Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvai S. S. ir O. S. susilaukė tik sūnaus A. S.. Tėvai (duomenys neskelbtini), įsigijo butą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas O. S. vardu. S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties bute liko gyventi mama O. S.. O. S. po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, laikė, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė. Likdama gyventi šiame bute O. S. priėmė vyro palikimą faktiškai pradėdama valdyti jo dalį. Butą tvarkė, išlaikė. O. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas yra O. S. ir S. S. sūnus (b. l. 16). 1949-04-23 O. S. ir S. S. sudarė santuoką (b. l. 18-19). S. S. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 20). Po S. S. mirties paveldėjimo byla dėl jo turto nebuvo užvesta (b. l. 26). S. S. ir O. S. santuokoje įgijo nekilnojamojo turto (b. l. 25). O. S. gyveno bute ir juo rūpinosi (b. l. 22, 24). (duomenys neskelbtini) O. S. mirė (b. l. 22).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais matyti, kad O. S., kaip dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, jame gyveno tiek iki, tiek ir po S. S. mirties, tokiu būdu pasirūpindama ne tik savo dalimi, bet ir S. S. dalimi kaip savu turtu. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad O. S. faktiškai paveldėtinos dalies buto nevaldė, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl užtenka vien fakto, kad O. S. pradėjo valdyti paveldėtiną buto dalį, kad būtų laikoma priėmusia visą palikimą.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė S. S. palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.