūlymus, kurie nurodyti siūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktuose.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su pateiktu skundu sutiko iš dalies ir prašė pareiškėjos UAB „Atspindys“ skundą dalyje dėl Ekspertizės akto 10 ir 11 punktų tenkinti, kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 167-172) nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos 1998-06-23 raštas Nr. 1600-353 yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šiame rašte pateiktomis rekomendacijomis projekto autorius neprivalėjo vadovautis, nes LR žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu patvirtintų NŽT prie ŽŪM nuostatų 6.2 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, spręsdama jai pavestus uždavinius metodiškai vadovauja atkuriant piliečių nuosavybės teisę į žemę, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, vykdant žemės privatizavimo darbus bei vykdant kitus žemėtvarkos darbus, kontroliuoja šių darbų vykdymą. LR žemės reformos įstatymo 16 str. 3 d. nustato, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Tokia Vyriausybės įgaliota institucija iki NŽT prie ŽŪM įsteigimo buvo Žemėtvarkos ir teisės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, taigi, pareiškėja, rengdama žemėtvarkos projektą, privalėjo vadovautis Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos 1998-06-23 raštu Nr. 1600-353. Pagal Metodikos 17.1 punkto nuostatas, vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus, projekto autorius patvirtina projekto plano kopijoje pažymėtus, papildytus ar patikslintus valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. Metodikos 17.5 punkte numatyta, kad projekto autorius parengiamųjų darbų metu žemės reformos žemėtvarkos projekto bei valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų kopijose pažymi valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus bei ribas. Taigi, daro išvadą, kad projekto autorius netinkamai atliko Papildymo projekto parengiamuosius darbus ir pagal Nutarimu pakeistas valstybinės reikšmės miškų ribas Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų kopijose nepažymėjo naujų patikslintų valstybinės reikšmės miškų ribų. Pareiškėja teigia, kad riboženklius (Ekspertizės akto 18 punktas) pastatė ne bendrovės darbuotojas, bet patys būsimi grąžintinų žemės sklypų savininkai. Pagal paslaugų sutartį, pareiškėja neprivalėjo atlikti (ir neatliko) standartinių riboženklių įsigijimo, įgilinimo vietovėje bei jų apkasimo vietovėje darbų. Atkreipė dėmesį, kad paslaugų sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbus organizuoja ir atlieka vykdytojas (kadastro vietovėse žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai), vadovaujantis žemės reformą reglamentuojančiais teisės aktais ir paslaugų sutartimi. Metodikos 129 punkte nustatyta, kad projektų autoriai yra atsakingi už žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų kvalifikuotą bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atlikimą. Metodikos 109 punktas nustato, kad tinkamą riboženklių įtvirtinimą ir ribinių linijų (sprindžių) prakirtimą užtikrina projekto autorius. Tretysis suinteresuotas asmuo nesutiko su Ekspertizės akto 10 punktu. Teigė, kad pagal LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 2.1 punktą, piliečiai, kurie pageidauja pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d. nuostatas gauti didesnį žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo, prašymus suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pateikia apskričių viršininkų administracijų rajonų žemėtvarkos skyriams ar jų darbuotojams seniūnijose iki 1998-05-01. Suteikiamo sklypo dydį žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto teikimu nustato apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į esamus laisvos valstybinės žemės plotus toje kadastrinėje vietovėje. Akcentavo, kad ši nuostata galiojo iki tol, kol LR Vyriausybė 2005-05-23 nutarimu Nr. 564 patvirtino Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos bei žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašus. Iki redakcijos pakeitimo, atsižvelgiant į piliečių prašymus ir projekto autoriaus pateiktą informaciją, kad teritorijoje nuosavybės teisėms atkurti yra pakankamai laisvos valstybinės žemės fondo, prieš rengiant projektą, Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakyme Nr.2.3-1507-41 buvo nustatyta, kad rengiant Danilavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, piliečiams suteikiami iki 30 procentų didesni žemės sklypai iš laisvos valstybinės žemės ploto. