Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-08-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1445-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-12
Bylos Nr.
1-1445-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24533-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1445-287/2019m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24533-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 12 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, 2011 m. birželio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kaip nepilnametis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, teistas:

1) 2012 m. balandžio 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 Lt) pinigine bauda,

2) 2017 m. spalio 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti ar būti registruotam darbo biržoje visą bausmės atlikimo laikotarpį, būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos, ir 144, 81 Eur bauda, bauda sumokėta, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2019 m. birželio 11 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto metu tyčia sudavė rankos kumščiu A. V. tris smūgius į veido sritį, po kurių nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. V. nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštines žaizdas dešiniame apatiniame voke, kairės ausies kaušelyje, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruvą po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, krūtinės dešinėje, nosies kaulų lūžį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

2019 m. birželio 12 d. A. V. pareiškimu, jog 2019 m. birželio 11 d., 22.00 val., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu jis buvo sumuštas E. B. ir asmens vardu R. (t. 1, b. l. 10)

2019 m. birželio 11 d. atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota, sudaryta foto lentelė. (t. 1, b. l. 16-21).

2019 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato tyrėja D. S. nurodė, kad 2019 m. birželio 12 d., apie 22.15 val., buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) E. B. ką tik kieme sumušė pranešėją A. V., spardė kojomis. Pranešėjui sužalotas veidas ir ranka. E. B. pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, A. V. buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini), kur jam nustatytas 2,56 promilių girtumas. Bendraujant su A. V., šiam nepavyko rišliai papasakoti, kas jam nutiko. Jis tik pasakė, kad išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme, tarp pažįstamo E. B. ir jo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie apsistumdė, po ko E. B. jam kelis kartus spyrė į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Konflikto niekas nematė ir negirdėjo, viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta. A. V. išvežtas į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių apžiūrai. (t. 1, b. l. 22)

Policijos ataskaitų žiūryklės informacija, jog pranešimas, kad namo kieme E. B. sumušė A. V., gautas 2019 m. birželio 11 d., 22.15 val. (t. 1, b. l. 25-29)

2019 m. birželio 11 d. apžiūros protokolu užfiksuota garso įrašo, daryto 2019 m. birželio 11 d., 22-11 val., apžiūra. Skambinantis vyras nurodo, jog jis nori policijos ir greitosios medicinos pagalbos adresu: (duomenys neskelbtini). Vyras praneša, jog jį sumušė kieme E. B., kuris jį spardė ir daužė rankomis. Pranešėjas nurodo, jog jam yra sumuštas veidas ir rankos bei šonas. Jis nurodo, jog kraujuoja bei prisistato A. V.. Nurodo, jog E. B. iš įvykio vietos pasišalino. (t. 1, b. l. 33-35)

2019 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. G 867/2019(04), kurioje konstatuota, kad A. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose; muštinės žaizdos dešiniame apatiniame voke, kairės ausies kaušelyje, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje; kraujosruva po dešinės akies jungine; odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, krūtinės dešinėje; nosies kaulų lūžis. A. V. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, muštinę žaizdą apatiniame voke, kraujosruvą po dešinės akies jungine, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizda dešiniame apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies junginėje, padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). A. V. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių metu. A. V. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 47-48)

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, išgertuvių metu jį sumušė iš matymo pažįstamas E. B. gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kodėl šis pradėjo kabinėtis negali nurodyti, nes buvo išgėręs. Norint eiti namo, E. B. jį sugriebė už marškinėlių, ir kumščiu sudavė į veidą du ar tris smūgius, sukeldamas fizinį skausmą. Kadangi buvo neblaivus, neprisimena, ar po smūgių nukrito ant žemės, kaip po to iš kiemo nuėjo į kambarį. Valėsi kruviną veidą. Kartu gyvenantis G. Š. pasakojo, kad policijai skambino tik po kažkurio laiko. Kieme buvo ir R., bet pastarasis jam nieko nedarė. Pirmos apklausos metu jis įvykio aplinkybes nurodė netiksliai. Jį pristatė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, ten nustatė kairės ausies ir dešinio voko žaizdas, bei kūno nubrozdinimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. Sekančią dieną su E. ir R. išsiaiškino, kad jį sumušė tik E., o R. nieko nedarė. Civilinio ieškinio nereiškia. (t. 1, b. l. 66-67, 87-88)

2019 m. birželio 12 d. nutarimu A. V. pripažintas nukentėjusiuoju. (t. 1, b. l. 70)

