Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. 2017 m. spalio 27 d., apie 23 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumas), buitinio konflikto metu jis savo buvusiai žmonai nukentėjusiajai G. M. tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius į kairę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajai kairiame žaste bei kairiame dilbyje poodines kraujosruvas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, be to, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu suduodamas nukentėjusiajai į nugarą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. M. iš esmės savo kaltę bei visas kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes pripažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja yra išsiskyrę nuo 2000 m., tačiau vis dar gyvena kartu, santuokoje gyveno 13 metų. 2017 m. spalio 27 d. jų bute gėrė su draugu A. V., į tą kambarį atėjo žmona, norėjo išpilti degtinę, o jis jai neleido. Dėl to susibarė ir jis sudavė kumščio krumpliais jai į dešinę ranką du ar tris kartus, gerai nepamena. Taip pat pripažino, kad galėjo suduoti ir smūgį į nugarą. Daug ko neatsimena dėl girtumo. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, žmonos atsiprašė. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka teisme duotus parodymus (b. l. 33, 37).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji G. M. teisme nurodė, kad iš esmės su kaltinamuoju jau yra susitaikę, atleidžia jam, tai buvo pirmas atvejis, kai jis pakėlė prieš ją ranką. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad V. M. yra jos buvęs sutuoktinis. Su juo išsiskyrė 2000 m., bet iki šiol gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. 2017 m. spalio 27 d. apie 23 val. namuose V. M., būdamas girtas, pradėjo jai priekaištauti, kad ji nemoka už butą, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, iš kairio šono priėjęs prie jos, sėdinčios ant lovos, kumščiu sudavė nemažiau trijų smūgių į kairę ranką virš alkūnės, dėl ko atsirado mėlynės. Jai labai skaudėjo. Taip pat sudavė vieną smūgį kumščiu į nugaros kairę pusę, arčiau peties. Ten jai taip pat skaudėjo, bet mėlynės neatsirado. Ji pabėgo į laiptinę ir iškvietė policiją (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad nuomoja kambarį dviejų kambarių bute pas savo bendrus pažįstamus V. ir G. M.. 2017 m. spalio 27 d. kartu su V. M. buvo išgėręs apie 200 g degtinės, bet kaltinamasis gėrė daug daugiau už jį. Kai V. M. išgeria, būna agresyvus, kabinėjasi prie visų. Apie 23 val. buvo savo kambaryje, kai išgirdo iš gretimo kambario G. M. šauksmus „A. gelbėk, mane muša“. Išbėgęs iš savo kambario įbėgo pas V. ir G. M. į kambarį, kur pamatė kaip kaltinamasis įžeidinėjo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Kaip mušė, nematė. Jam atėjus G. M. verkė, sakė, kad V. M. ją mušė, paprašė duoti telefoną, jį gavusi išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją (b. l. 22).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. spalio 27 d., 23.05 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją G. M. sumušė vyras, reikalinga Greitoji medicinos pagalba (b. l. 3).

Nukentėjusiosios G. M. rašytiniame pareiškime nurodyta, kad 2017 m. spalio 27 d., apie 23 val. jos buvęs vyras V. M. gėrė namuose, vėliau vyras grasino jai, mušėsi, išvadino necenzūriniais žodžiais (b. l. 5).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Manto Miliausko tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad G. M. kvietė policiją dėl to, jog 2017 m. spalio 27 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), V. M. ją sumušė, trenkdamas rankomis į nugarą ir ranką, grasino užmušti, keikė necenzūriniais žodžiais. G. M. nuo Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Neblaivus V. M. pareigūnui paaiškino, kad aprėkė (pareiškėją), tačiau buvusios žmonos nemušė (b. l. 6-7).

Asmens apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuota, kad apžiūrėjus G. M. kairę ranką virš alkūnės matėsi trys kraujosruvos (b. l. 9, 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3577/2017 (01) nurodyta, kad G. M. nustatytos kairio žasto, kairio dilbio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. spalio 27 d.). Nustatyti sužalojimai yra panašaus morfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trūkus vienas po kito. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose, požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamosios ranka. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 12-13).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 17 d., 00.00 val. V. M. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas (b. l. 40).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. M. su savo buvusia sutuoktine ir nukentėjusiąja G. M. nors ir yra išsiskyrę, tačiau iki šiol gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl G. M. atitinka šeimos nario sąvoką.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M. 2017 m. spalio 27 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo buvusią sutuoktinę G. M., sudavė jai ne mažiau kaip tris smūgius į kairę ranką, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, taip pat suduodamas G. M. į nugarą sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. M. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, teisme jis iš esmės pripažino visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes bei nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Civilinis ieškinys dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateiktas. Nukentėjusioji G. M. teisme patvirtino, kad jie su kaltinamuoju iš esmės yra susitaikę, kaltinamajam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, nors teistas užsienyje, tačiau už veikas nesusijusias su smurto panaudojimu, baustas administracine tvarka (paskutinį kartą 2016 m.), dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 52), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 51), tačiau savanoriškai įsipareigojo gydytis nuo alkoholizmo ir lankytis pas narkologą, kas rodo kaltinamojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad V. M. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos V. M. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas V. M. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, nustatant minimalų baudžiamajame įstatyme numatytą minėtos įmokos dydį (taikant nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi MGL dydį – 37,66 Eur). Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. spalio 27 d., 23 val. iki 2017 m. spalio 28 d., 19.10 val., t. y. vieną dieną (b. l. 26, 27).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja G. M., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.