Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1434-843/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
1-1434-843/2013
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-00566-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
M. Š.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1434-843/2013Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00566-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,vertėjaujant Giedriui Račkauskui,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam A. Š.,kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajam M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas 2012-11-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nėra susiję su jo darbu ar kita socialine veikla; gydytis nuo alkoholizmo; neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. (iki 2013-06-06) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2012-07-07 iki 2012-07-09 (dvi paros), kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2013 m. kovo 25 d. apie 21:00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.54‰ promilės), žodinio konflikto metu su tėvu M. Š., be jokios pateisinamos priežasties, vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į lūpą bei šią prakirto, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam M. Š. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Šiais veiksmais A. Š. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Š. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad kovo 25 d. buvo pas pažįstamą gimtadienyje. Apie 19 val. grįžo namo (duomenys neskelbtini). Tėvas pradėjo kabinėtis, pravardžiuoti. Po to iškvietė policiją. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Atvažiavę pareigūnai jį paėmė, bet iš karto paleido. Jam grįžus namo tėvas vėl pradėjo kabinėtis, sakė, kad jis pabėgo nuo policijos. Po to vėl iškvietė pareigūnus ir jį išvežė į 5 policijos komisariatą. Kodėl tėvas kvietė policiją jis nežino. Tą vakarą jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, nes buvo gimtadienyje. Tarp jo ir tėvo buvo tik žodinis konfliktas, nes jis grįžo namo neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Girtumas tam šiek tiek turėjo įtakos. Tačiau jokių veiksmų iš jo (kaltinamojo) pusės nebuvo, į veidą tėvui jis nesmogė. Gal tėvas save sužalojo, tačiau jis to nematė.

Nukentėjusysis M. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2013-03-25 vakare jo sūnus A. Š. grįžo namo (duomenys neskelbtini), neblaivus. Apie valandą pykosi su motina, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Motina neapsikentė ir išėjo iš namų. Tada sūnus pradėjo kabinėtis prie jo, keikėsi. Nukentėjusysis iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai sūnų išvežė, tačiau po 20-25 minučių jis grįžo. Pasidarė valgyti, išgėrė alkoholio. Po 15-20 min. vėl pradėjo kabinėtis. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Sūnus metė prieškambaryje buvusį žaislą, po to įbėgo į kambarį, užsimojo ranka ant jo ir užkabino kumščiu per lūpą. Po to nukentėjusysis pastūmė sūnų nuo sofos, prispaudė ir iškvietė policiją. Jie išvežė jį į komisariatą. Smūgis buvo slystamas. Nuo jo jam praskėlė lūpą. Dėl to jautė nedidelį skausmą, lūpa šiek tiek kraujavo. Šiuo metu veido sužalojimas jau yra užgijęs. Sūnaus veiksmus įtakoja alkoholio vartojimas, nes agresyvus jis tampa tik būdamas išgėręs, nevaldo savo veiksmų. Iki šio įvykio nukentėjusiojo veidas nebuvo sužalotas.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kovo 25 d. gavo iškvietimą į Pilaitės mikrorajoną, tikslaus adreso nepamena, dėl smurto artimoje aplinkoje, sūnus puolė mušti tėvą. Atvykus į įvykio vietą pasitiko nukentėjusysis M. Š.. Jis pasakė, kad prieš jį smurtauja sūnus, kuris pasišalino iš gyvenamosios vietos. Jiems bendraujant sūnus Aleksandras užėjo iš kitos laiptinės pusės ir jie jį sulaikė, pristatė į policijos komisariatą. Nukentėjusiajam buvo praskelta lūpa, sužalojimas buvo padarytas neseniai. Lūpa buvo ištinusi, kraujavo. Šis iškvietimas buvo jau antras. Pirmą kartą atvykus tėvas pretenzijų sūnui neturėjo. Tuo metu ant jo (nukentėjusiojo) veido sužalojimų nebuvo. Atvykus antrą kartą M. Š. sakė, kad sūnus grįžo namo ir puolė muštis. Sūnus buvo neblaivus.

Liudytoja F. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kovo 25 dienos konflikto metu jos namuose nebuvo. Ji buvo prieš konfliktą. Sūnus buvo dar nelabai girtas, bet jau reiškė pretenzijas jai ir tėvui. Situacija buvo įtempta, tad ji išėjo pasivaikščioti. Tai buvo apie 19.00 val. Po to paskambino jos vyras ir pasakė, kad iškvietė sūnui policiją. Ji grįžo namo apie 22 val. Buvo pareigūnas, kažką rašė. Sūnus jau buvo policijos tarnybiniame automobilyje. Jos vyro veidas buvo sužalotas, buvo praskelta lūpa. Vyras paaiškino, kad „buvo karas su sūnumi“. Iki jai išeinant sužalojimų ant vyro veido nebuvo. Konfliktai šeimoje yra dažni. Sūnus būdamas neblaivus nuolat provokuoja konfliktus. Būdamas blaivus elgiasi normaliai.

2013-03-25 BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2013-03-25 21:22 val. Vilniaus Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog neblaivus sūnus lenda muštis (b. l. 3).

Įvykio vieta adresu Vilniuje, Įsruties 18-24, buvo apžiūrėta, apžiūros duomenys fiksuoti 2013-03-26 apžiūros protokole (b. l. 7-12).

2013-03-27 apžiūros protokole fiksuoti Bendrosios pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad asmuo, prisistatęs M. Š., bendrosios pagalbos centrui pateikė informaciją apie namuose konfliktuojantį, ketinantį smurtauti sūnų (b. l. 24, 25-29).

2013-03-26 apžiūros protokole fiksuoti nukentėjusiojo M. Š. veido apžiūros duomenys. Apžiūros metu dešinėje pusėje ties lupų sujungimu fiksuota 1,5 mm kirstinė žaizda, nekraujuojanti, matomas nežymus patinimams (b. l. 30-32).

A. Š. 2013-03-25 22.30 val. nustatytas 2,54 promilių girtumas (b. l. 45).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų byloje surinktų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Nors kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai neigė smūgiavęs tėvui į veidą, vis tik šiuos jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis M. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jo sūnus A. Š. smogė jam kumščiu į veidą, dėl ko jam buvo prakirsta lūpa. Posėdžio metu apklausti liudytojai F. Š., D. B. patvirtino, kad bendravo su nukentėjusiuoju prieš pat incidentą, jo veide sumušimų nebuvo, tuo tarpu jau vėliau jo veido lūpa buvo prakirsta. Iš karto po įvykio M. Š. jiems sakė, kad smurtavo sūnus. Liudytojas D. B. patvirtino, kad sužalojimai buvo neseniai padaryti, lupa buvo ištinusi, kraujavo. Nukentėjusiajam padarytas lūpos sumušimas buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti apžiūros protokole. Sužalojimų lokalizacija, pobūdis atitinka nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Taigi, šie įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, nukentėjusysis ir liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, tad teismas remiasi būtent šiais įrodymais, o ne jiems prieštaraujančiais kaltinamojo parodymais, kuriuos vertina kaip nepatikimus. Pastarąją išvadą patvirtina ir įvykio dieną nustatytas kaltinamojo neblaivumo laipsnis, kuris yra didelis (2, 54 promilės). Nukentėjusysis M. Š. taip pat nurodė, kad dėl smūgio jautė skausmą, kuris lyginamuoju aspektu nebuvo didelis. Šie nukentėjusiojo parodymai, taip pat užfiksuotas padarytų sužalojimų pobūdis (prakirsta lūpa, žaizda kraujuojanti, patinimas) leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamojo smūgis nukentėjusiajam į veidą sukėlė fizinį skausmą. Veika baigta. Asmuo veikė tiesiogine tyčia, nes suprato savo veiksmų pavojingumą, padarinius, siekė taip veikti. Atsiradę padariniai, o būtent nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, su nustatytais kaltinamojo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tuo remiantis spręstina, kad nustatyta kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad buvo smurtauta sukeliant fizinį skausmą, šie veiksmai buvo nukreipti prieš savo senyvo amžiaus tėvą. Visuma šių aplinkybių apibūdina padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis buvo neblaivus ir tai įtakojo jo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtina alkotesterio rodmenys, taip pat nukentėjusiojo M. Š., liudytojos F. Š. parodymai, kad sūnus konfliktuoja, tampa agresyvus tik išgėręs alkoholio. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę. A. Š. yra teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ankstesnis minėtas teistumas yra už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką. Naują nusikaltimą A. Š. padarė atlikdamas jam skirtą laisvės apribojimo bausmę. Tai leidžia spręsti, kad skirta gan švelni bausmė savo prevencinės paskirties neatliko. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, išlaikomų asmenų neturi, niekur nedirba, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau būtent joje ir daro nusikalstamas veikas.

Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant arešto bausmę, nustatant viršijančią vidurkį jo trukmę.

Nagrinėjamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neatlikęs dalies 2012-11-06 nuosprendžiu skirtos bausmės, tad, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės individualizavimui, ji bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, tačiau neviršijant BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyto arešto bausmės maksimalaus dydžio (BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 65 straipsnis).

Kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas 2013-03-26 22.10 val., paleistas 2013-03-27 13.00 val. (b. l. 34, 36). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam A. Š. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju M. Š. (b. l. 41, 42). Kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyvenamoji vieta yra ten pat, tad teismo vertinimu skirta kardomoji priemonė nėra suderinta. Kaip minėta, kaltinamasis kartą jau buvo teistas už smurtą savo tėvo atžvilgiu minėtoje gyvenamojoje vietoje. Iš pateiktų 2013-03-26 BRIT ataskaitų žiūrylės duomenų matyti, kad Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas ne vienas pranešimas dėl minėtu adresu kaltinamojo keliamų konfliktų, tame tarpe ir su smurto požymiais (b. l. 5-6). Kaltinamojo konfliktišką, agresyvų elgesį artimoje aplinkoje patvirtina ir nukentėjusiojo M. Š. bei liudytojos F. Š. parodymai. Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali daryti naujas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl sprendžia esant tikslinga iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pakeisti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę į įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 132¹ straipsnio 1 dalis, 139 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į kaltinamojo argumentus, kad su šia kardomąja priemone jis nesutinka, nes šiuo metu neturi kur kitur gyventi, vis tik šie duomenys, teismo vertinimu, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šį klausimą, nes asmuo turi galimybę laikinai apsigyventi nakvynės namuose bei panašiose įstaigose. Šiuo atveju esminę reikšmę turi smurtą patyrusio asmens interesų apsauga.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinis diskas su skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą įrašu (b. l. 29), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, 65 straipsniu, skirtą bausmę subendrinti su 2012-11-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta iš dalies neatlikta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Įskaityti į bausmę A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-26 22.10 val. iki 2013-03-27 13.00 val. kaip jau atliktą vieną parą arešto.

A. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju M. Š. – pakeisti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. Š.. Nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti, o A. Š. nukreipti arešto bausmės atlikimui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinį diską su skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė