- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2-554-475/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17722-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- D. Č.
- Atsakovas
- G. M., D. Š.
- Advokatai
- Elmaras Urbonas, Daiva Vaškelienė, Daiva Vašk
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant ieškovei D. Č., atsakovei G. M., atsakovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovui D. Š., atsakovo atstovui advokatui Elmarui Urbonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovams G. M. ir D. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (b.l. 3-5), kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir D. Š. 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2008 metais atsakovas D. Š. pasiūlė jai auklės darbą. Dėl sunkios materialinės padėties ieškovė iš karto priėmė darbo pasiūlymą. Nuvykusi į darbo vietą suprato, kad turės dirbti ne aukle, o teikti intymias paslaugas. Norėjo išeiti, bet atsakovė G. M. pradėjo grasinti, liepė atidirbti mėnesį. Ieškovė nurodė, kad taip buvo įtraukta į atsakovo D. Š. į prostitucijos verslą. G. M. ieškovei pasakius, kad nori palikti darbą, laikė ją uždarytą, grasino susidoroti, atėmė telefono aparatus ir neleido niekam paskambinti, be to, vieną kartą pavartojo fizinį smurtą ir dar kelis kartus grasino jį panaudoti. Ieškovė nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjime teisme buvo pripažinta nukentėjusiąja. 2010 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-1936/2010 ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo teismas nusprendė G. M. pripažinti kalta pagal LR BK 307 str. 2 d., 308 str. 1 d. ir D. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 308 str. 1 d., 307 str. 1 d. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai privalo atsakyti už jai padarytą žalą, nes dėl jų kaltės, neteisėtų veiksmų, jai padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškia ypatingai skaudžiais dvasiniais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu. Atsakovas D. Š. nuslėpdamas nuo ieškovės tikrąjį darbo pobūdį panaudodamas apgaulę ir grasindamas jai, įtraukė į prostitucijos verslą, vėliau sužinojęs, kad ieškovė kreipėsi į policiją jai grasino ir bandė įbauginti, vartojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą. Atsakovė G. M. vertė dirbti, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, grasino susidoroti, tyčiojosi, įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais. Ieškovė nurodė, kad dar ir šiandien negali atsigauti nuo patirtų didžiulių dvasinių išgyvenimų, negali ramiai miegoti nuo sukrėtimų, emocinio streso, negali prisiminti viso pažeminimo, kurį jai teko ištverti. Nurodo, kad gydėsi pati, gėrė raminamus vaistus. Nuo jos nusisuko draugai, artimieji, nuolatiniai prisiminimai neleidžia jaustis saugiai, todėl mano, kad už patirtą žalą atsakingi tik atsakovai ir iš jų solidariai prašo priteisti 80 000,00 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Atsakovė G. M. ir jos atstovė advokatė Daiva Vaškelienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad ieškovė sutiko dirbti savo noru, ji dirbo nuo 2009 m. sausio mėnesio iki vasario pradžios (iki vasario 13-14 dienos). Nurodė, kad ieškovė yra ne kartą dirbusi prostitutės darbą, yra ne kartą bausta už šią veiklą ir buvo bausta po to, kai jau nedirbo pas atsakovę G. M.. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai yra pagrindas manyti, jog ieškovė pas G. M. dirbo savo noru, savo valia ir kaip girdėti iš bylos šalių duotų parodymų, liudytojo paaiškinimų, ieškovė turėjo telefoną ir asmens dokumentus, į miestą galėjo išeiti kada norėjo, ji nebuvo laikoma uždaryta, todėl mano, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturinę žalą, remiantis tuo, kad prieš ją buvo naudojama prievarta, yra visiškai nepagrįsti. Remiantis byloje esančia policijos pateikta pažyma, kitais dokumentais, esančiais byloje, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsakovas D. Š. atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka ir mano, kad ieškovė neteisingai išdėstė aplinkybes, kurių pagrindu ji reikalauja priteisti neturtinę žalą. Nurodė, kad ieškovės atžvilgiu nėra atlikęs jokių veiksmų, kurie duotų pagrindą jai kelti tokius reikalavimus, jie nėra patvirtinti ir ieškovės nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr.1-1936/2010. Paaiškino, kad ieškovė baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog D. Š. jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, ieško tik papildomo uždarbio, nes iš esmės savo ieškinio nepagrindė jokiais įrodymais, ir iš elgesio teismo posėdžio metu ieškovė neatrodo morališkai sužlugdyta ar kitaip paveikta. Paaiškino, kad liudytojo parodymai, ieškovei taikytos nuobaudos už vertimąsi prostitucija, patvirtina tą aplinkybę, kad ji iš tiesų šią veiklą vykdė savo noru, jokios prievartos jos atžvilgiu nebuvo, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų būtent atsakovo jai padarytą neturtinę žalą, todėl neturi pagrindo jos reikalauti. Prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. Ž. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta ieškovę, atsakovus, nesutarimų su jais nėra. Su atsakove yra pažįstamas jau anksčiau, o su ieškove susipažino bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur vyko prostitucijos veikla. Ieškovę yra matęs 3 kartus, asmeniškai nėra bendravęs, bet yra pastebėjęs, kad ieškovei nebuvo taikytos jokios prievartos priemonės. Apie atsakovą D. Š. nieko nežino, su juo susipažino tik minėtos baudžiamosios bylos metu. Į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje atvykdavo todėl, kad tvarkė ten santechniką ir elektrą. Kaip ieškovė pradėjo teikti intymias paslaugas negalėjo pasakyti, tačiau jam susidarė įspūdis, kad ieškovė tame bute gyveno laisvai, jokių suvaržymų nepastebėjo, ieškovė turėjo telefoną, galėjo iš buto išeiti, kada norėdavo. Nurodė, kad jam lankantis bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovė jam nesiskundė, kad ją ten prievarta laiko, ji ten dirbo, gaudavo pajamas ir turėtų būti už tai nubausta.
Parengiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja A. M. paaiškino, kad bylos šalis pažįsta, kartu su ieškove dirbo prostitutėmis. Nurodė, kad atsakovė G. M. jų neskriaudė, fizinio smurto nenaudojo, galėjo kada panorėjusios išeiti. Taip pat paaiškino, kad kartu su ieškove bute (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno apie pusę metų. Ieškovė nebuvo užrakinta, iš jos nebuvo paimti asmens dokumentai, telefonai, jai nebuvo grasinama ar kitaip prievarta verčiama dirbti prostitute.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2010 09 14 Kauno miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1936-288/2010 priėmė nuosprendį, kuriuo atsakovę G. M. pripažino kalta pagal LR BPK 307 str. 2 d. ir 308 str. 1 d. dėl prostitucijos verslo organizavimo ir asmenų įtraukimo į prostituciją, o atsakovą D. Š. pripažino kaltu pagal LR BPK 308 str. 1 d. ir 307 str. 1 d. dėl to, kad turėdamas tikslą gauti turtinės naudos įtraukė asmenis į prostituciją ir gavo iš to pajamų. Ieškovė D. Č. minėtoje baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja ir turinčia teisę kreiptis su civiliniu ieškiniu nuteistiesiems. (b.l. 8-16)
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovui A. Š. piniginių pretenzijų neturi (b.l. 76). Be to, paaiškino, kad gera valia sutiko dirbti prostitute (b.l. 74). Taip pat ieškovę charakterizuoja byloje pateikta Kauno AVPK Dainavos PK pažyma, kurioje nurodoma, kad D. Č. 2009 02 20 ir 2009 04 21 buvo nubausta pagal LR ATPK 182 (1) str., t.y. už vertimąsi prostitucija, 2009 03 17 – nubausta pagal LR ATPK 187 (2) str. dėl to, kad priešinosi policijos pareigūnui, o 2010 10 04 – nubausta pagal LR ATPK 174 str. dėl nedidelio chuliganizmo (b.l. 52).
Vertinant, ar yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą, žalos padarymo faktas, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, turi būti nustatytas, o pats šis faktas nustatomas, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiosios šalies paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus, pažeistą vertybę, tiek visuomeninį tokio pažeidimo vertinimą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala).
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LR Civiliniame kodekse nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydžio klausimas nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. (LR CPK 177,178, 185 str., LR CK 6.250 str.).
Neturtinė žala gali būti įrodinėjama visomis įstatymų leidžiamomis priemonėmis (rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais).
LR CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (LR CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Iš byloje esančių dokumentų, bylos šalių parodymų ir baudžiamojoje bylos medžiagos, matyti, kad ieškovė prostitucija užsiimti sutiko laisva valia, suprasdama veiksmų padarinius. Iš atsakovų ir liudytojų parodymų akivaizdu, kad ieškovė nebuvo prievarta verčiama užsiimti prostitucijos veikla, jos laisvė nebuvo suvaržyta, ieškovė bet kada galėjo pasitraukti iš prostitucijos verslo. Nors ieškovė ir nurodė, jog dėl atsakovų kaltės įtraukta į prostitucijos verslą patyrė ypatingai skaudžius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, tačiau nepateikė šiuos išgyvenimus įrodančių faktų ar juos pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, kaip matyti iš Kauno AVPK Dainavos PK pažymos, ieškovė ir toliau nusižengia visuomenei priimtinoms normoms ir leistinam elgesiui. Asmuo sutikęs užsiimti neteisėtais veiksmais laisva valia, suprasdamas veiksmų padarinius, negali reikalauti už juos atsakyti ir žalą atlyginti kitus asmenis. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Iš ieškovės D. Č. valstybės naudai priteistinos 14,68 Lt išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 1050,00 Lt išlaidos, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 78-79) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 14,68 Lt (keturiolika litų, 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybės naudai iš D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1050,00 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų, 00 ct) išlaidų, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Europos pr. 105, Kaunas, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.