Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. patikslintą ieškinį atsakovei L. M., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė G. S. ir ieškovės atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Be patikslintame ieškinyje išdėstytų motyvų ieškovė papildomai paaiškino, jog su S. S. nebevedė bendro ūkio ir kartu nebegyveno tris metus iki santuokos nutraukimo. Santuokos metu su S. S. bendromis lėšomis įgytą kitą turtą (turėjo namą) jie pasidalino gera valia per pusę, o šį turtą pardavę, gautus pinigus skyrė dukters gydymui. Tuo tarpu prašomą pripažinti jos asmenine nuosavybe turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė pirko iš asmeninių santaupų bei lėšų, gautų pardavus automobilį. Iki santuokos su S. S. nutraukimo ir po to dar 12 metų ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo visus su šio turto priežiūra ir išlaikymu susijusius mokesčius, jį tvarkė ir prižiūrėjo, t.y., naudojosi šiuo turtu kaip jai priklausančiu asmenine nuosavybės teise.

Kadangi atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, ji apie teismo posėdį informuota tinkamai, todėl, gavus jos prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, trečiasis asmuo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai. Gavus jo prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei G. S. nuosavybės teise pagal 1987-03-26 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1s-236 priklauso 9/50 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (5-7 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono liaudies teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-87 matyti, kad buvo nutraukta ieškovės G. S. ir S. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (9-10 b. l.). Ištuokos liudijimo kopija patvirtina, jog santuokos nutraukimas tarp G. S. ir S. S. įregistruotas (duomenys neskelbtini) (11 b. l.). S. S. mirė (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). Po jo mirties atsiradusį palikimą, kurį sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, (duomenys neskelbtini) priėmė vienintelė įpėdinė pagal įstatymą – ieškovės ir S. S. duktė, šioje byloje atsakovė, L. M. (15, 16, 25-26, 27, 31, 33 b. l.).

Ieškovė prašo santuokos metu su S. S. įgytą nekilnojamąjį daiktą - 9/50 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe.

Atsakovė pripažino patikslintą ieškinį visiškai (17 b. l.), ginčo tarp šalių nėra, todėl sprendimo motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 268 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius dėl santuokos metu įgyto turto reglamentavo tuo metu galiojęs Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 str. 1, 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007). Taigi, įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 str. palyginus su šiuo metu taikomu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas ir turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-19 nutartis Nr. 3K-3-280/2008).

Apibendrinant konstatuotina, jog sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) visų pirma būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 1987-03-26 pirkimo - pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo daikto – 9/50 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sudarė pardavėjas R. S. ir pirkėja G. S. (7 b. l.). Minėtoje sutartyje nėra nurodyta, kad daiktas įgyjamas asmenine nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka tarp G. S. ir S. S. (9-10 b. l.). Taigi minimas ieškovės įgytas nekilnojamasis turtas laikytinas įgytu santuokos metu (CK 3.87 str. 1 d., 388 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, jog šalių susitarimu ar pareiškus ieškinį teisme, santuokos metu turėtas turtas būtų padalintas (SŠK 24 str.), po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (SŠK 23 str. 4 d.). Tačiau iš išrašo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, kad minėtas nekilnojamasis daiktas įregistruotas ieškovės – G. S. – vardu (5-6 b. l.). Šiaulių rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendime civilinėje byloje Nr. 2-323-87 konstatuota, kad G. S. ir S. S. gyvena su kitais asmenimis, atkurti šeimos santykius nebeįmanoma, taikytis nenori (9-10 b. l.). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad įsigyjant aukščiau nurodytą nekilnojamąjį daiktą, ji su S. S. nebegyveno, o minėtą nekilnojamąjį daiktą įsigijo iš asmeninių lėšų, bendrų santaupų su S. S. tuo metu neturėjo. Iš ieškovės ir jos atstovės teismo posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovė su S. S. negyveno kartu tris metus iki santuokos nutraukimo, o ginčo turtą ieškovė įsigijo iš asmeninių lėšų, turtą išlaikė ir prižiūrėjo ji pati. Ieškovės valią įsigyti minėtą nekilnojamąjį daiktą asmenine nuosavybės teise iš dalies patvirtina ir atsakovės pozicija šioje byloje, taip pat tai, kad nurodyto nekilnojamojo daikto dalis nebuvo įtraukta į po S. S. mirties atsiradusio palikimo bendrą masę, t.y., šalys nelaikė šio turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurios dalis turėtų būti paveldėta po S. S. mirties. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovė ginčo turtą siekė įgyti asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai ir pripažintina, jog ieškovės 1987-03-26 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1s-236 iš asmeninių lėšų įgytas turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 str. 7 p.).

Ieškovė nepareiškė atsakovei reikalavimo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos.

Visiškai tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,263, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 9/50 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.