Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. V. ir jo atstovui advokatui Justui Čobotui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. V., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Justo Čoboto skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3655-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3655-2022 (toliau – ir nutarimas) J. V. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 246 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis inžinierius, netinkamai organizuodamas nuotekų tinklų priežiūrą, neužtikrino kad 2022 m. vasario 10 d. iš kanalizacijos šulinio, netoli (duomenys neskelbtini), buitinės nuotekos netekėtų iš sistemos, pro minėtą šulinį ant žemės paviršiaus (žolinės dangos ir šaligatvio). Ir toliau savitaka netekėtų šaligatviu. Tai yra neužtikrino, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 6 punkto, 7.2. papunkčio reikalavimai bei Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir jam paskirta administracinė nuobauda – 670 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė L. D. nurodė, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tik UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turi teisę ir pareigą vykdyti vandenų sistemų priežiūrą, atlikti šulinių ir sistemų priežiūrą ir todėl turi atsakyti už nuotekų išsiliejimą. Skunde nurodoma, kad ANK 246 straipsnis taiko tik viršijus numatytus normatyvus, tačiau pagal praktiką ANK 246 straipsnis taikomas ne tik leidime viršijus numatytus normatyvus. Advokatas nesutinka, kad nurodyta blanketinė norma, bet teismas yra pasisakęs, jog ANK 246 straipsniui taikoma blanketinė norma. Čia rėmėsi suformuota teismų praktika. Atsakomybėn patrauktas asmuo pagal savo pareigybės aprašą, kurį pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir delegavo nuo 2016 metų šį asmenį vykdyti J. V.. Gatvės remontas galėjo turėti įtaką, kad užsikišo šulinys. 2018 metų atlikta išorinė apžiūra negalėjo užtikrinti, kad nuotekų tinklai toje vietoje neužsikištų. Pagal pareigybę nurodyta, kad J. V. atlieka ne tik pagal aprašą nustatytas tvarkas, bet ir įrašyta vykdyti remontą, užtikrinti tinkamą veikimą, atnaujinimą, bei tobulinimą. Atsiliepime pateikta informacija, jog 2021 užfiksuota virš 1900 užsikimšimo atvejų, tai leidžia manyti, kad kažkas vykdoma netinkamai, pagal nurodytus grafikus, ar pareigybės aprašus. UAB,, (duomenys neskelbtini)“ teikia viešąsias paslaugas ir turi užtikrinti nuotekų tinklų eksploatavimą. J. V. turėjo sureguliuoti, kad nebūtų užsikimšimo, jis turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą. Nuotekos į aplinką pateko per nurodytą šulinį. Departamentas nesikiša į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vidines tvarkas. Šiuo atveju žala nepaskaičiuota. J. V. atlikdamas savo pareigas ir atlieka atnaujinimą ir tobulinimą, bet kokia tvarka jie nenurodo. Departamentas į 2022 metų paaiškinimą niekaip nereagavo. Pareigybių aprašą galimai tvirtino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Kelio remonto darbai galėjo tam padaryti įtaką. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ galėjo įvertinti, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra didelis remontas. Prieigą prie sistemos turi tik UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jie vertina poziciją dėl kokios priežasties įvyko avarija. UAB,, (duomenys neskelbtini)“ nurodė nuotekų tinklų užsikimšimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas.

Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuotekos turi būti renkamos, valomos ir šalinamos taip, kad būtų daromas mažiausias neigiamas poveikis aplinkai ir galima būtų pasiekti vandensaugos tikslus. Nuotekų išleidimo reikalavimus nustato aplinkos ministras.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 6 punkte nurodyta, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose; o 7.2 punkte nurodyta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendrąjį reikalavimą – turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pirma, ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatytais alternatyviais veiksmais buvo padarytas Pareiškėjui inkriminuotas administracinis nusižengimas. Nors Institucija teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas padarė ANK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes per nesandarų nuotekų tinklą išleido nevalytas nuotekas, visgi nutarime turi būti konkrečiai suformuluotas kaltinimas, kuriuo alternatyviu veiksmu ar keliais, ar visais straipsnio dispozicijoje nustatytais veiksmais yra padarytas pažeidimas, priešingu atveju yra pažeidžiama administracinė atsakomybėn traukiamo/patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą.

Antra, nutarime kaip faktinis šio Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrindas nurodyta tai, jog Pareiškėjas neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų šulinio, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų tinklų sistemai, į aplinką nepatektų nevalytos buitinės nuotekos. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų, kurių reikalavimai buvo pažeisti, turinio, Pareiškėjas skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu būtent dėl to, kad išleido nevalytas nuotekas į aplinką – t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) 6 punktą. Tačiau nutarime nepagrįsta, kodėl Pareiškėjas, kuris, kaip yra nurodyta nutarime, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nuotekų tinklų skyriaus inžinierius ir yra atsakingas už nuotekų tinklų priežiūrą bei remontą, taip pat laikomas atsakingu ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų išleidimą.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju neginčijama, jog nuotekos į aplinką pateko dėl kilusios avarijos, tačiau nutarimo faktinis ir teisinis pagrindai nesutampa: faktinis Nutarimo pagrindas yra tas, jog Pareiškėjas neužtikrino, kad iš buitinių nuotekų šulinio į aplinką nepatektų nevalytos buitinės nuotekos; o skundžiamo Nutarimo teisinis pagrindas be kita ko formuluojamas kaip nuotekų išleidimas į aplinką.

Teismo vertinimu, nuotekų patekimas į aplinką/neužtikrinimas, kad nuotekos nepatektų į aplinką dėl kilusios avarijos nėra tapatu nuotekų išleidimui į aplinką. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje 26 dalyje nuotekų išleidimas į aplinką yra nurodytas kaip vienas iš nuotekų tvarkymo būdų/etapų, kuris vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuotekoms dėl kilusios avarijos patekus į aplinką, šios nebuvo tokiu būdu tvarkomos.

Dar daugiau – byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esanti buitinių nuotekų surinkimo sistema yra nesandari. Priešingai, tiek Pareiškėjas, tiek Institucijos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, tas pats tvirtinama ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte, kad avarija tinkle kilo dėl užsikimšimo, po avarijos tinklas buvo tiesiog praplautas, jokių tinklo tvarkymo, remonto darbų nereikėjo.

Trečia, administracinė atsakomybė už ANK 246 straipsnio l dalyje minimo nusižengimo padarymą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, tai yra nustatyti, kad asmuo tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta. Administracinė nuobauda J. V. buvo paskirta už tai, kad jis, vykdydamas nuotekų tinklų skyriaus vyresniojo inžinieriaus pareigas neužtikrino nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus. Pareigybės aprašyme nurodyta, kad pagrindinės darbo funkcijos – organizuoti apžiūros ir profilaktinio patikrinimo remonto darbus, pagal sudarytą darbų planą, siekiant palaikyti reikiamą nuotekų tinklų bei įrenginių techninę būklę ir užtikrinti tinkamą jų veikimą bei išvengti nuotekų užsikimšimo ir išsiliejimo į aplinką ( 4 punktas).

Byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtintas vandentiekio ir nuotekų eksploatavimo tvarkos aprašas bei 2015-10-03 Nuotekų tinklų apžiūros kortelė (b.l.43), iš kurių matyti, kad aprašu nustatytas savitakių nuotekų tinklų apžiūros periodiškumas – kas 5 metus (1 lentelė), bei pateiktas tikrinimo rezultatas kortelėje. Institucijos atstovai neginčijo: 1) kad savitakių nuotekų tinklų apžiūros periodiškumas nustatytas netinkamai, 2) kad buvo kitoks periodiškumas iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2020-07-27 Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu patvirtinto vandentiekio ir nuotekų eksploatavimo tvarkos aprašo, 3) kad į Nuotekų tinklų skyriaus vyresniojo inžinieriaus pareigas neįėjo reikalavimas rengti savitakių nuotekų tinklų apžiūras ne pagal patvirtintus grafikus, bet savo nuožiūra ir periodiškumu. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad Pareiškėjas nesilaikė aprašo reikalavimų ir rečiau atliko vandentiekio ir nuotekų ekploatavimo apžiūras, be to, nenustatyta, kad 2018 metais atliktas patikrinimas, užfiksuotas 2015-10-03 Nuotekų tinklų apžiūros kortelėje (b.l.43), neatitiko jam keliamų reikalavimų, buvo suklastotas ar panašiai.

Teismas apibendrina, kad Pareiškėjas neteisėtai ir nepagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, nes šiuo atveju nebuvo nustatyta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis (subjektas, objektyviosios pusės požymiai), taip pat buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo/patraukto asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei veiksmingai pasinaudoti savo teise į gynybą, todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį Pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti Pareiškėjui iš Institucijos 190,58 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje, pateikė šių išlaidų patyrimą patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitą-faktūrą ir patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (b. l. 103).

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 9 ir 12.1 punktuose (pagal šiose teisės normose nurodytas taisykles apskaičiuotą) rekomenduojamo maksimalaus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydžio, todėl prašomos bylinėjimosi išlaidos priteistinos Pareiškėjui iš Institucijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, 666 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo J. V. atstovo advokato Justo Čoboto skundą tenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3655-2022 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Priteisti J. V. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 190,58 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.