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-08-31 sprendimu Nr. 2.5-41-23149 J. I. atkurtos nuosavybės teisės į dalį išvadoje nurodyto žemės ploto, kai 2006-02-13 padidinti žemės sklypai jam buvo suprojektuoti ir ribos bei plotai su piliečiu buvo suderinti. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-04 įsakymas Nr.2.3-1507-41 buvo priimtas dar galiojant LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimui Nr. 385, todėl šis Ekspertizės akto patikrinimo išvados punktas yra nepagrįstas. Vilniaus apskrities viršininko administracija nesutiko ir su Ekspertizės akto 11 punktu, nes jame nurodyti žemės sklypai buvo projektuojami laikantis LR žemės reformos įstatymo 10 str. nustatyto eiliškumo, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2005-12-30 įsakymu Nr. 12565-41, taip pat Sužionių apylinkės tarybos sprendimais suteikti žemę asmeniniam ūkiui. Atkreipė dėmesį, kad Metodikos 48.4 punktas nustato, jog kai sprendimai dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo piliečiams nėra panaikinti teismine tvarka, žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 182, 189).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo I. B. su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad byla dalyje nutrauktina, o kitoje dalyje skundas netenkintinas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Atspindys“ parengė Projekto papildymą, kurį Vilniaus apskrities viršininkas 2006-10-20 įsakymu Nr. 2.3-10246-41 patvirtino (I t., b. l. 32-33). Institutas 2007-07-09 – 30 dienomis atliko Projekto papildymo valstybinę ekspertizę ir 2007-11-19 parengė Ekspertizės aktą, kuriame buvo nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus, rengdama dokumentus ir įgyvendindama projektą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nustatytų pažeidimų pagrindu Ekspertizės akte buvo suformuluoti pasiūlymai Vilniaus apskrities viršininkui imtis atitinkamų veiksmų (I t., b. l. 34-106). NŽT prie ŽŪM generalinis direktorius 2007-12-11 įsakymu Nr. 1P-140 patvirtino 2007-11-19 Ekspertizės aktą bei pateikė pasiūlymą Vilniaus apskrities viršininkui A. M. imtis atitinkamų veiksmų (I t., b. l. 107-108). Bendrovė kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti NŽT prie ŽŪM generalinio direktoriaus 2007-12-11 įsakymo Nr. 1 P-140 1 punktą, toje dalyje, kuria buvo patvirtinti 2007-11-19 Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Sužionių seniūnijos Danilavos Kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto valstybinės ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 27 punktai ir šio akto pasiūlymų 1.5, 1.6, 1.7 punktai bei šio įsakymo pasiūlymų 2.1.3.1 ir 2.2 punktai, nes minėtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant procesines normas ir nesuteikus pareiškėjai galimybės pateikti paaiškinimus bei pačiame akte neteisingai atliktas projekto darbų vertinimas ir nurodytos nepagrįstos išvados. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-06-12 sprendimu panaikino pareiškėjos skundžiamą įsakymą ir įpareigojo NŽT prie ŽŪM iš naujo spręsti Ekspertizės akto patikrinimo išvadų patvirtinimo klausimą, suteikiant galimybę UAB „Atspindys“ įstatymų nustatyta tvarka pateikti paaiškinimus dėl Ekspertizės akto išvadų (I t., b. l. 109-111). Vykdant minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, 2008-07-21 buvo pateiktas Ekspertizės aktas, kuriuo patikslintas 2007-11-29 Ekspertizės aktas, ir kuris skundžiamu Įsakymu patvirtintas (Įsakymo 1 punktas) bei Vilniaus apskrities viršininkui A. M. pateikti pasiūlymai (Įsakymo 2 punktas) (I t., b. l. 122-192, 193-194).

Šalies argumentai

Pareiškėja ginčija ir prašo panaikinti kaip nepagrįstus ir neteisėtus Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktus bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktus, taip pat Įsakymo 1 punktą, toje dalyje, kuria buvo patvirtinti Projekto papildymo Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai, bei Įsakymo pasiūlymų 2.1.3.1 ir 2.2 punktus (I t., b. l. 5-17).

Dėl Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktų bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktų panaikinimo bei Įsakymo pasiūlymų 2.1.3.1 ir 2.2 punktų panaikinimo.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tavrka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis LR ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

LR ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Kaip minėta, vienas iš pareiškėjos keliamų reikalavimų yra Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktų bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktų panaikinimas.

Remiantis LR ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, ir remdamasis Ekspertizės akto ir skundžiamų jo išvadų ir pasiūlymų analize, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Ekspertizės aktas negali būti laikomos administraciniu aktu LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15 d. ir LR viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes Ekspertizės aktu nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjo teisių ar pareigų ir pats savaime šis Ekspertizės aktas jokių pasekmių nesukelia. Kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamų Ekspertizės akto išvadų ir pasiūlymų teisėtumas gali būti nagrinėjamas sprendžiant klausimą dėl išvadų ir pasiūlymų pagrindu priimtų sprendimų (administracinių aktų) teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia atliktos Projekto papildymo ekspertizės rezultatus, kurie įforminti Ekspertizės aktu. Skundžiamuose Ekspertizės akto išvadose nurodyti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir pateikti pasiūlymai, tačiau jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai UAB „Atspindys“ nėra nustatyti. Kolegija akcentuoja, kad nei skunde teismui, nei teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nenurodė, kokias bendrovės teises ar pareigas skundžiamos Ekspertizės akto išvados ir pasiūlymai objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijami Ekspertizės akto išvados ir pasiūlymai, nenurodė, kokią teisinę reikšmę pareiškėjai turėtų skundžiamų Ekspertizės akto išvadų ir pasiūlymų panaikinimas. Teisėjų kolegija pastebi, kad Ekspertizės akto skundžiamos išvados ir pasiūlymai patys savaime nedaro paties Projekto papildymo negaliojančiu. Ekspertizės akto pasiūlymuose yra suformuluoti tik pasiūlymai Vilniaus apskrities viršininkui, taigi Vilniaus apskrities viršininkui nepriėmus sprendimo dėl tokių pasiūlymų, jie patys savaime pareiškėjos teisių ar pareigų neįtakoja.

Išanalizavus skundžiamus Įsakymo 2.1.3.1 ir 2.2 punktus, teisėjų kolegija taip pat daro pagrįstą išvadą, kad minėtuose Įsakymo punktuose yra pateikti tik pasiūlymai Vilniaus apskrities viršininkui, bet ne įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus. Galutinį sprendimą dėl reikalavimo, kad pareiškėja ištaisytų Ekspertizės akte nurodytus galimus ištaisyti pažeidimus, taip pat dėl projekto autoriui kvalifikacinio leidimo vykdyti žemės reformos žemėtvarkos darbus panaikinimo, priima tik apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimo, kuris realiai sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes, byloje nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Ekspertizės aktą ir Įsakymo 2.1.3.1 ir 2.2 punktus, kurie pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Ekspertizės aktas nėra laikytinas administraciniu aktu, skundžiamu LR ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl byla dalyje dėl Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktų bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktų bei Įsakymo 2.1.3.1 ir 2.2 punktų panaikinimo nutrauktina (LR ABTĮ 101 str. 1 p.).

LR ABTĮ 4 str. 5 d. reglamentuoja, kad jeigu yra prieštaravimas tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo normomis. Pagal LR ABTĮ 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, nors pagal Taisyklių 20 punktą, Žemėtvarkos projekto valstybinę ekspertizę atlikusio juridinio asmens pateiktus siūlymus ir išvadas šiuos projektus parengę juridiniai asmenys ir apskričių viršininkai per 30 kalendorinių dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus įsakymo dėl Žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės akto patvirtinimo gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, tačiau kolegijos nuomone, ginčo atveju minėta Taisyklių norma netaikytina, nes ji yra prieštaraujanti anksčiau aptartoms LR ABTĮ teisės normoms ir suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatai, kad administracinio ginčo objektu gali būti tik administracinis aktas, kuris sukelia asmeniui tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS-6-322/2006, A-556-966/2006, A-556-1007/2007 ir A-556-151/2008).

Pareiškėjai išaiškintinos LR ABTĮ 102 str. 3 d. numatytos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Dėl Įsakymo 1 punkto, toje dalyje, kuria buvo patvirtinti Projekto papildymo Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai, panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktų bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktų panaikinimo.

Taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad su žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės išvadomis ekspertizę atlikęs juridinis asmuo turi supažindinti Žemėtvarkos projektą parengusį juridinį asmenį, kuris per 5 darbo dienas nuo išvadų pateikimo dienos savo paaiškinimus pateikia Nacionalinei žemės tarnybai. Vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės išvadomis ir atsižvelgdama į Žemėtvarkos projektą parengusio juridinio asmens paaiškinimus, per 10 darbo dienų po jų pateikimo generalinio direktoriaus įsakymu patvirtina Žemėtvarkos projekto valstybinės ekspertizės aktą. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Paslaugų atlikimo sutarties 6.7 punkte (II t., b. l. 102-112).

Pagal Paslaugų atlikimo sutarties 6.6 punktą, užsakovas nustatęs, kad žemėtvarkos projekto autoriaus paaiškinimai teisingi, nurodo vykdytojui per 5 darbo dienas patikslinti valstybinės ekspertizės akto projektą (II t., b. l. 102-112).

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis atsakovės 2008-07-15 rašte pateiktu nurodymu, Institutas 2008-07-21 patikslino 2007-11-19 parengtą Ekspertizės aktą, atsižvelgdamas į bendrovės paaiškinimus (I t., b. l. 122-192). Atsakovė, vadovaudamasi Ekspertizės akto išvadomis ir atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus, nepraleidusi Taisyklių 16 punkte bei Paslaugų atlikimo sutarties 6.7 punkte nustatyto 10 darbo dienų termino, generalinio direktoriaus Įsakymu patvirtino Ekspertizės aktą (II t., b. l. 100-101).

Taigi, apibendrinusi tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasinaudoti Taisyklių 15 punkte numatyta teise ir pateikti paaiškinimus. Pareiškėja savo paaiškinimus dėl 2007-11-29 Ekspertizės akto pateikė 2008-07-10 (I t., b. l. 112, 113-121). Pabrėžia, kad nei Taisyklėse, nei Paslaugų atlikimo sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad ekspertizę atlikęs juridinis asmuo ar NŽT prie ŽŪM su patikslintomis Ekspertizės akto išvadomis vėl turi supažindinti žemės reformos žemėtvarkos projektą parengusį juridinį asmenį, t. y. pareiškėją, todėl konstatuoja, kad Įsakymo 1 punktas, toje dalyje, kuria buvo patvirtinti Projekto papildymo Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai, yra teisėtas ir pagrįstas, Įsakymo 1 punktu patvirtinant minėtus išvadų ir pasiūlymų punktus nebuvo pažeistos Taisyklių 15 ir 16 punktuose įtvirtintos pagrindinės procedūrinės taisyklės, todėl šio Įsakymo punkto naikinti, remiantis LR ABTĮ 89 str., nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str., 129 str. kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Atspindys“ skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008-07-24 įsakymo Nr. 1P-84 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Danilavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto valstybinės ekspertizės akto patvirtinimo“ 1 punkto, toje dalyje, kuria buvo patvirtinti Projekto papildymo Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktai bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktai, panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Atspindys“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir I. B. dalyje dėl Ekspertizės akto patikrinimo išvadų 4, 5, 6, 9, 10, 11, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 punktų bei pasiūlymų 1.1, 1.2, 1.7 ir 1.8 punktų panaikinimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008-07-24 įsakymo Nr. 1P-84 „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Danilavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto valstybinės ekspertizės akto patvirtinimo“ pasiūlymų 2.1.3.1 ir 2.2 punktų panaikinimo, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija Smalakienė Raimondas BlauzdžiusArūnas Dirvonas.