Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-24 · Civilinė byla Nr. 2S-2119-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-07-01Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-24
Bylos Nr.
2S-2119-658/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10771-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Skolininkas
D. Š.
Pareiškėjas
D. Š., N. Š.
Kategorijos
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2119-658/2014(Proceso Nr. 2-69-3-10771-2014-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 129.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal skolininko D. Š. ir suinteresuoto asmens vykdymo procese N. Š. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14876-192/2014 pagal pareiškėjų D. Š., N. Š. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. P. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriui, dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjai pateikė skundus, kuriais prašė panaikinti antstolio M. P. 2014 m. gegužės 13 d. patvarkymą „Dėl lėšų arešto“ Nr. 0123/11/00003/S-2998, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos įstatymams, įstatymo nustatytiems skolų išieškojimo procesui bei nedelsiant nutraukti bet kokius vykdomus išieškojimus ne iš pačių skolininkų turto ar lėšų.

N. Š. pateiktame skunde nurodė, jog antstolio veiksmas - lėšų areštas N. Š. banko sąskaitoje, į kurią gaunamas darbo užmokestis, yra neteisėtas ir pažeidžiantis Konstituciją ir įstatymus. N. Š. negyvena ir neveda bendro ūkio su D. Š. nuo 1996 m. D. Š. dirba, gauna pajamas, važinėja su gerais automobiliais, todėl skolas turi apmokėti pats (b.l. 6).

D. Š. skunde nurodė, jog antstolis areštavo N. Š. lėšas „Swedbank“ AB ir AB SEB banke, į kurią N. Š. gauna darbo užmokestį, tuo antstolis tiesiogiai atvirai ir ciniškai tyčiojasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Pareiškėjas mano, kad antstolis M. P., vykdydamas VSDFV Kauno skyriaus 500 Lt baudos išieškojimą iš skolininko D. Š., tačiau nukreipdamas išieškojimą į buvusios sutuoktinės N. Š. asmenines lėšas esančias bankuose, ir kurios buvo gautos išimtinai iš išmokų, susijusių su darbo santykiais, peržengė ribą (b.l. 5).

Antstolis 2014-06-06 patvarkymu skundus atmetė (b.l. 4).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi skundus atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio M. P. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2009-11-11 VSDFV Kauno skyriaus Nutarimą Nr. 32/09 dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš skolininko D. Š. VSDFV Kauno skyriaus naudai. Skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su N. Š. Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu (2014 m. gegužės 13 d.) nei vedybų nei povedybinė sutartis tarp pareiškėjo D. Š. ir jo sutuoktinės N. Š. sudaryta nebuvo. Konstatavo, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). Teismas pasirėmė prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad antstolio veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais (b.l. 14-16).

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) D. Š. atskiruoju skundu (b. l. 25-26) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį bei antstolio 2014-05-13 patvarkymą „Dėl lėšų arešto“, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad D. Š. nuo 1996 m. negyvena ir neveda bendro ūkio su N. Š., todėl nėra teisinio pagrindo 500 Lt baudos išieškojimą nukreipti į buvusios sutuoktinės darbines pajamas.

Pareiškėja N. Š. atskiruoju skundu (b.l. 28-29) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį, atšaukti antstolio 2014-05-13 patvarkymą „Dėl lėšų arešto“ bei panaikinti sąskaitų areštą. Nurodo, kad N. Š. santuokos sudarymas su D. Š. nesuteikia teisės antstoliui iš N. Š. (buvusios sutuoktinės) darbinių pajamų išieškoti baudas, kurios buvo paskirtos skolininkui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskiruosius skundus (b.l. 39-40) suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyrius prašo atskiruosius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str.). CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kaip nustatė teismas, (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp D. Š. ir N. Š. nėra nutraukta, vedybų ar povedybinė sutartis tarp pareiškėjų sudaryta nebuvo.

Kitų atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas D. Š. prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nepagrindė, nenurodė kokias turinčias reikšmės bylos išsprendimui aplinkybes būtų galima nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, t.y. tiesiogiai teismo posėdžio metu apklausiant byloje dalyvaujančius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas išsireikalavo iš antstolio vykdomąją bylą, kurioje buvo atlikti skundžiami antstolio veiksmai. Civilinėje ir vykdomojoje bylose surinkta visa medžiaga, kuri yra reikalinga bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, dalyvaujantys byloje asmenys yra pateikę procesinius dokumentus, kuriuose išdėstytos bylos aplinkybės, reikalavimai bei atsikirtimai. Išskirtinės situacijos, sąlygojančios būtinumą nagrinėti klausimą žodinio proceso tvarka nėra, todėl apelianto prašymas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl patvarkymo, kuriuo nutarta areštuoti skolininko sutuoktinės N. Š. sąskaitas, esančias „Swedbank“, AB ir AB SEB banke, 1390,90 Lt sumai, teisėtumo.

Iš civilinėje bei vykdomojoje bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolis M. P. vykdo išieškojimą pagal 2009-11-11 VSDFV Kauno skyriaus Nutarimą Nr. 32/09 dėl 500 Lt baudos išieškojimo iš skolininko D. Š. VSDFV Kauno skyriaus naudai (vykdomoji byla Nr. 0123/11/00003, b. l. 3). Vykdant išieškojimą, 2011-04-01 buvo išsiųstas patvarkymas į skolininko darbovietę (duomenys neskelbtini) išskaitymams atlikinėti, tačiau iki 2014 m. gegužės mėn. jokių lėšų iš skolininko darbovietės negauta (vykd. byla, b. l. 15). 2011-01-03 turto arešto aktu areštuota skolininko transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vykd. byla, b. l. 6-5). 2011-03-02 buvo areštuotos skolininko D. Š. sąskaitos bankuose (vykd. byla, b. l. 13), Gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su N. Š. (vykd. byla, b.l. 8). Antstoliui nustačius, kad skolininkas neturi piniginių lėšų, kito turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, 2014-05-13 priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. 0123/11/00003/S-2998 „Dėl lėšų arešto“, kuriuo nutarta areštuoti skolininko sutuoktinės N. Š. sąskaitas, esančias „Swedbank“, AB ir AB SEB banke, 1390,90 Lt sumai (vykd. byla, b. l. 24).

Antstolio veiksmų priimant patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinės lėšas neteisėtumas yra grindžiamas tuo, kad baudos išieškojimas yra vykdomas iš D. Š., todėl nėra pagrindo išieškojimo nukreipti į buvusios sutuoktinės darbines pajamas.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad D. Š. ir N. Š. (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką (vykd. byla, b.l. 8). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad paraiškėjai santuokos nėra nutraukę (vykd. byla, b.l. 21), todėl apeliantų argumentai, kad D. Š. ir N. Š. yra buvę sutuoktiniai – neatitinka faktinių aplinkybių.

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininko (fizinio asmens) dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CPK 667 straipsnį yra individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai yra minėtos bylos nagrinėjimo dalykas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškotoja yra kreipusis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-19053-151/2014). Taigi būtent Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19053-151/2014, pareiškėjai (skolininkas ir jo sutuoktinė), dalyvaudami byloje suinteresuotais asmenimis, turės visas galimybes pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų teiginį, kad areštuotos piniginės lėšos yra asmeninė skolininko sutuoktinės nuosavybė. Būtent pastarojoje byloje bus sprendžiama dėl nuosavybės atsiradimo pagrindų ir nuosavybės teisės subjektų. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas kokia N. Š. sąskaitose esančių piniginių lėšų dalis priklauso ir ar priklauso skolininkui. Šioje byloje tik sprendžiamas klausimas ar pagrįstai antstolis priėmė patvarkymą areštuoti skolininko sutuoktinei priklausančias lėšas. Pažymėtina, kad šio patvarkymo priėmimas dar nereiškia, kad iš areštuotų lėšų bus vykdomas išieškojimas. Vykdomojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjų yra sudaryta santuoka, ji nėra nutraukta, antstolis nesurado asmeninio skolininko turto, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, todėl pripažintina, kad antstolis turėjo teisinį pagrindą areštuoti skolininko sutuoktinės N. Š. sąskaitas, kuriose esančios piniginės lėšos pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją (iki ji bus nuginčyta) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis