- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- II-68-189/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutarties J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 11 d. surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 17.20 val., Algirdo g. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Aerostar“ (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr.528 („stovėjimo vieta“) su papildoma lentele Nr.840 („mokamos paslaugos“) galiojimo zonoje ir už stovėjimą nesusimokėjo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 8 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu J. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 75 Lt baudą.
II.
J. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti. Nurodė, jog automobilį buvo palikęs tik tam laikotarpiui, kuris buvo būtinas sumokėjimo už stovėjimą procedūrai atlikti, t. y. pinigų išsikeitimui. Pažymi, jog tokius jo teiginius patvirtina ir tai, kad grįžęs iš parduotuvės „Maxima“ (už 3 minučių nuo automobilio pastatymo), jo automobilio ratas dar nebuvo užblokuotas, ant lango nebuvo priklijuotas atitinkamas lipdukas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs J. K. skundą, 2009 m. vasario 19 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog asmens paaiškinimas dėl nagrinėjamo įvykio (ėjo pasikeisti pinigų mokėjimui už automobilio stovėjimą) paneigiamas byloje esančiais faktiniais duomenimis ir vertintinas kaip vienas iš pasirinktų gynybos būdų siekiant išvengti atsakomybės. Pažymėjo, jog Institucija surinko pakankamus asmens kaltės įrodymus. J. K. kaltė įrodyta policijos pareigūno paliudijimu teismo posėdyje, tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2009 m. sausio 23 d. raštu Nr. 10-S-144, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo automobilio važiuoklė buvo užblokuota.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi, J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog policijos pareigūnas, fiksuodamas KET pažeidimą, grubiai pažeidė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos reikalavimus. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo gauti duomenis patvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui apie pažeidimą pranešta 17.45 val., nors administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas – 17.20 val. Teigia, jog visa tai tik patvirtina, jog jam grįžus prie automobilio, pažeidimas nebuvo ir negalėjo būti užfiksuotas, nes jis atėjo prieš protokolo surašymą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vienašališkai rėmėsi tik Institucijos įrodymais, o jo iniciatyva pateiktus įvertino neatsakingai.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties motyvus. Nurodo, jog teisme buvo paneigta J. K. teikta įvykio versija nustačius, jog šis prie palikto stovėti automobilio priėjo praėjus ilgesniam laikui nei reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. K. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
J. K. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog automobilį paliko stovėti už tai nesumokėjęs tik kelioms minutėms, kurių reikėjo pinigams už stovėjimą susimokėti išsikeisti, o kitokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju R. K. (pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas), kurio parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog minėtas pareigūnas nurodė, kad Algirdo gatvėje iš viso buvo užblokuotos keturių automobilių važiuoklės, J. K. grįžo iš parduotuvės su pirkiniais, kai jo automobilis jau buvo užblokuotas ir priklijuotas atitinkamas lapelis (b. l. 15). Teisėjų kolegija pastebi, jog pareigūno suinteresuotumas duoti melagingus parodymus byloje nenustatytas, todėl tokiais parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykio seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.
Dėl apelianto teiginio, jog šiuo atveju buvo pažeista Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija, pasakytina, jog ATPK 269 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje, policijos pareigūnai turi teisę užblokuoti transporto priemonės važiuoklę specialiu įtaisu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr.1426 patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarka, kurios 2 punkte numatyta, jog prieš transporto priemonę priverstinai nuvežant, užblokuojant jos važiuoklę Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka patikrinama, ar ji nėra ieškoma. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.15 (su pakeitimais, galiojusiais pažeidimo padarymo metu) patvirtinta Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija, kurios 20 punkte numatyta, jog policijos pareigūnas, prieš užblokuodamas transporto priemonės važiuoklę, budėtojui praneša šios transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, stovėjimo vietą, o budėtojas, nustatyta tvarka patikrinęs, ar ši transporto priemonė nėra ieškoma, apie tai informuoja policijos pareigūną ir pranešimą apie užblokuotą transporto priemonės važiuoklę užregistruoja priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo registracijos žurnale. Iš tos pačios instrukcijos 21 ir 24 punktų matyti, jog budėtojas informuojamas ir apie važiuoklės užblokavimą, ir apie atblokavimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui buvo pranešta tik apie tuo pačiu metu, t. y. 17.47 val., užblokuotą ir atblokuotą apelianto automobilį. Taigi matyti, jog šiuo atveju Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos reikalavimų preciziškai nebuvo laikytasi, tačiau nagrinėjamu atveju tai jokios reikšmės neturi, nes pažeidimo padarymo laikas – 17.20 val. (b. l. 6) - byloje nenuneigtas. Liudytojas R. K. nurodė, jog tuo pačiu metu buvo užblokuoti keturi automobiliai, apeliantas grįžo iš parduotuvės su prekėmis, taigi J. K. teiginys, kad buvo palikęs automobilį nesumokėjęs už jo stovėjimą tik 3 minutėms, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pastebi, jog šiuo atveju kilęs ginčas dėl sumokėjimo už automobilio stovėjimą laiko vertinimo. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 20 d. sprendimu Nr.1-881 patvirtinti Vietinės rinkliavos, nustatytos transporto priemonių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi transporto priemonių mokamomis stovėjimo vietomis ir aikštelėmis nuostatai, kurių 11 punkte įtvirtinta detali tokios rinkliavos mokėjimo tvarka. Minėtų nuostatų 11.1 punkte nurodyta, jog „transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), pastatęs transporto priemonę, privalo iš karto įsigyti bilietą arba susimokėti už transporto priemonės stovėjimą mobiliuoju telefonu <...>“. Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą kelio ženklą (su papildoma lentele) ir esamą teisinį reguliavimą, asmuo privalo sumokėti už stovėjimą iš karto, kai pradeda naudotis mokama paslauga. Pripažintina, jog galimos situacijos, kai asmuo sumokėti tik pastatęs automobilį objektyviai neturi galimybių (pvz. neturi reikiamo nominalo monetų ir pan.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu atveju, atsižvelgus į kiekvienos situacijos aplinkybes bei į KET nuostatą, apibrėžiančią transporto priemonės stovėjimą („iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti“), vertinama, ar atitinkama rinkliava sumokėta ne per ilgesnį laiką nei reikia paminėtiems veiksmams (keleiviams laipinti, transporto priemonei krauti) atlikti. Šiuo atveju nustatyta, jog apeliantas paliko automobilį stovėti už tai nesumokėjęs ilgiau nei 20 minučių (pažeidimas padarytas 17.20 val., važiuoklė atblokuota 17.47 val.), jokios kliūtys jam iš anksto, t. y. prieš pastatant automobilį mokamoje vietoje, pasirūpinti reikiamo nominalo monetomis, nenustatytos. Be to, J. K. teismui taip ir nenurodė, kokiu tikslu automobilį pastatė Algirdo gatvėje ir mokamoje vietoje, kas, įvertinus liudytojo R. K. teiginius, jog J. K. atėjo iš parduotuvės nusipirkęs prekių, leidžia apelianto teikiamus paaiškinimus apie pasitraukimą nuo automobilio tik su tikslu išsikeisti pinigus vertinti kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.