Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-13910-965/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-01
Bylos Nr.
2-13910-965/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11549-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Pareiškėjas
F. P.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Lietuvos gyventojų
Advokatai
Marina Saveljeva
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-13910-965/2015(Proceso Nr. 2-06-3-11549-2015-9)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant pareiškėjai F. P., pareiškėjos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dovilei Ivanauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja kartu su savo šeima (senele M. Š., mama E. P., seserimi E. P.) tėvo A. P. įkalinimo metu, t.y. nuo 1945-03-05 iki 1954-05-17 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas tam, kad pareiškėjai būtų suteiktas tremtinio statusas, kad ji galėtų gauti valstybės skirtą paramą, kompensacijas. Nurodė, kad ji su tėvais ir seserimi nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas čia dirbo žemės ūkio, staliaus, statybos darbus, išlaikė šeimą. 1945-03-05 tėvas buvo suimtas ir neteisėtai represuotas, apkaltinus jį pagal RSFSR BK 63 str. ir kalinamas iki 1950-03-01. Vėliau buvo ištremtas į tremtį Krasnojarsko krašte, Abansko rajone, Rusijos Federacijoje, kur išbuvo iki 1954-05-17. Nurodė, kad mamai kažkas pranešė, jog ją su vaikais gali ištremti, todėl ėmė slapstytis – kaimynų pirtyse, kluonuose, netoli esančiuose miškuose, pelkėse, vėliau kurį laika apsistojo (duomenys neskelbtini)pas tėvų gimines, (duomenys neskelbtini) apleistame namelyje. Laikotarpiu nuo 1946 iki 1949 m. slėpėsi (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą U. K.. 1949 m. mama, pardavusi senelės karvę, nupirko namelį Naruntyje. Nuo 1954 metų šeima jau legaliai galėjo gyventi Svėdasuose.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka. Nurodo, kad pagrįsti ir įteisinti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Nurodo, jog nepakanka duomenų nustatyti, jog pareiškėja negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja F. P. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodė, jog 1950 metais ji pradėjo lankyti Aulelių mokyklą. Pradėjo slapstytis todėl, kad joms pranešė, jog gali būti ištremtos, jog reikia slėptis, kartą jau po tėvo suėmimo, grįžusios rado suverstus namus, atidarytas duris, todėl labai išsigando. Senelė su jomis slapstėsi tik pradžioje, vėliau pareiškėja liko pas senelę, kad mamai vienai būtų lengviau slapstytis. Sesuo lankė mokyklą beveik kartu su ja, viena klase aukščiau.

Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Dovilė Ivanauskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad išklausius liudytojų parodymus galima būtų daryti prielaidą tokį faktą buvus, todėl palieka pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Liudytoja F. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 1946 metais E. P. su mergaitėmis atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pas jos tėvus, jai tuo metu buvo 9 metai. Šiuo metu šis kaimas vadinasi Paežerių. Jos slėpėsi pas juos beveik trejus metus, niekur neišeidavo, net į lauką neidavo, bijojo, tik pamena, kad tylomis kalbėdavosi mamos, jog bijo, kad neišvežtų į Sibirą.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jos teta, jos mamos E. M. sesuo. Nurodė, jog būdama 10 metų neteko mamos, todėl gyveno su teta. Mama jai pasakodavo, kad (duomenys neskelbtini) kaime slėpdavosi kluone, pirtyse, rodydavo, kur tie pastatai stovėjo. Senelė kažkada buvo prasitarusi, jog jos mama neturėjo vaikystės, nes privalėjo slapstytis po to, kai nuteisė senelį. Kur gyveno jos seneliai, net nepamena, jų namų nebuvo. Žino, jog gyveno ir pas gimines (duomenys neskelbtini) kaimelyje, senelė pasakodavo.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė A. P. ir E. Š. (b.l. 9). (duomenys neskelbtini) jiems gimė E. P., o (duomenys neskelbtini) - F. P. (b.l. 10, 12), Šiuo metu F. P. (b.l. 11). 1954-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu E. P. įsigijo gyvenamąjį namą ir tvartą, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2008-12-14 pažymėjime dėl neteisėto kalinimo Nr. 12.11-349 nurodyta, jog A. P., M., gim. 1913 m., gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas ir kalinamas kalėjimuose laikotarpiu nuo 1945-03-05 iki 1950-03-01, po to iki 1954-05-17 buvo išsiųstas į tremtį Krasnojarsko krašte, Abansko rajone, Rusijos Federacijoje (b.l. 8). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2015-07-03 raštas Nr. 38R-n-596 patvirtina, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir gavo atsakymą, jog pareiškėjos tėvas buvo politinis kalinys (b.l. 7).

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, siekdama, kad jai būtų suteiktas tremtinio statusas. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjos tėvas A. P. buvo politinis kalinys – neteisėtai represuotas ir kalinamas kalėjimuose laikotarpiu nuo 1945-03-05 iki 1950-03-01, po to iki 1954-05-17 išsiųstas į tremtį Krasnojarsko krašte, Abansko rajone, Rusijos Federacijoje. Po tėvo ištrėmimo 1945-03-05, pareiškėja, jos mama ir sesuo bijodamos ištrėmimo pabėgo iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir iki 1954-05-17 slapstėsi pas įvarius žmones, gimines, apleistuose namuose, tai patvirtina ne tik pareiškėjos paaiškinimai, bet ir liudytojų duoti parodymai teismo posėdžio metu. Konstatuotina, jog įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, pareiškėjos ir jos šeimos narių (mamos bei sesers) slapstymosi faktas pasitvirtino, kad po pareiškėjos tėvo A. P. suėmimo ir nuteisimo, t. y. nuo 1945-03-05 iki 1954-05-17, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) – slapstėsi, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Pareiškėja pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą, patvirtinančią advokato pagalbos išlaidas byloje – 112,91 Eur. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skritingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Įvertinus tai, kad šioje byloje priešingos teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja F. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1945-03-05 iki 1954-05-17 negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) – slapstėsi.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai F. P. siekiant įgyti tremtinės statusą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė