Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-415-348-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-16
Bylos Nr.
1A-415-348-2011
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01146-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
Ž. G.
Nukentėjusysis
V. K., J. K., Z. K., R. K., A. K.
Advokatai
Artūras Bauža, Živilė Urbanavičienė
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-415-348/2011

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01146-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; (S) 2.4.6.3.4.; 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, gynėjai advokatei Živilei Urbonavičienei, nuteistajam Ž. G., nukentėjusiajam V. K., jo atstovui advokatui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiųjų J. K., Z. K., R. K., A. K. bei V. K. apeliacinius skundus dėl 2011 m. balandžio 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Ž. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams.

Iš Ž. G. priteista: 35000,00 Lt neturtinės žalos J. K., 35000,00 Lt neturtinės žalos Z. K., 10000,00 Lt neturtinės žalos R. K., 10000,00 Lt neturtinės žalos A. K., 10000,00 Lt neturtinės žalos V. K..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. nuteistas už tai, jog 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie 03 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kelyje, 07 km., nuo pagrindinio kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, važiuodamas link kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, vairuodamas automobilį „ AUDI A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 133 p., reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, dėl ko kelių sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Autoįvykio metu buvo sužalotas automobilio keleivis R. K., kuris nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 2010-04-02 mirė.

Šalies argumentai

Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendį ir Ž. G. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. G. atžvilgiu pritaikytas LR BK 75 str. ir paskirtos bausmė vykdymas atidėtas trejiems metams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde nurodo, jog teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į LR BK 54-66 straipsnių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Byloje nustatyta, jog Ž. G. padarė itin didelį pavojingumo laipsnį turintį nusikaltimą, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kurio pasekmės buvo itin sunkios – dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, po ilgo gydymo, taip ir neatsigavęs mirė R. K.. Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė, kad eismo įvykis kilo ne dėl kažkokių nepalankai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Teismas skirdamas bausmė turėjo atsižvelgti į Ž. G. elgesį po nusikaltimo padarymo, t.y. į tai, jog jis neiškvietė medicinos pagalbos, policijos ir R. K. sužalotą paliko gulėti automobilyje. Jeigu Ž. G. būtų elgęsis, kaip to reikalauja teisės normos, didelė tikimybė, kad nebūtų kilusios tokios pasekmės, nes specialistas teismo posėdyje patvirtino, jog esant tokiam sužalojimui yra labai svarbu skubiai suteikti medicininę pagalbą.

Skundo autoriaus teigimu, teismas atidėdamas bausmės vykdymą pažeidė ir LR BK 54 str. 3 d. įtvirtintą teisingumo principą bei LR BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės tikslus, kurių vienas yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, o kitas – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nes nors ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepagrįstai jos vykdymą atidėjo. Nors akivaizdu, kad žmogaus gyvybės atėmimas, nors ir neatsargus ir nereali laisvės atėmimo bausmė šioje situacijoje yra neadekvatūs ir prieštarauja išvardintiems principams, kadangi nors kaltinamasis yra jauno amžiaus ir dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės negali nusverti padarytos veikos pavojingumo, jos pasekmių, kaltininko elgesio po nusikaltimo, to, kad jis jau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Dėl to, teismas nepagrįstai atidėjo kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą, tuo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Šalies argumentai

Nukentėjusieji J. K., Z. K., R. K., A. K., V. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendį dėl Ž. G. bausmės dydžio ir paskirti jam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, o vairuotojo teises atimti maksimaliam laikotarpiui. Priteisti advokato teisinių paslaugų 1900 Lt ir šio teismo išlaidas.

Skunde nurodo, jog teismas Ž. G. turėjo paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, nes kaltinamasis po autoįvykio sužalotam R. K. nesuteikė pirmosios pagalbos, neiškvietė medikų, kas turėjo tiesioginės įtakos R. K. mirčiai. Apeliantų teigimu, Ž. G. nekvietė pagalbos ir policijos siekdamas nuslėpti neblaivumą. Be to, Ž. G. dėl įvykio ir pasekmių nesigailėjo bei nuoširdžiai neatsiprašė. Nors tvirtino, jog gailisi, tačiau to jo elgesys nepatvirtina. Taip pat ir duodamas parodymus buvo nenuoširdus ir keitė parodymus. Apeliantų teigimu, teismas priimdamas nuosprendį nepasisakė dėl byloje esančio Ž. G. prisipažinimo, jog prieš įvykį vartojo alkoholį. Ši aplinkybė turi įtakos ne tik veikos kvalifikavimui, bet ir atsakomybės dydžiui.

Taip pat skunde nurodoma, jog nuosprendyje deklaratyviai nurodoma, kad nuteistasis teismo neteistas, siekė atlyginti gydymo išlaidas, todėl buvo pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Tačiau anot apeliantų, Ž. G. paskirta bausmė neatitinka ne tik jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, bet ir bausmės paskirties. Nors padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Apeliantai pažymi, jog nebuvo priteistos jų turėtos išlaidos 1900 Lt už advokato pagalbą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. K., jo atstovas advokatas Artūras Bauža, prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistasis Ž. G. ir jo gynėja advokatė Živilė Urbanavičienė prašė nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normas už kaltinamojo Ž. G. padarytą nusikalstamą veiką. Tačiau apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normas ir netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, todėl nuosprendis turi būti pakeistas (LR BPK 328 str. 1 p., 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors nėra nuteistojo Ž. G. apeliacinio skundo, tačiau nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymą Ž. G. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas Ž. G. bausmės dydį, už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d. padarymą, atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog nors dėl nusikalstamų Ž. G. veiksmų kilo sunkios pasekmės, tačiau jo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijas, kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažino, anksčiau neteistas, baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atlygino dalį padarytos žalos, dirbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teismas nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, t.y. į tai, jog nukentėjusysis buvo neprisisegęs saugos diržais ir tai galėjo turėti įtakos sužalojimų mastui.

Kolegija įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes ir atsižvelgusi į LR BK 41 str. numatytus tikslus, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir bus įgyvendintas teisingumo principas kaltinamajam Ž. G. paskyrus laisvės atėmimą - dvejiems metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti LR BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais LR BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad šiam konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Apylinkės teismas, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo Ž. G. asmenybę, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atidėjo Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata ar žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nors Ž. G. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau itin didelį pavojingumo laipsnį, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, nesilaikė visų būtinų priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, sukėlė eismo įvykį, kurio pasekmės buvo itin sunkios, nes dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, po aštuonių mėnesių gydymo, neatgavęs sąmonės mirė R. K.. Apeliacinės instancijos teismas sutina su prokuroro skundo argumentais, jog teismas visiškai neįvertino Ž. G. elgesio po nusikaltimo padarymo, tai yra tai, kad Ž. G. po eismo įvykio neiškvietė medicininės pagalbos, policijos, o sužalotą nukentėjusįjį paliko gulėti automobilyje ir tik ryte pastebėjęs, jog nukentėjusiajam yra blogai nuvežė į gydymo įstaigą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, jog savalaikis medicininės pagalbos suteikimas būtų turėjęs sveikatos būklei. Taip pat sprendžiant ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo negali neatsižvelgti ir į tai, jog Ž. G. yra du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad LR BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo galimas, todėl nuosprendžio dalis, kuria laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas turi būti panaikinta.

Iš baudžiamojo byloje esančio nukentėjusiųjų J. K., Z. K., R. K., A. K. bei V. K. civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusieji be neturtinės žalos parašė iš kaltinamojo priteisti ir išlaidas turėtas už advokato teisinę pagalba. Tačiau priimant skundžiamą nuosprendį teismas šio klausimo neišsprendė. Vadovaujantis LR BPK 106 str. nuostatomis, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad J. K. 2010-06-30 sumokėjo advokato padėjėjui G. K. 400 Lt. V. K. 2010-10-15 advokatui A. Baužai sumokėjo 1500 Lt ir 2011-08-22 sumokėjo advokatui A. Baužai dar 1500 litų. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo dalis dėl išlaidų priteisimo turi būti patenkinta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas atimdamas Ž. G. teisę vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams LR Baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) apžvalgos 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog nors Ž. G. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau negalima neatsižvelgti ir į jo padarytų pažeidimų pobūdį bei jų pavojingumą. Atsižvelgdamas į uždraudimo naudotis specialia teise trukmės vidurkį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismo nustatyto uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones termino pailginti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 3 p., 2 d. 2 p.

nusprendė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

Ž. G. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Panaikinti 2011 m. balandžio 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis LR BK 75 str. Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir Ž. G. įpareigotas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš Ž. G. - 400 (keturis šimtus) litų J. K. ir 3000 (tris tūkstančius) litų V. K., turėtų išlaidų už advokato pagalbą ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys