Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo (apelianto) UAB Prekybos namų „V.V.V“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovams UAB prekybos namams „V.V.V.“ ir J. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas (apeliantas) UAB prekybos namai „V.V.V.“ padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-400-892/2019 panaikinimo.

2. Atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą. Nurodė, kad jis yra įgijęs reikalavimo teisę į atsakovą J. B., kuri yra ieškovo UAB „Scandagra“ de facto ginčijama ir net iš dalies nėra patenkinta, todėl apeliantas yra nukentėjęs šioje civilinėje byloje ir reikalavimas apeliantui sumokėti dar ir žyminį mokestį būtų neproporcingas reikalavimas CK 1.5 straipsnio prasme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė apelianto prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą ir nustatė jam terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 75 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nurodė, kad apeliantas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, skolininkus, banko sąskaitų likučių išrašus ir pan.), t.y. rašytinių įrodymų, kad 75 Eur sumos sumokėjimas apeliantui šiuo metu būtų nepakeliama finansinė našta. Teismas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nenurodyti jokie duomenys dėl UAB prekybos namų „V.V.V.“ turtinės padėties, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra susijęs su teismo sprendimo pagrįstumu – apeliantas nurodo, kad jis turi reikalavimo teisę į J. B., kuri yra ginčijama ir nėra patenkinta, todėl nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio sumokėjimas neatitiktų CK 1.5 str. reikalavimų. Tačiau, teismo vertinimu, vien reikalavimo teisės, kuri nėra vykdoma ar yra ginčijama, turėjimas nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Apeliacinio skundo argumentus dėl laidavimo sandorio sudarymo fakto įvertins apeliacinės instancijos teismas skundo nagrinėjimo metu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovas (apeliantas) UAB prekybos namai „V.V.V.“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį ir grąžinti klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nors, formaliai vertinant CPK 84 straipsnio turinį, įstatymų leidėjo valia dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pagrindo yra siejama su asmens turtinės padėties vertinimu, tačiau tai nereiškia, kad žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo būtinumas negali būti pagrįstas kitais pagrindais.

5.2. Apeliantas prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo grindė ne bloga savo finansine padėtimi, o tuo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas neatitiktų CK 1.5 straipsnio reikalavimų, nes apeliantą su bylos šalimis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, nes atsakovas J. B. turi įsiskolinimą apeliantui. Tačiau teismas nepagrįstai į šiuos argumentus neatsižvelgė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Byloje keliamas ginčas dėl pagrindų žyminio mokesčio atidėjimui vertinimo.

8. CPK 84 straipsnis nustato teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei šalis dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sukaupti reikiamą lėšų sumą ir sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Šis įstatymų leidėjo nustatytas žyminio mokesčio atidėjimo pagrindas negali būti aiškinamas plečiamai.

9. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, laikytini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą turi būti vertinama nebūtinai tik asmens turtinė padėtis, bet ir kitos aplinkybės, kaip šiuo atveju – bylos dalyvių tarpusavio prievoliniai teisiniai santykiai, jų įsipareigojimai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šie apelianto argumentai galėtų būti vertinami bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau nėra aktualūs sprendžiant procesinį klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

10. Dėl aptartų argumentų ginčijama teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl yra pagrindas nustatyti apeliantui naują terminą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis, 316 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui terminą iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.