Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.7.1.2.3.; 1.2..14.1.1.; 2.1.7.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.

2009 m. kovo 3 d.

neviešame teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 149 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2006 m. birželio 11 d. apie 17 val., kavinėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje (duomenys neskelbtini), nuo stalo pagrobė R. Z. priklausantį 700 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020”, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tuo R. Z. padarydamas 700 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Be to, jis 2007 m. kovo 20 d., apie 13.40 val., viešbučio „(duomenys neskelbtini)" kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo baro lentynos pagrobė D. L. priklausantį 399 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6100“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajai D. L. padarydamas 399 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Be to, jis 2007 m. lapkričio 19 d., apie 19.30 val., automobilio „Mazda 323", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje, priekinėje keleivio sėdynėje, užrakindamas automobilio dureles ir atimdamas mažametei G. J., gim. (duomenys neskelbtini), galimybę priešintis, t.y. apžergdamas jos kojas ir laikydamas jos rankas, bei pasinaudodamas nukentėjusiosios G. J. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, lytiškai santykiavo su G. J. prieš jos valią ir taip išžagino mažametę G. J.. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 149 str. 4 d.

Įrodymai dėl svetimo turto vagysčių ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Dėl R. Z. mobilaus ryšio telefono vagystės

Apklaustas teisiamajame posėdyje A. M. dėl R. Z. turto vagystės kaltu prisipažino ir parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad R. Z. mobilaus ryšio telefoną paėmė nuo stalo, kai nukentėjusysis buvo apgirtęs ir snaudė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2006-06-11 apie 16.50 val. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, ten sutiko iš matymo pažįstamą V. M.. Pasėdėjęs su V. M. ir jo draugais apie 10 min., pamatė ant stalo telefoną „Nokia 6020“, kurį nematant savininkui, paėmė nuo stalo, įsidėjo į džinsų kišenę ir išgėręs alų, išėjo lauk. Tą patį vakarą šį telefoną už 250 Lt pardavė taksistui prie ligoninės. Taksistui nesakė, kad telefonas vogtas (b.l. 77-78, t. 1). Papildomos apklausos metu A. M. nurodė, kad su nukentėjusiuoju R. Z. susitaikė, atlygino jam žalą (b.l. 86, t. 1). Šiuos parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 81-83, t. 1).

Teisiamajam posėdyje apklaustas nukentėjusysis R. Z. patvirtino anksčiau savo duotus parodymus ir parodė, kad 2006-06-11 kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo stalo buvo paimtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas “Nokia”, šeštos klasės, kurio kaina 700 Lt. Su kaltinamuoju A. M. jiedu buvo susitaikę, jam pretenzijų neturi. Bausmės klausimą kaltam asmeniui palieka spręsti teismui.

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. 2007-02-26 pateikė policijos pareigūnams telefoną „Nokia 6020“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 60, t. 1).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad A. R. pateikto telefono „Nokia 6020“ IMEI yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 61-63, t. 1). Pagal pakvitavimą mobilaus ryšio telefonas grąžintas nukentėjusiajam R. Z. (b.l. 64, t. 1).

Iš 2007-02-27 susitaikymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. Z. ir A. M. tarpusavyje susitaikė, A. M. nuostolius atlygino, pretenzijų vienas kitam nebeturi (b.l. 87, t. 1), dėl ko Telšių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-03-16 nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir A. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 178 str. 1 d., A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1250 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (b.l. 89, t. 1).

Dėl D. L. mobilaus ryšio telefono vagystės

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl D. L. turto vagystės pripažino ir parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog būdamas Palangoje, užėjo į barą ir nuo baro lentynos paėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį po savaitės grąžino D. L., kai susitarė policijos komisariate dėl telefono grąžinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2007-03-20 apie 13.20 val. kartu su G. B. ir V. Ž. užėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užsisakė alaus ir jį gėrė. Begeriant, pamatė prie baro ant lentynos padėtą telefoną „Nokia“, kurį, barmenei išėjus į virtuvę, pagrobė. Jo draugai vagystės nematė. Išėjus į kiemą, jis telefoną padavė E. Ž., nenorėdamas iš karto po vagystės jį neštis namo. Po to buvo sulaikytas policijos (b.l. 126-127, t. 1). Papildomos apklausos metu nurodė, kad su nukentėjusiąja D. L. susitaikė, atlygino jai žalą (b.l. 129, t. 1). Šiuos parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 120-122, t. 1).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios D. L. parodymai apie tai, kad 2007-03-20 apie 13.40 val. dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kai į kavinę užėjo 3 nepažįstami jaunuoliai, kurie užsisakė prie baro alaus. Be tų jaunuolių kavinėje daugiau nieko nebuvo. Pastariesiems išgėrus alų ir išėjus lauk, ji po 5 minučių pasigedo savo mobilaus ryšio telefono „Nokia 6100“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Telefoną įvertino 399 Lt. Telefoną laikė ant baro lentynėlės. Ji keletą kartų buvo išėjusi į virtuvę, palikdama minėtus jaunuolius bare vienus (b.l. 95, 100-101, 103, t. 1). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad su A. M. susitaikė ir telefonas buvo jai grąžintas (b.l. 104, t. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (b.l. 98-99, t. 1).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. Ž. 2007-03-22 pateikė policijos pareigūnams telefoną „Nokia 6100“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 113, t. 1).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad E. Ž. pateikto telefono “Nokia 6100” IMEI yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 114-116, t. 1). Pagal pakvitavimą mobilaus ryšio telefonas grąžintas D. L. (b.l. 117, t. 1).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2007-03-20 16.04 val. A. M. buvo nustatytas 1.97 promilių girtumas (b.l. 118, t. 1).

Iš 2007-03-28 susitaikymo dokumento matyti, kad D. L. pretenzijų A. M. neturi, kadangi dėl padarytos vagystės žala jai visiškai atlyginta, mobilaus ryšio telefonas jai grąžintas, A. M. jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė, ji paršo baudžiamąją bylą nutraukti (b.l. 131, t. 1).

Iš 2007-04-20 Palangos miesto apylinkės teismo patvirtinto Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-03-30 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas A. M. nutrauktas susitaikius su nukentėjusiąja D. L. (b.l. 132, t. 1).

Remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais ir išdėstytais įrodymais, taip pat įvertinus ir kaltinamojo prisipažinimą, teismas nustatė, kad mobilaus ryšio telefonai jų grobimo momentu priklausė ne kaltininkui, t.y. A. M., o nukentėjusiesiems R. Z. ir D. L., su kuriais kaltinamasis anksčiau nebuvo pažįstamas, minėtus mobilaus ryšio telefonus kaltinamasis paėmė be nukentėjusiųjų leidimo ir užvaldžius nukentėjusiesiems priklausantį turtą, A. M. turėjo galimybę neteisėtai juos valdyti, naudoti ir disponuoti turtu pagal savo valią, t.y. kaltinamasis atliko aktyvius veiksmus, kurie atitinka vagystės objektyviąją pusę – veiką. Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad pagrobia svetimą turtą ir tuo nukentėjusiesiems buvo padaręs turtinės žalos. Tokiu būdu, kaltinamasis ne tik, kad suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, bet darydamas suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti tam tikri baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Pagal suformuotą teismų praktiką, atsakomybė už turto pagrobimą diferencijuojama pagal turto vertę. Nukentėjusysis R. Z. iš jo pagrobtą mobilaus ryšio telefoną įvertino 700 Lt, o nukentėjusioji D. L. – 399 Lt. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusius teisės aktus, kaltinamojo pagrobtų daiktų vertės viršija 3 MGL. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko įrodytu, kad kaltinamojo veikos dėl mobilaus ryšio telefonų pagrobimo teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 178 str. 1 d.

Įrodymai dėl mažametės išžaginimo ir nusikalstamos veikos kvalifikacija

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl mažametės išžaginimo pripažino nurodęs, kad dabar įvykio aplinkybių gerai neprisimena, todėl patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną jis automobilį vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Vežė nukentėjusiąją namo ir sustojus už ligoninės, su nukentėjusiąją kalbėjosi apie viską, apie jos santykius su J. . Neprisimena, kad būtų užspaudęs durelių mygtuką, mano, kad durelės galėjo užsirakinti pačios. Bekalbant su nukentėjusiąją užsinorėjo su ja lytiškai santykiauti. Jo nuomone nukentėjusiajai nebuvo menstruacijų, bent nesimatė. Jis žinojo, jog G. J. yra jo įseserės L. K. klasės draugė. Jam kilo abejonių dėl nukentėjusiosios amžiaus, kad ji tokio pat amžiaus kaip ir jo įseserė L. K.. Anksčiau su tokio amžiaus vaikais lytinių santykių neturėjo. Po tos dienos buvo susitikęs su G. J., ji sėdėjo kambaryje, bandė jos atsiprašyti, bet nukentėjusioji jo nesiklausė. Pas nukentėjusiosios tėvus nebuvo nuėjęs pasikalbėti. Įseserė jo paklausė apie veiksmus su G. J. ir jis jai papasakojo kaip viskas buvo. Kai įseserės motina paklausė apie tą patį, jis jai pasakė tiesą. Galvojo, kad apie tą įvykį niekas nesužinos, G. J. niekam nesakys. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir atsiprašo nukentėjusiosios G. J..

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jo įseserė L. K. rodė savo klasės draugų nuotraukas ir vieną merginą iš jų įvardijo kaip „G.“, kuri nuotraukoje atrodė labai jauna. Po poros savaičių L. K. pasakė, kad G. J. turi lytinių santykių su berniukais. Maždaug po mėnesio, 2007-11-21 apie 17 val. jis grįžo namo ir kambaryje pamatė L. K. su drauge. Po to jis išėjo pas draugą, o po poros valandų gavo SMS iš L. K. „Ar gali parvežti G.?“. Jis atrašė, kad yra prie globos namų. Jis buvo vienas savo automobilyje „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po kurio laiko priėjo viena pati G. J. ir paprašė ją parvežti į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Jis pradėjo ją vežti ir važiuojant paklausė, kiek jai metų, į ką buvo atsakytą “15“. Tada jos pasiklausė, ar ji yra bandžiusi, į ką buvo atsakytą, kad „Yra ir tai darė 3-4 kartus“. Po tų žodžių sugalvojo, su ja lytiškai santykiauti. Tada, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, už ligoninės pasuko į kitą gatvę, vėliau dar pasuko ir sustojo prie augančių šalia kelio krūmų. G. J. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, jis jai pasakė, kad „Pabandome“ ir ji nesipriešino. Jis pradėjo ją bučiuoti, atvertė jos sėdynę į gulimą padėtį ir užspaudė dešinės pusės durelių užraktą. Dar atsegė kelnių sagą. Iki tol G. J. nieko nesakė, tačiau tuo metu pro šalį pravažiavo automobilis ir G. J. išsigandusi pradėjo sakyti, kad „nereikia“, nes gali kas nors juos pamatyti. Jis atsakė, kad jeigu jau pradėjo, tai reikia pabaigti, nes jis jau buvo susijaudinęs ir pasiruošęs atlikti lytinį aktą, t.y. varpa buvo sustandėjusi. Jis pradėjo G. J. traukti kelnes žemyn, o pats ją tuo metu buvo apžergęs. Kelnes jai nutraukė iki kelių, tada pats „nusmaukė“ savo kelnes ir glaudes. G. J. toliau muistėsi, savo rankas laikydama įrėmusi jam į krūtinę, bei laikė suspaudusi kojas, kad jis nenuvilktų jai kelnių. Jis jai jokio smūgio nesudavė bei negrasino. Kai „nusmaukė“ jai kelnes, jis savo varpą bandė įkišti jai į makštį, tačiau ji pradėjo šaukti, kad „skauda“. Tačiau jis toliau „stūmė“ savo varpą ir ji neatsirėmė į mergystės plėvę, t.y. slydo gilyn, bet jis visos varpos nesukišo, nes G. J. muistėsi ir traukėsi atgal. Po poros judesių, jis varpą ištraukė ir spermą nuleido ant sėdynės. Jis jos nenuvalė ir mergina liko sėdėti toje sėdynėje. Tada G. J. užsivilko kelnes, neverkė. Po to jis nuvežė ją į namus ir pasakė, kad ji niekam nepasakotų, kas tarp jų įvyko. Jis žinojo, kad ji yra nepilnametė ir santykiaudamas su ja, daro nusikaltimą. Jis manė, kad apie tai niekas nesužinos, be to iš L. K. buvo žinojęs, kad G. J. anksčiau jau yra lytiškai santykiavusi, todėl pagalvojo, jog ji sutiks savanoriškai su juo santykiauti. Nukentėjusiosios atžvilgiu jokio skurto nevartojo, bet supratęs, kad ji „nebenori“, tęsė toliau savo veiksmus, norėdamas pabaigti lytinį aktą. Automobilyje su G. J. prabuvo apie pusvalandį ir dureles užspaudė, tada, kai ji pradėjo muistytis, t.y. „bijodamas, kad nepabėgtų“. (b.l. 69-70, t. 2). Šiuos parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 71-74, t. 2).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji G. J. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad A. M. anksčiau nepažinojo. Buvo svečiuose pas L. K., kadangi jau buvo tamsu ir bijojo grįžti viena, todėl L. K. paprašė A. M. ją parvežti namo. Vežant A. M. nuvežė ją prie ligoninės. Ji paklausė A. M. kur važiuoja, jis atsakė, jog pamatys. A. M. sustabdė automobilį ir liepė jai nusirengti, bet ji nenusirengė. Po to A. M. atsisėdo ant jos, užspaudė automobilio durelių užraktą, ji kaltinamojo paklausė ką jis daro, bet neatsimena ką į tai atsakė A. M.. Atlenkės sėdynės atlašą, A. M. pradėjo ją nurenginėti, prašė ją paleisti, tačiau A. M. neleido jai išlipti. Ji pradėjo šaukti, bet ir tada A. M. jos nepaleido. Sakė, kad jai yra menstruacijos, tačiau A. M. į tai nekreipė dėmesio. Kadangi ji nesutiko mylėtis su kaltinamuoju, ji priešinosi, stūmė nuo savęs A. M., spardėsi, tačiau kaltinamasis ją rankomis prispaudė, laikė jos rankas už riešų, todėl ji fiziškai negalėjo pasipriešinti, jis buvo stipresnis už ją, ji bijojo kaltinamojo, automobilio durelių negalėjo atidaryti. A. M. bučiavo ir lietė jos krūtinę, jautė kaip į jos lytinius organus kaltinamasis vieną kartą įvedę varpą, jautė skausmą, todėl sušuko. Jai skaudėjo, kai su ja A. M. atliko lytinį aktą. Nežino ar sperma išsiliejo, nes ji varpos nelietė ir nežino, ar varpa buvo sukietėjusi. Pačių lytinių santykių metu A. M. jai negrasino, tačiau kai parvežė ją namo, pagrasino, kad niekam nesakytų, nes jai bus blogai. Ji tą pasakymą suprato kaip grasinimą, nes buvo pasakyta piktai, todėl ji bijojo, kad neužmuštų. L. K. pasisakė apie tai, kas įvyko su A. M., t.y. kad kaltinamasis ją išprievartavo, tačiau nežinojo, kad L. K. pasakys apie tai savo motinai. Nežino, ar būtų kam daugiau pasakojusi apie tą įvykį. Žino, kad A. M. prisipažino L. K. motinai. Iki to įvykio ji turėjo lytinių santykių su J., kuris tuo metu buvo 16 metų amžiaus, gyveno (duomenys neskelbtini). Tik su šiuo asmeniu ji turėjo lytinius santykius dieną prieš tą įvykį ir tik vieną kartą, vilkėjo tas pačias kelnaites, kaip ir įvykio dieną. Su A. M. buvo antras kartas, kai ji santykiavo lytiškai. A. M. nežinojo, kad ji yra turėjusi lytinių santykių su J., nes apie tai nepasakojo L. K.. Taip pat parodė, kad ji kaltinamajam sakė, kad jai yra 12 metų ir A. M. žinojo, kad ji su L. K. mokosi toje pačioje klasėje, todėl mano, kad jis galėjo žinoti jos amžių. Po lytinių santykių su A. M., ji jautėsi blogai, iš karto ėjo plauti drabužių, mokykloje visą laiką prisimindavo tą įvykį, blogai jautėsi ir namuose. Palaikė savo civilinį ieškinį, nes dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji patyrė moralinę žalą, vartojo raminančius vaistus, po įvykio negalėjo miegoti. Po to įvykio mokykloje buvo įžeidinėjama kitų moksleivių.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji G. J. davė analogiškus parodymus apie įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad A. M. tikrai žinojo jos amžių, nes ji mokosi kartu su jo netikra seserimi L. K. vienoje 6 klasėje, be to, prieš pat išprievartavimą ji jam sakė, kad jai 12 metų. Ji sutiko, kad A. M. ją parvežtų, nes galvojo kad su juo bus saugu, nes jis jos draugės šeimos narys. Po to įvykio labai skaudėjo lytinius organus, pilvo apačią, tačiau didesnio kraujavimo nebuvo, nei paties sirgimo metu (b.l. 16-17, t. 2). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad ji namiškiams nieko nepasakojo, nes jai buvo gėda ir ji bijojo, kad liks nesuprasta. Taip pat ji pasidarė nervinga, pikta, bijo eiti toliau nuo namų, nes galvoja, kad kas nors ją gali įsitempti į automobilį ir išprievartauti. Vartoja raminamuosius vaistus, labai išsigando kai A. M. paleido iš suėmimo (b.l. 19, t. 2).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nepilnametės nukentėjusiosios atstovas N. J. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš giminaičių. Kai atvažiavo pas savo seserį G. J., ji jam papasakojo, aiškinosi viską ir jie kreipėsi į policiją. Pastebėjo, kad G. J. elgesys pasikeitė, atsirado didelis baimės jausmas. Nežinojo, kad G. J. jau turėjo lytinių santykių. Po to įvykio G. J. labiausiai išgąsdino jos atžvilgiu pavartota prievarta, grasinimai. Jis sužinojo, kad mokykloje bendraamžiai ją pravardžiuoja. Palaiko civilinį ieškinį, kurį prašo tenkinti. A. M. neatsiprašė, nebuvo atvykęs, A. M. brolis yra Z. J. iškoneveikęs.

Dalyvaujant Telšių vaiko teisės apsaugos tarnybos atstovei V.Petkienei, apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. K. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus ir parodė, kad su G. J. iki to įvykio buvo geros draugės, susipyko ne dėl to įvykio. Liudytoja parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2007-11-21 po pamokų ji kartu su G. J. ir dar viena drauge vaikščiojo po miestą, kai atvažiavo G. J. draugas, 18 metų amžiaus, ir jiedu kartu išvažiavo automobiliu „Audi“. Ji to vaikino nepažįsta ir jo vardo nežino. Vėliau G. J. atvažiavo pas ją į namus, jai G. J. sakė kur važiavo, bet ji dabar neprisimena. Vakare jau buvo tamsu ir G. J. bijojo eiti namo, todėl ji paprašė A. M. parvežti G. J. namo. Antrą kartą paprašius tai padaryti, A. M. išvežė G. J. namo. Kitą dieną mokykloje G. J. jai pasakė, kad A. M. ją išprievartavo nusivežęs prie ligoninės. Kitos dienos vakare ji namuose kalbėjosi su A. M. apie tai ką jai pasakė G. J., tačiau A. M. jai pasakė, kad G. J. jis neprievartavo. A. M. jai sakė, kad jis paprašė G. J. su juo pasimylėti, tačiau ji nesutiko, jis sakė, jog pradėjo mauti G. J. kelnes, o kai G. J. „sucypė“, jis nulipo nuo jos ir ją parvežė į namus. Taip pat parodė, kad A. M. ji nesakė, kad G. J. yra jos klasės draugė, tačiau jis matė jos draugių nuotraukas, mano, kad A. M. žinojo, kiek G. J. metų.

Liudytojos L. K. parodymais, iš karto po įvykio duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, dalyvaujant įtariamajam A. M., patvirtinta, A. M. G. J. pas ją iki to karto yra matęs anksčiau kelis kartus. Ir jis žinojo kad G. J. yra jo klasiokė, tačiau ar žinojo kiek jai metų, nežino, be to, G. J. yra už ją 9 mėnesiais jaunesnė. Kitą po įvykio dieną mokykloje G. J. jai pasakė, kad A. M. ją aikštelėje prie ligoninės išprievartavo. Ji paklausė A. M. kur jis vakar buvo ir A. M. papasakojo viską, ką ir G. J.. Apie tai ji papasakojo mamai, o ji G. J. giminaičiams. Po to ji papasakojo G. J. ką sakė A. M. ir ji viską patvirtino, tik pasakė, kad A. M. atliko lytinį aktą (b.l. 58-59, t. 2).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Z. J. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus ir parodė, kad tą dieną, t.y. 2007-11-21, dukra G. J. grįžo iš mokyklos, pasidėjo knygas, pavalgė ir išėjo pas L. K.. Vakare grįžusi dukra buvo pasikeitusi, išbalusi, skalbėsi džinsines kelnes, kelnaites, paklausus kodėl, dukra jai nieko neatsakė. Po to pastebėjo, kad dukra tapo uždaro būdo, dažnai verkdavo, nenoriai bendravo, niekuo nesidomėjo, labai bijojo išeiti į lauką tamsiu paros metu, bijo eiti, nes ją gali į automobilį įsitempti, niekur neišeidavo, būdavo namuose, sakė, kad nenori eiti į lauką, vis klausinėjo, kodėl vaikinai į ją žiūri, nes anksčiau, jei pažiūrėdavo, ji nereaguodavo. Apie patį įvykį dukra jai nieko nepasakojo. Vedė dukrą pas gydytoją, nes G. J. tapo uždara, jautė baimę, davė dukrai raminančių vaistų. Žinojo su kuo jo dukra bendrauja – su L. K., su pusseserėmis, su J., kuris atvažiuodavo pas savo senelę, gyvenančią netoli jų namų. Telšiuose prie teismo A. M. jaunesnis brolis G. J. įžeidė, pavadinęs ją negražiais žodžiais, dukra susigūžė, išraudo. Ją ramino, pasakė neimti į galvą, kas buvo, praeis.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja Telšių vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Vilma Petkienė parodė, kad nei L. K., nei G. J. šeimos nėra įtrauktos į asocialių šeimų sąrašą. Žino, kad G. J. mokslai sekasi sunkiai, yra raidos sutrikimų ir trūksta įdirbio. G. J. tėvai pagal galimybes stengiasi ir rūpinasi vaikais, šeimos gyvenimo sąlygos yra normalios, iš mokyklos nusiskundimų negauta.

Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad G. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 23, t. 2).

Iš specialisto išvados Nr. G 2760/07(03) matyti, kad G. J. kūne išorinių sužalojimų nėra, išorinių sužalojimų nėra G. J. lytinių organų aplinkoje ir lytinių organų srityje. Taip pat nurodyta, kad mažamečiams iki 14 metų amžiaus lytinis brandos klausimas nesprendžiamas (b.l. 25, t. 2).

Iš specialisto išvados Nr. KG 36/08(03) matyti, kad tiriant G. J. ginekologiškai, konstatuota nesužalota mergystės plėvė, kurios anatominis ypatumas tas, kad įeiga į makštį plati, lengvai praleidžia pirštą (be mergystės žiedo apspaudimo požymio), dėl šio ypatumo, medicininiu požiūriu, su G. J. yra įmanomas lytinis aktas ir neplyštant mergystės plėvei. Taip pat nurodyta, kad atsakyti negalima, ar būtent nurodomas konkretus asmuo (t.y. A. M.) lytiškai santykiavo su G. J. (b.l. 27-28, t. 2).

Iš automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad automobilio apžiūros metu nuo priekinės keleivio sėdynės paimtos dvi šluotelės su nuoplovomis, kurios supakuotos į vokus Nr. 1 ir 2 (b.l. 29-32, t. 2).

Pagal 2007-11-22 pakvitavimą automobilis „Mazda 323“, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo rakteliai ir automobilio registracijos liudijimas grąžinti R. M. (b.l. 33, t. 2).

Iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vidurinės mokyklos pateiktos informacijos apie G. J. matyti, kad G. J. 2008-03-13 mokėsi 6a klasėje. Dar pradinėse klasėse pastebėta mergaitės mokymosi sutrikimų. PPT nustatė, kad G. J. turi vystymosi nukrypimų, todėl rekomenduotina taikyti adaptuotą lietuvių kalbos ir matematikos mokymą. Penktoje klasėje sunkiai sekėsi ir anglų kalba: išvestas metinis neigiamas pažymys, bet po vasaros darbų mokslo metus mergaitė baigė be nepatenkinamų įvertinimų. Šioje klasėje pastebėta, kad mergaitė vengia atsakomybės už savo veiksmus: pertaiso pažymius pažymių knygutėje, padirbinėja mamos parašus, kartais konfliktuoja su klasės mergaitėmis, neskiria reikiamo dėmesio mokslui. Noriai dalyvauja popamokinėje veikloje (b.l. 40, t. 2).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 126 išvadų matyti, kad nusikalstamos veikos metu (2007-11-19) G. J. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu ir nebuvo jokioje laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu taip pat nestebima G. J. psichikos ir elgesio sutrikimų požymių. G. J. nusikalstamos veikos metu gebėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir prasmę. Atsižvelgiant į tai, kad situaciją ji suvokė kaip grėsmingą, jautėsi išsigandusi, bejėgė ką nors padaryti, bei į tai, kad jai apskritai būdingas žemesnis už vidutinį intelektas, žemas socialinio supratinumo lygis, polinkis reaguoti pasyviu bejėgiškumu jai naujose bei stresinėse situacijose, ji negalėjo konstruktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams. G. J. geba suprasti bylos aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. Nenustatyta, kad G. J. būtų būdingas padidintas polinkis fantazuoti ir painioti savo vaizduotės produkciją su realybe. G. J. psichinis vystymasis atitinka žemutinę jos amžiaus tarpsnio normą, jai nustatytas normalus, kiek žemesnis už vidutinį, intelekto lygis (b.l. 52-54, t. 2).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(12085)-IS1-7792 išvadų matyti, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2007-11-21 apžiūrint automobilį „Mazda 323F“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rasta spermos, tinkamos asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tamponų rastos spermos genotipas sutampa su A. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. M. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000002 %. Taip pat ant tirti pateiktų dviejų tamponų su makšties turiniu (tiriant pažymėtų mėg. Nr. 3, Nr. 4, Nr. 9, Nr. 10), paimtų 2007-11-22 G. J. apžiūros metu, spermos nerasta. Ant tirti pateiktų tamponų su makšties turiniu rasta vienos moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo šlaunų ir išorinių lytinių organų (tiriant pažymėto mėg. Nr. 5), padaryta 2007-11-22 G. J. apžiūros metu, rasta spermos. Ant tirti pateikto tampono (tiriant pažymėta mėg. Nr. 7, Nr. 8. Nr. 11, Nr. 12) spermos nerasta. Negalima atsakyti kam priklauso sperma mėg. Nr. 5, nes sperma rasta mėg. Nr. 5 yra sumaišyta su didesne dalimi moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Papildomai atlikus Y chromosomos tyrimą mėg. Nr. 5 nustatyta, kad mėg. Nr. 5 yra sumaišyta ne mažiau kaip dviejų vyrų biologinių pėdsakų, iš kurių vieno vyro biologiniai pėdsakai yra tinkami lyginamajam tyrimui atlikti ir nepriklauso A. M.. Remiantis Y haplotipo lyginamojo tyrimo rezultatais, galima atmesti A. M., kaip biologinių pėdsakų donorą, tačiau nėra galimybės identifikuoti pėdsakų pagal Y chromosomos tyrimo rezultatus, kadangi tas pats Y haplotipas priklauso visiems giminės vyrams, turintiems bendrą protėvį vyrą. Mėg. Nr. 7 ir Nr. 8 rasta sumaišyta ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, moterį. Mėg. Nr. 11, Nr. 12 rasta sumaišyta vyro ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėg. Nr. 11, Nr. 12 rasti vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso A. M.. Mėg. Nr. 11, Nr. 12 rasti moters biologiniai pėdsakai ir mėg. Nr. 5, Nr. 7, Nr. 8 rasti žmogaus biologiniai pėdsakai priklauso vienai moteriai (b.l. 166-169, t. 2).

Teismas, visumos baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuoja, jog įrodyta, kad A. M. prieš nukentėjusiosios G. J. valią lytiškai santykiavo su mažamete.

Nukentėjusiosios išsamius parodymus dėl jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, iš esmės patvirtino pats kaltinamasis, taip pat liudytoja L. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad vežant nukentėjusiąją namo, kaltinamasis sustojo už ligoninės atokiau, išreiškė norą su ja lytiškai santykiauti ir atliko lytinį aktą. Tokius pačius parodymus nukentėjusioji patvirtino ir bylos teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl jos atžvilgiu kaltinamojo A. M. atliktų veiksmų nusikalstamumo.

Nurodyto nusikaltimo objektas yra susijęs su asmens intymaus gyvenimo, jo orumo saugumu, žmogaus kūno neliečiamumu. Išžaginimo esmė yra vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį prieš vieno iš jų valią pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle.

Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuomet, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t.y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant ir šis nesutikimas turi būti išreikštas bei kaltininko suvoktas. Baudžiamosios teisės ir teismų praktikoje asmens nesutikimas suprantamas kaip elgesys išreikštas žodžiais – pasakant apie asmens lytinių santykių nenorą, šaukiantis pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, naudojant prieš jį fizinį ar psichinį poveikį, arba kitokiais būdais. Kaip matyti iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų, nukentėjusioji muistėsi, neleido numauti jai kelnių, bandė atidaryti užrakintas automobilio dureles, stūmė kaltinamąjį nuo savęs rankomis atsirėmus į kaltinamojo krūtinę, prašė ją paleisti, sakė, jog jai yra menstruacijos, tačiau A. M. į tai nekreipė dėmesio ir toliau siekė atlikti lytinį aktą. Tik po to, kai nukentėjusioji sušaukė, jog jai skauda, kaltinamasis ištraukė iš nukentėjusiosios makšties savo varpą. Pats kaltinamasis teismo metu patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažino supratęs, jog atlieka lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią. Be to, nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamojo ji bijojo, nes žinojo, kad A. M. yra už ją vyresnis ir stipresnis, jis laikė jos rankas už riešų, užspaudė automobilio durelių užraktą, kad nukentėjusioji nepabėgtų, todėl teismas šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes vertina kaip nukentėjusiosios nesutikimą, kuris patvirtina kaltinamojo atliktų veiksmų priešiškumą nukentėjusiosios valiai. Kaltinamasis teismo metu pritarė nukentėjusiosios parodymams, jog jis jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo ir negrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tačiau nukentėjusiosios kojų apžergimas ir rankų laikymas pripažintini kaip atėmimas galimybės nukentėjusiajai priešintis.

Be to, pagal suformuotą teismų praktiką, lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgišką būklę. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji G. J. buvo 12 metų amžiaus, tuo tarpu, kaltinamasis – 20 metų amžiaus. Pagal suformuotą teismų praktiką, jei nukentėjusiajam nusikalstamos veikos metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu, o lytinis santykiavimas su mažamečiu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 126 išvadų matyti, kad nusikalstamos veikos metu G. J. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu, nebuvo jokioje laikinoje psichikos sutrikimo būsenoje, nusikalstamos veikos metu gebėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir prasmę, o atsižvelgus į tai, kad situaciją nukentėjusioji suvokė kaip grėsmingą, jautėsi išsigandusi, bejėgė ką nors padaryti, bei į tai, kad jai apskritai būdingas žemesnis už vidutinį intelektas, žemas socialinio supratinumo lygis, polinkis reaguoti pasyviu bejėgiškumu jai naujose bei stresinėse situacijose, G. J. negalėjo konstruktyviai pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams. Kaltinamasis A. M. pripažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja, tačiau davė skirtingus parodymus apie nukentėjusiosios amžių. Ši kaltinamojo versija vertintina kaip gynybinė, nes ji paneigta nukentėjusiosios ir liudytojos L. K. ir iš dalies paties kaltinamojo parodymais, iš kurių matyti, jog jis žinojo, kad G. J. ir L. K. mokėsi toje pačioje klasėje, L. K. kaltinamajam yra rodžiusi draugų nuotraukas iš rugsėjo pirmosios šventės, kaltinamasis, pamatęs nuotraukoje G. J., pasakė, jog ji atrodė jaunai, be to, pati nukentėjusioji parodė, kad ji kaltinamajam sakiusi, jog jai yra 12 metų, į ką kaltinamasis nekreipė dėmesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusioji G. J. yra mažametė. Tokiu būdu, teismas pripažįsta įrodytu, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiosios būklė – jos mažametyste. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti ikiteisminio tyrimo metu kaip mažamečio asmens išžaginimas, numatytas LR BK 149 str. 4 d.

Išžaginimo nusikaltimo, numatyto LR BK 149 str., sudėtis yra formali, t.y. įstatymo leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su lytinio santykiavimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinių santykių pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas atliko lytinį aktą pilnai. Todėl teismas ištyręs įrodymus daro išvadą, kad A. M. nusikalstami veiksmai padaryti mažamečio asmens atžvilgiu pagrįstai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas.

A. M. nusikalstamus veiksmus įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia - suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t.y. suprato, jog prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiauja, prieš jos valią įvedė savo varpą į jos makštį, tuo atlikdamas lytinį aktą. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė už išžaginimą (LR BK 13 str. 2 d.), todėl jis, kaip nusikalstamų veikų subjektas, privalo atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus.

Kaltinamojo liepimas po nusikalstamos veikos niekam nieko nepasakoti apie tai, kas tarp jų įvyko, vertintinas kaip siekimas, kad jo nusikalstami veiksmai nebūtų žinomi ir tokie pasakymai po išžaginimo atvejų pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nelaikomi grasinimu pavartoti fizinį smurtą, o gali būti laikytini įspėjimu ir kerštu už tai, jei būtų paviešinti jo veiksmai. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad po to, kai kaltinamasis ją parvežė į namus ir pasakė, kad niekam nepasakotų, kaltinamasis su nukentėjusiąja kitą dieną buvo susitikę, kaltinamasis jai negrasino, pati nukentėjusioji teisme teigė, kad gal daugiau niekam nebūtų pasakojusi apie išžaginimą, jei liudytoja L. K. nebūtų papasakojusi savo motinai. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo liepimas nukentėjusiajai niekam nepasakoti apie įvykį, yra tik siekis, kad lytinis santykiavimas nebūtų paviešintas.

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaudamasis LR Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą LR Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. neigė žinojęs nukentėjusiosios G. J. tikrą amžių, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl jų, atsiprašė nukentėjusiosios G. J., sutinka atlyginti padarytą neturtinę žalą, todėl teismas pripažįsta A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis atlygino nukentėjusiesiems R. Z. ir D. L. padarytas žalas (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Baudžiamojoje byloje paties kaltinamojo parodymais ir alkotesterio duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos nukentėjusiosios D. L. atžvilgiu padarymo metu kaltinamasis A. M. vartojo alkoholį, 2007-03-20 16.04 val. A. M. buvo nustatytas 1.97 promilių girtumas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog A. M. vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl D. L. mobilaus ryšio telefono vagystės pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. M. padarė 2 nesunkias nusikalstamas veikas ir vieną labai sunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai G. J. savo neteisėtais veiksmais sukėlė psichologinę traumą, dėl ko nukentėjusioji jaučia baimę, kreipėsi pas specialistus. LR BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus padariniams – užvaldžius svetimą turtą, kai tarp kalto asmens veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nusikaltimas, nenutrūkęs pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Tuo tarpu LR BK 149 str. 4 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali - padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesiejamas su išžaginimo veiksmų pabaiga, t.y. nereikalauja atitinkamų pasekmių, ši nusikalstama veika yra baigta nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai nuo to ar kaltininkas atliko lytinį aktą. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip baigti nusikaltimai, kurie nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijose.

Nors kaltinamasis A. M. anksčiau nebuvo teistas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2005-05-11 nutarimu, A. M., kaip nepilnametis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymą (b.l. 118, t. 2), praėjus metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. padarė dvi naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat yra duomenų, jog kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b.l. 120-121, t. 2). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, būdamas jauno amžiaus, nesilaiko visuomenėje nustatytų normų ir įstatymų, dėl ko teismas mano, kad kaltinamajam už padarytas vagystes skirtinos LR BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos arešto bausmės. LR BK 149 str. 4 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl už šį nusikaltimą A. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į nurodytus bausmės skyrimui svarbius faktorius: padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, nustatytas ir pripažintas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad A. M. skirtinos bausmės savo dydžiu mažesnės nei bausmių vidurkiai, numatyti LR BK 149 str. 4 d. bei BK 49 str. 3 d. Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl A. M. skirtinos bausmės subendrintinos taikant bausmių apėmimo principą, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. Kadangi viena iš A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, teismas neturi pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Taip pat teismas nenustatė galimybės kaltinamajam taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas. Tokiu būdu, A. M. subendrintina bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. M. buvo laikinai sulaikytas bei suimtas, todėl vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną suėmimo dieną bei laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kadangi A. M. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja ir civiline ieškove pripažinta nepilnametė G. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dalyku yra tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Ikiteisminio tyrimo metu dėl padarytų vagysčių nukentėjusieji R. Z. ir D. L. buvo patyrę turtinę žalą, tačiau kaltinamasis gera valia atlygino jiems padarytą žalą, dėl ko nukentėjusieji jam pretenzijų neturėjo. Nukentėjusioji G. J. nepareiškė patyrusi turtinės žalos dėl nusikalstamų jos atžvilgiu atliktų kaltinamojo veiksmų. Tokiu būdu, laikytina, kad byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių dėl turtinės žalos.

Nukentėjusioji G. J. pareiškė civilinį ieškinį 50.000 Lt sumai neturtinei žalai atlyginti dėl jos atžvilgiu atliktų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. LR CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vienu iš tokių atvejų gali būti nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nepriklausomumui, nes šių nusikaltimų objektyviais ir seksualiais veiksmais, kurie daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, pažeidžia LR Konstitucijos pripažintas žmogaus teises – teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą.

Nors nukentėjusioji negalėjo konkrečiai apibūdinti savo blogos savijautos po išžaginimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl išžaginimo, kurio metu nukentėjusioji buvo mažametė, ji patyrė psichinę traumą, dvasinius išgyvenimus, jaučia baimę, gėdą, ją slegia aplinkinių vertinimas, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas ir šios pasekmės atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiam asmeniui, t.y. kaltinamajam.

Neturtinės žalos dydį teismas nustato vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiosios G. J. prašoma priteisti 50.000 Lt neturtinė žala yra per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusioji tik apklausiama teismo posėdyje prisipažino anksčiau turėjusi lytinių santykių su kitu asmeniu, ką patvirtino ir ekspertizės akto Nr. 140-(12085)-IS1-7792 išvados, be to, iš visumos ištirtų įrodymų matyti, kad nusikalstamais A. M. veiksmais nukentėjusiajai nebuvo padaryta fizinių sužalojimų, pats lytinis santykiavimas truko labai trumpai, todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302-305 str. str., 307 str., 308 str., 310 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 149 str. 4 d., ir nuteisti:

pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl R. Z. turto vagystės) areštu 20 parų;pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl D. L. turto vagystės) areštu 30 parų;pagal LR BK 149 str. 4 d. (dėl mažametės išžaginimo) laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 2 p., taikant LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a papunktį (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu - griežčiausia bausme, paskirta pagal LR BK 149 str. 4 d., apimant švelnesnes bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 1 d. (už R. Z. ir D. L. turtų vagystes) - ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki 2007 m. lapkričio 23 d. bei suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. lapkričio 23 d. iki 2008 m. sausio 23 d., nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. kovo 3 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. M. nukentėjusiajai G. J. 25.000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.