- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-09-30
- Bylos Nr.
- e1-2688-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35507-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus (2021 m. liepos 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. S. 2022 m. rugsėjo 16 d. apie 11.08 val. Vilniuje, Grigiškių sen., Kovo 11-osis g. ties pastatu Nr. 75, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.
R. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., būdamas namuose vakare po darbų, vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. išgėrė apie 150 g brendžio ir nuėjo miegoti. 2022 m. rugsėjo 16 d. 8.30 val. jau buvo darbe, tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į darbą sužinojo, kad jam reiks vežti užsakymą į Vilnių. Kažkiek pradėjo pergyventi, nes iš vakaro vartojo brendį, tačiau galvojo, kad viskas bus gerai. Apie 8.40 val. pasikrovė baldus į tarnybinį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdo už vairo ir pajudėjo link Vilniaus, važiavo vienas. Važiuojant vis nerimavo, kad vakare vartojo brendį, todėl, privažiavus Elektrėnus, sustojo parduotuvėje ir nusipirko 0,3 l brendžio. Prie parduotuvės išgėrė apie 100 g brendžio, tam, kad nugalėtų stresą. Nesijautė neblaivus, todėl vėl sėdo į automobilį ir pajudėjo link Vilniaus. Darbo reikalais jam pradėjo rašyti žinutes ir skambinėti, todėl, vairuodamas ir būdamas netoli Vilniaus, pradėjo vingiuoti po kelią. Kaltinamojo manymu, už jo važiavę žmonės paskambino policijai, kuri jį sustabdė kažkur Grigiškėse. Jis nesipriešino, sustojo, taip pat be jokių kalbų pūtė du kartus į alkotesterį, žino, kad įpūtė 2,55 promiles, kad tiek daug įpūs nesitikėjo ir buvo nustebęs, nes jautėsi pakankamai gerai. Policijos pareigūnai pradėjo forminti įvykį, atvažiavęs direktorius atsiėmė įmonės automobilį. Nuoširdžiai gailėjosi, kad vairavo neblaivus. Po šio įvykio jį atleido iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet susirado kitą darbą, žadėjo įdarbinti 2022 m. rugsėjo 23 d. Prašo skirti baudą, nes turi pinigų ir yra dirbantis (el. b. l. 98–101).
Liudytojas K. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiavo į Vilnių, A1 kelyje, ties užeiga „Tvirtovė“, už mėlyno autobusiuko Ford, valst Nr. (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta. Norėdamas aplenkti šį automobilį, jis išvažiavo į antrą eismo juostą ir lenkiant, staiga minėtas automobilis pradėjo važiuoti į jį. Paspaudus garsinį signalą, automobilis staiga metėsi atgal į pirmą juostą. Aplenkęs minėtą automobilį, grįžo į pirmąją eismo juostą ir stebėjo automobilį per galinį veidrodėlį. Automobilis visą laiką mėtėsi per kelią, supratęs, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, paskambino ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Laukiant kol jį sujungs su policija, jis pastebėjo, kad automobilis pradėjo rodyti dešinį posūkio signalą, tuomet jis taip pat parodė dešinį posūkio signalą ir pasuko į dešinę. Sustojus prie sankryžos degė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojęs pamatė, kad minėtas automobilis kelis kartus užvažiavo ant skiriamosios salelės bordiūro. Minėto automobilio vairuotojas sustojo už jo apie 2–3 m. Išlipęs iš automobilio, pribėgo prie minėto automobilio ir pastebėjo, kad dar vienas automobilis, sustojęs už Ford automobilio, taip pat bandė užblokuoti kelią. Jis atidarė dureles, iškart bandė laikyti vairuotojo rankas, kad šis negalėtų pradėti važiuoti, ištraukė iš automobilio spynelės raktelius ir klausė, ar jis gėrė, vairuotojas nurodė, kad ne. Tuomet paklausė, ar šiam viskas gerai su sveikata, ar neturi problemų, šis nurodė, kad ne. Vairuotojui nurodė ramiai pasėdėti automobilyje, kol atvyks policija, liepė įjungti avarinį signalą, pastebėjo, kad šis nelabai orientavosi aplinkoje. Kol laukė policijos, vairuotojas visą laiką sėdėjo automobilyje, iš jo išlipęs nebuvo, jo akivaizdoje vairuotojas jokio alkoholio nevartojo (el. b. l. 14–15).
Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. 10.55 val. dirbant gavo pranešimą, kad Vilniaus m. sav., Grigiškėse, pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, kurį pranešėjas sustabdė Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 75, šalia esančios degalinės. Atvykus pastebėjo pranešėją, stovintį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo vairuotoją R. S.. Pranešėjas K. C. paaiškino, kad kelyje pastebėjo minėtą lengvąjį automobilį Mercedes-Benz, kuris, važiuodamas keistai manevravo, vinguriavo, todėl sukėlė įtarimą. Bevažiuojant pranešėjui iš paskos, šis pastebėjo, kad minėtas automobilis Mercedes-Benz nusuko link Grigiškių, todėl nusprendė jį sustabdyti prie šalia esančios degalinės. Tuomet K. C. išėmė raktelius iš automobilio, paklausė R. S., ar vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis paaiškino, kad jau apie mėnesį laiko nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Patikrinus vairuotoją R. S. alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, o antru – 2,55 promilių neblaivumas. Prieš tikrinantis alkotesteriu, R. S. vis dėl to pasakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus bevairuojant transporto priemonę. Nuo R. S. bendraujant sklido alkoholio kvapas. Buvo nustatyta, kad automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. R. S. dėl alkotesterio parodymo nesutiko. Pranešėjas K. C. R. S. vairavimo faktą matė ir paaiškino, kad vairavimo faktą paliudys. Susisiekus su bendrove, į vietą atvyko direktorius A. U. (el. b. l. 20–23).
2022 m. rugsėjo 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Mercedes-Benz apžiūra ir pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, kad po priekine vairuotojo sėdyne padėtas alkoholinio gėrimo „Čepkelių trauktinė“ butelis (el. b. l. 26–36).
2022 m. rugsėjo 16 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatytas R. S. neblaivumo požymis: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0022 Nr. 1680184, kaltinamajam 11.08 val. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas, o 11.32 val. – 2,55 promilių neblaivumas (el. b. l. 41–42).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Mercedes-Benz, 2002 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2740 Eur (el. b. l. 45–46).
Informacijos apie juridinį asmenį duomenimis, automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 47–48).
2022 m. rugsėjo 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinime nurodyta, kad R. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2022 rugsėjo 6 d. 2022 m. rugsėjo 16d. turėjo pristatyti individualų užsakymą į Vilnių. Kadangi baldai buvo sukrauti iš vakaro, R. S. iš anksto žinojo, kad važiuos su pagamintais baldais į Vilnių. Automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoja iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš R. S. išvažiuojant, A. U. su juo bendravo ir įtarimų, kad gali būti apsvaigęs nesukėlė, alkoholio kvapo neužuodė. Sulaukę skambučio iš montuotojų, kad baldai dar nepristatyti, susisiekė su R. S.. Sužinojo, kad yra sustabdytas kelių policijos ir būtų gerai, jog atvyktų. Pakeliui į Grigiškes sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie pasiteiravo, kaip greitai atvyks ir, ar galės perimti automobilį Mercedes-Benz, nes vairuotoją patikrinus alkotesteriu, šis parodė, kad vairuotojas yra apsvaigęs. Atvykę rado automobilį Mercedes-Benz neapgadintą. Krovinys atrodė taip pat neapgadintas. Sėdus į automobilį Mercedes-Benz, kabinoje rado nugertą alkoholinio gėrimo butelį, kurio, prieš R. S. sėdant prie automobilio vairo, automobilyje nebuvo (el. b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes-Benz, kai jo iškvėptame ore yra 2,55 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad R. S. vairavo automobilį Mercedes-Benz, be kita ko, patvirtina tiesioginio liudytojo K. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėto liudytojo objektyvumu. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – į įvykio vietą atvykusio liudytojo (policijos pareigūno) D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Be to, kaltinamojo kaltę iš dalies patvirtina ir prie 2022 m. rugsėjo 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kad po priekine vairuotojo sėdyne padėtas alkoholinio gėrimo butelis bei bendrovės rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu (el. b. l. 132–133).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis vėl nusikalto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. teistas (el. b. l. 56–61), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, be to, R. S. praeityje buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baustas administracine tvarka, paskirta bauda nesumokėta (el. b. l. 62–64), „Sodra“ duomenimis, nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, ne daug viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
R. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, bei tai, kad kaltinamajam skirtinas transporto priemonės vertės konfiskavimas, taip pat į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mercedes-Benz vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
R. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir, vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,55 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį gana ilgą atstumą, t. y. juo važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių greitkeliu, dienos metu, kai dienos metu, įprastai tokiu laiku eismas yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kadangi, pranešėjo teigimu, R. S. vairuojamas automobilis blaškėsi kelyje ir kelis kartus užvažiavo ant skiriamosios salelės bordiūro, o tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaltinamasis dar 2017 m. gegužės 24 d. vairavo būdamas neblaivus (buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), tai rodo, kad išvadų dėl netinkamo savo elgesio jis nepadarė. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
R. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mercedes-Benz, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 47–48). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – MB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2740 Eur) išieškojimas iš R. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. S. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 2740 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (el. b. l. 105–120). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2740 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
R. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;
2) sumokėjus baudą ir automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.