Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui K. J., administracinėn atsakomybėn prašomam patraukti asmeniui J. J., nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. J. skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2015-07-30 nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal K. J. pareiškimą dėl jo motinos J. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str. dėl savavaldžiavimo. K. J. pareiškimuose policijos įstaigai teigė, kad jo motina J. J. 2015-07-15 savavališkai atjungė elektros tiekimą į pareiškėjo K. J. naudojamas patalpas, dėl ko jis patyrė 100 Eur žalą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis tyrėjas E. K. 2015 m. liepos 30 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes J. J. veikoje nenustatė administracinio teisės pažeidimo požymių. Tyrėjas nutarime nurodė, kad J. J. pripažino 2015 m. liepos 15-17 dienomis atjungusi elektros tiekimą sūnui K. J., nes šis neleido J. J. naudotis jau priklausančio ūkinio pastato dalimi, ją stumdo, terorizuoja, siekia gauti jos palikimą. 2015 m. liepos 17 d. ji įjungė elektros tiekimą į ūkinį pastatą ir sūnus toliau naudojosi elektra.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn prašoma patraukti J. J. paaiškino, kad jis ir jos sūnus S. J. turi po ½ dalį nuosavybės į žemės sklypą, namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jos kitas sūnus K. J. naudojasi pusę tvarto ir pusę ūkinių pastatų. Kilus tarpusavio nesutarimui J. J. tyčia iš keršto atjungė elektros energiją, kad sūnus K. J. negalėtų naudotis patalpomis. Kadangi K. J. nesišneka su motina, neleidžia jos į patalpas, už pakarpos išvaro, apspjaudo, siekia užvaldyti visą namą, tai atjungdama elektros tiekimą J. J. siekė, kad sūnus susiprastų, imtų su ja kalbėti, bet nepavyko, situacija tik pablogėjo. Atjungusi elektros tiekimą, J. J. jautėsi teisi, nesigailėjo. Mano, kad jokios žalos K. J. nepadarė, o jo skunde minima 100 Eur žala yra laužta iš piršto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką, stiprinti teisėtumą, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei. Šis uždavinys turi būti įgyvendinamas viso baudžiamojo proceso metu, tiek sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo, tiek jos metu, tiek ir ją baigus. Kartu šis uždavinys įpareigoja teisenos pradėjimo klausimą sprendžiantį pareigūną rinkti asmenį kaltinančius ir teisinančius duomenis, tikslu nustatyti objektyvią tiesą byloje, t. y. duomenis, reikšmingus tiriamo įvykio aplinkybių, galimo administracinio teisės pažeidimo buvimo ar nebuvimo, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės pareiškimui (pranešimui apie pažeidimą) teisingai išspręsti, nustatymui. Tik surinkus šiuos duomenis, pareigūnas turi teisę, o kartu ir pareigą, priimti sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo ar atsisakymo ją pradėti.

Iš gautos medžiagos matyti, kad 2015-07-30 vyresniojo tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priimtas skubotai. Medžiagoje nebuvo atlikti visi įmanomi procesiniai veiksmai, kurie leistų padaryti pagrįstą ir objektyvią išvadą apie akivaizdžiai neteisingus K. J. pareiškime paminėtus duomenis bei dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., požymių nebuvimo administracinėn atsakomybėn prašomos patraukti J. J. veikoje. Priešingai, vyresnysis tyrėjas skundžiamame nutarime neneigė K. J. pareiškime paminėtų aplinkybių dėl J. J. tyčinio elektros tiekimo atjungimo į pareiškėjo naudojamo pastato dalį, tačiau savo sprendimą grindė iš esmės tik deklaratyvia ir niekuo nemotyvuota išvada apie K. J. pateiktų duomenų apie galimą administracinį teisės pažeidimą akivaizdų neteisingumą. Teismas kategoriškai nesutinka ir vyresniojo tyrėjo argumentu, kad K. J. ir J. J. nesutarimai turi būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima. Juk ne pareiškėjo, o policijos įstaigos pareiga surinkti visus įmanomus objektyvius duomenis ir tik tada padaryti išvadą apie inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimą ar nebuvimą J. J. veikoje, o tai nebuvo padaryta. Dėl to skundžiamas nutarimas naikintinas. Kadangi teismas neturi kompetencijos pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, tai padaryti įpareigotina policijos institucija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 p., teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK vyresniojo tyrėjo 2015-07-30 nutarimą Nr. 66NT-34884060-15 atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Priimti dėl skundo naują sprendimą. Įpareigoti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal gautus K. J. pareiškimus Nr. 20-AP-22105 ir Nr. 20-AP-22322.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.