2019 m. birželio 18 d. akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo E. B., kurios metu A. V. parodė, kad jis buvo girtas, todėl nelabai ką prisimena. Buvo konfliktas su E., nes su juo susiginčijo. E. jam du ar tris kartus sudavė ranka į veidą. Ar jis sudavė delnu, ar kumščiu, jis nežino, nes buvo labai girtas. Kas vyko toliau, jis neprisimena. Kad jį būtų dar kažkas mušęs ir sudavęs daugiau smūgių, jis taip pat neprisimena. Duodamas parodymus apklausos metu nurodė, kad 2019 m. birželio 11 d. vakare jam pirmiausiai spyrė R., o jau jam nugriuvus ant žemės, R. ir E. sudavė smūgius rankomis ir kojomis, nes buvo girtas, ir jam taip atrodė. Kai jį apklausė sekančios dienos ryte, jis taip pat dar nebuvo visiškai išsiblaivęs, todėl sakė, kad pirma jam spyrė R., o po to jie abu su E. jį, gulintį ant žemės, mušė rankomis ir spardė, nes tada jam irgi taip atrodė. Pareigūnas prieš apklausą jį įspėjo, kad jis sakytų tiesą, bet, kodėl jis taip sakė, jis net negali paaiškinti. Kai po to jis pilnai išsiblaivė, suprato, kad iš tikrųjų apkaltino visai niekuo dėtą R.. Jis buvo atėjęs į policiją ir norėjo pasakyti, kad iš tikrųjų ne R. ir E. jį sumušė, o pats susižalojo, griūdamas nuo laiptų, bet pareigūnas juo nepatikėjo ir dar jį nubaudė, nes jis buvo neblaivus. Kad kažkas laiptais nugriuvo nuo antro namo aukšto, jam sekančią dieną sakė kaimynas G. Š., pas kurį jis gyvena. Šis jo klausė, ar ten ne jis griuvo, bet jis to neprisiminė. Dabar jis galvoja, kad iš tikrųjų jis galėjo nugriūti nuo laiptų, nes jie yra labai statūs, tik to jis nepamena. Tuo tarpu E. B. patvirtino, jog jis sudavė A. tris smūgius kumščiu į veidą, ką jis pripažino pirmos apklausos metu. Jis daugiau A. nieko nedarė ir šio nebemušė. (t. 1, b. l. 80-82)

2019 m. birželio 18 d. akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo A. V. ir įtariamojo R. G., kurios metu A. V. parodė, kad jį sužalojo E., kuris jam sudavė ranka du ar tris smūgius į veidą. Kiek tiksliai smūgių šis sudavė, jis gerai neprisimena, o taip pat jis nepamena, ar trenkė delnu, ar - kumščiu. R. jam nieko nedarė, jo nemušė. Jis net gerai neprisimena, kad šis tą vakarą būtų buvęs atėjęs į jo kiemą. Kad jis R. matė, prisimena lyg per miglą. Duodamas parodymus apklausos metu jis nurodė, kad 2019 m. birželio 11 d. vakare jam pirmiausiai spyrė R., o jau jam nugriuvus ant žemės, R. ir E. sudavė smūgius rankomis ir kojomis, nes buvo girtas, ir jam taip atrodė. Kai jį apklausė sekančios dienos ryte, jis taip pat dar nebuvo visiškai išsiblaivęs, todėl sakė, kad pirma jam spyrė R., o po to jie abu su E. jį, gulintį ant žemės, mušė rankomis ir spardė, nes tada jam irgi taip atrodė. Pareigūnas prieš apklausą jį įspėjo, kad jis sakytų tiesą, bet, kodėl jis taip sakė, jis net negali paaiškinti. Kai po to jis pilnai išsiblaivė, suprato, kad iš tikrųjų apkaltino visai niekuo dėtą R.. Jis buvo atėjęs į policiją ir norėjo pasakyti, kad iš tikrųjų ne R. ir E. jį sumušė, o pats susižalojo, griūdamas nuo laiptų, bet pareigūnas juo nepatikėjo ir dar jį nubaudė, nes jis buvo neblaivus. Kad kažkas laiptais nugriuvo nuo antro namo aukšto, jam sekančią dieną sakė kaimynas G. Š., pas kurį jis gyvena. Šis jo klausė, ar ten ne jis griuvo, bet jis to neprisiminė. Dabar jis galvoja, kad iš tikrųjų jis galėjo nugriūti nuo laiptų, nes jie yra labai statūs, tik to jis nepamena. Tikrai jis neprisimena, kad R. jam būtų spyręs, o po to dar spardęs ir mušęs. Kodėl jis šį apkaltino, negaliu paaiškinti. Tuo metu, kai jis davė parodymus, jam taip atrodė. Tuo tarpu R. G. parodė, kad jis A. nieko nedarė, nesudavė nė vieno smūgio ir šio nesužalojo. Šio kieme jis tikrai buvo, bet pasigėręs užmigo, todėl, kas bei kada A. sumušė, jis nematė. (t. 1, b. l. 84-85)

Liudytojas G. Š. parodė, kad pas jį šiuo metu laikinai gyvena buvęs kaimynas A. V.. Jis prisimena tą vakarą, kai apie 22.00 val. A. pas jį į butą parėjo kruvinu veidu, prieš tai buvo kažkur trumpam išėjęs. Jis staiga išgirdo garsą, lyg kažkas laiptinėje griūtų laiptais. Po to į butą įėjo girtas, kruvinu veidu A. V., nesakė, kad jį kas nors mušė. Kas šiam atsitiko, jis neklausė, nes pagalvojo, kad tai A. nugriuvo nuo laiptų. A. apsivalė kruviną veidą ir paskambino į greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavusi išsivežė. Buvo A. pramuštas paakys bei sužalota ausis, iš žaizdų bėgo kraujas. Į namus A. grįžo tik sekančios dienos paryčiais, žaizdos veide buvo sutvarstytos. Kai jis A. paklausė, kas atsitiko, šis paaiškino, jog, lipdamas laiptais griuvo ir susižalojo. Kad būtų kas nors sumušę, nesakė. Vakare kieme jokio triukšmo negirdėjo. (t. 1, b. l. 91-93)

Liudytojas R. G. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d. pas jį atėjo draugas E. B. ir jie vartojo alkoholinius gėrimus, o vakare abu nuėjo pas A. V.. Nusinešė dar alkoholio, kurį vartojo kieme. Jis buvo girtas ir užmigo kėdėje, iki tol tarp A. ir E. konfliktų nebuvo. Kai prabudo, buvo tamsu, kiek valandų buvo negali pasakyti. Kieme E. ir A. nebuvo. Jis tada vienas parėjo namo. Sekančią dieną E. pakvietė vėl eiti pas A.. Kai nuėjo, pamatė, kad pastarajam subintuotas veidas, sužalota akis ir ausis. A. pasakė, kad jį sumušė E. ir šis prisipažino, kad trenkė A.. A. jo nekaltino sumušimu, tik pamatęs A. atsineštus dokumentus, pamatė, jog ir jis yra kaltinamas sumušimu. Pats A. nieko konkrečiai nepaaiškino. Jis įvykio metu miegojo ir apie A. sumušimo aplinkybes nieko negali pasakyti. (t. 1, b. l. 129-130)

Apklaustas įtariamuoju E. B. parodė, kad 2019 m. birželio 11 d., apie 20.00 val., su R. G. nuėjo pas A. V., buvo blaivus. Sužinojo, kad A. gyvena pas kaimynus, o ne su sugyventine, todėl jie nuėjo į šalia esantį kiemą ir pamatė, kad iš namo laiptinės išėjo A., kuris turėjo alaus. Iš pradžių jie kalbėjosi ramiai, bet staiga A. pradėjo nusikalbėti, keikėsi. Tai jį sunervino, be to prisiminė, kad prieš kelis metus girtas A. peiliu grasino jo motinai, todėl nesusitvardęs jis dešinės rankos kumščiu trenkė A. tris smūgius į veido sritį. Kur jis tiksliai pataikė, pasakyti negali, bet taikė į veidą. Po trečio smūgio A. nugriuvo ant žemės. Tuo metu namo kieme jie buvo tik trys, kitų žmonių nebuvo. Jau buvo prietema, todėl nematė kaip A. griuvo ant žemės, ar po jo suduotų smūgių buvo sužalotas veidas. Gulinčiam daugiau nieko nebedarė, nemušė nei rankomis, nei spardė kojomis. R. A. nieko nedarė, smūgius A. sudavė tik jis vienas. Mušė, nes A. negražiai kalbėjo apie jo žmoną. Jis A. sudavė tris smūgius į veidą, ir šis nugriuvo ant žemės ir tada galėjo nusibrozdinti krūtinę ir dešinę alkūnę. Savo kaltę dėl nurodytų sužalojimų pripažįsta visiškai. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. A. V. atsiprašė, šis jam atleido, pretenzijų jokių neturi. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Šeimoje su žmona augina du mažamečius vaikus – žmonos 9 metų dukrą ir bendrą 1 metų sūnų. Jis vienas išlaiko šeimą, žmona prižiūri vaiką. Sutinka su pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, nes galės dirbti ir išlaikyti šeimą. (t. 1, b. l. 177-178, 182-183)

Kaltinamojo E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis sužalojo žmogų, dėl ko šiam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (t. 1, b. l. 191-194), kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. B. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį E. B. siūlė nubausti laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo per 1 mėnesį registruotis užimtumo tarnyboje bei įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo per 1 mėnesį registruotis užimtumo tarnyboje bei įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino žalą ligonių kasai. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas) Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. B. teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 135-137, 138-140, 141-144), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 148-153), dirba (t. 1, b. l. 155), gyvena su šeima, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (t. 1, b. l. 158). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. B. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo per 1 mėnesį registruotis užimtumo tarnyboje bei įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. (BK 48 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 6 dalies 3 punktas ir 7 dalis)

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, E. B. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 12 d., 17.25 val., iki 2019 m. birželio 13 d., 14.00 val. (t. 1, b. l. 161-162, 170), tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis)

E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 184-185), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nuspredžia :

E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo per 1 mėnesį registruotis užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo per 1 mėnesį registruotis užimtumo tarnyboje, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 12 d., 17.25 val., iki 2019 m. birželio 13 d., 14.00 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė