- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- e2YT-4875-308/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00712-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja paveldėjimo pagal testamentą liudijimo gavimo bei nekilnojamojo turto registracijos atlikimo tikslu kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji- S. K. po sutuoktinio V. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškimu pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo pareiškėja gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Po V. K. mirties liko santuokos metu kartu su pareiškėja įgytas turtas- 0.3067 ha ploto žemės sklypas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo nupirktas ir įregistruotas pareiškėjos vardu.
Iškart po savo sutuoktinio mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, manydama, kad jos vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Todėl juridinis faktas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti po palikėjo mirties dabar nustatytinas teisme.
Iki pat V. K. mirties abu sutuoktiniai gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamajame name, padovanotame pareiškėjos įgaliotai atstovei A. K., naudojosi sodyboje esančiais ūkiniais pastatais bei inžineriniais statiniais, sodyboje esančiais abiems sutuoktiniams priklausančiais namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui, šiais kilnojamaisiais daiktais ir toliau naudojosi pareiškėja. Tokiu būdu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po savo sutuoktinio V. K. mirties pareiškėja priėmė palikimą, kurį sudaro neregistruotini daiktai- namų apyvokos reikmenys, buitiniai prietaisai, kiti daiktai, o taip pat ir 0.3067 ha ploto žemės sklypas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi palikėjui priklausiusią turto dalį valdyti.
Dėl teisinių argumentų
LR CK 5.50 str., 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. 3K-3-187/2010 ir kt.). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010 ir kt.).
Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-210/2008).
Šalies argumentai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais- asmuo laikomas priėmusiu palikimą (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-381/2011).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo-Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos pareiškimu sutinka, bei prieštaravimų pareiškimui nereiškia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Pateiktu santuokos liudijimu patvirtinama, kad pareiškėja ir miręs V. K. buvo sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini).
2022-02-14 medicininiu mirties liudijimu patvirtinama, kad V. K. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
2023-05-26 Testamentų registro išrašu patvirtinama, kad registre nėra registruota pareiškimų apie palikėjo a.k(duomenys neskelbtini) palikimo priėmimą, ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų.
Iš pateikto 2015-04-10 antstolės A.Muzikevičienės turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr.SD-769 matyti, kad S. K. buvo parduota 14/30 dalių 0,14 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unik.Nr. (duomenys neskelbtini), priklaususio V. K..
Tokiu būdu matyti, kad aukščiau nurodytas žemės sklypas,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3067 ha dydžio ,pareiškėjos ir mirusio V. K. buvo įgytas santuokos metu ir sudarė jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kur jiems po įsigijimo priklausė po ½ dalį šio žemės sklypo. 2015-04-10 pardavimo aktu pareiškėja įsigijo 0,14 ha dydžio žemės sklypo dalį priklaususią V. K., o V. K. dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje po šio nupirkimo turėjo likti apie 1,30 aro žemės.
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matosi, kad ji po sutuoktinio V. K. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi ji po šio fakto nustatymo įgytų teisę kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių į paveldimą turtą įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.