Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R.B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo

R.B. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 metų ir 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėn., bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš R.B. priteista 1500 Lt žalos atlyginimo J. M. ir 83 Lt teismo išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.B. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2003 m. rugpjūčio 17 d. pavakaryje, (duomenys neskelbtini) esančioje pievoje, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto, kuris kilo dėl girtavimo su nukentėjusiąja – savo sugyventine N.B., metu sužalojo žmogų ilgam sutrikdydamas jo sveikatą. Tyčia ranka sugriebęs ranka gulinčiai ant žemės N.B. už plaukų, kitos rankos kumščiu jis tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius jai į veido sritį, po to gulinčiai ant žemės tyčia spyrė batu apauta koja keturis kartus į nugaros sritį bei du kartus į pilvo sritį, padarydamas N.B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dešiniame smilkinyje, muštinę apatinės lūpos žaizdą, didelę poodinę kairio žasto kraujosruvą ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R.B. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų. 2004 m. balandžio 26 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) dešiniame griovyje, už 1 km ir 50 metrų nuo Šylių gyvenvietės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto, kilusio girtaujant su N.B., metu, nukentėjusiajai priekaištaujant dėl neištikimybės, dėl to supykęs jis tyčia kumščiu ir batu apauta koja sudavė N.B. ne mažiau kaip trisdešimt vieną smūgį į galvos sritį, nugarą, pilvą ir rankas bei vilko ją žemės paviršiumi, padarydamas nukentėjusiajai nežymius sveikatos sutrikdymus, t.y. kraujo išsiliejimą po akies obuolio jungine, muštinę dešinės ausies žaizdą su daliniu dešiniosios ausies kaušelio atidalijimu, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, paakiuose, žanduose, smakro, kaktos, smilkinių, momenų ir pakaušio abiejose pusėse, smakro, viršutinės ir apatinės lūpų srityse, abiejų sėdmenų, kryžmens, juosmens bei pilvo abiejų pusių, dešinio ir kairio žasto, kairio peties srityse, abiejų rankų dilbių išoriniuose-nugariniuose paviršiuose, plaštakų nugariniuose paviršiuose, daugybinius odos nubrozdinimus nugaros apatinio aukšto, juosmens, abiejų pusių juostos, kaklo, veido, krūtinės ir pilvo srityse. Be to, dėl suduotų daugybinių smūgių į galvos sritį, nukentėjusiajai buvo sužalotos galvos smegenys ir jai padarytas sunkus, sukėlęs realų pavojų gyvybei sveikatos sutrikdymas. Kraujui išsiliejant po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, spaudžiant smegenis ir vykstant antriniam galvos smegenų pabrinkimui kaukolės ertmėje, smegenų kamienui įstrigus kaukolės didžiojoje angoje, sutriko nukentėjusiosios rijimo refleksas, skrandžio turinys buvo išspaustas į kvėpuojamąją gerklę, įtrauktas į kvėpavimo takus, kuriuos užpildžius skrandžio turiniu įvyko visiška aspiracija ir dėl to nukentėjusioji 2004 m. balandžio 26 d., apie 24 val., mirė. Tokiu būdu jis nužudė N.B.

Teismo posėdyje nuteistojo R.B. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas visas šios bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, o ištirtus įrodymus įvertino tinkamai. Taip pat tinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus ir nuteistojo nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai.

Kad R.B. tikrai sumušė savo sugyventinę V.B. 2003 m. rugpjūčio 17 d. ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina paties nuteistojo ir liudytojų parodymai, V.Į. ,,Šilutės ligoninė“ dokumentai apie V.B. gydymą šioje gydymo įstaigoje, taip pat teismo medicinos specialisto išvados. Pats R.B. prisipažino kaltu ir teisme parodė, kad tą dieną kartu su N.B. girtavo, dviese ėjo su ja namo per pievą ir ten V.B. sumušė. Buvo girtas, todėl visko neprisimena ir kodėl sumušė sugyventinę, nežino. Jam atrodo, kad N.B. jam dėl kažko papriekaištavo, todėl jis sudavė jai keletą smūgių į galvą, galėjo būti, kad ją dar ir spardė. Po to dėl girtumo pargriuvo pats ir pievoje užmigo. Taigi pats nuteistasis parodė, kad nukentėjusiąją sumušė ir ją sužalojo tik jis. Nors skunde apeliantas teigia, kad šis konfliktas buvo abipusis ir kad su N.B. jie abu apsistumdė, tačiau jau paminėti paties nuteistojo parodymai tuos argumentus paneigia. Iš tų parodymų matyti, kad R.B. smūgius N.B. sudavė be jokios svarbios priežasties, o tik bendro girtavimo metu kilusio konflikto pasekoje. Liudytojas M.B. parodė, kad matė, kaip tą dieną R.B. sumušė jo motiną N.B. Jis mušė jo motiną rankomis ir kojomis, tampė ją už plaukų. Apie tai jis papasakojo tėvui ir jie iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Po to sumušimo motina kelias savaites gydėsi ligoninėje. Apie tai, kad tą dieną pievoje R.B. sumušė N.B., taip pat parodė liudytojai S. ir V.B. bei S.L. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad 2003 m. rugpjūčio 17 d. N.B. ne mažiau kaip keturiais suduotais smūgiais buvo padaryti sužalojimai įvairiose kūno vietose, taip pat jai padarytas ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Šis sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau negu 10 dienų. Išvadose dar nurodoma, kad N.B. sužalojimai nebūdingi griuvimui, o galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais bei spardant.

Neginčydamas paties N.B. sumušimo ir sužalojimo fakto, nuteistasis su apkaltinamuoju nuosprendžiu šioje dalyje nesutinka tik todėl, kad, jo nuomone, jis negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybės, nes po to su savo sugyventine toliau kartu gyveno ir nukentėjusioji dėl to nepareiškė jokių pretenzijų. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos matosi, kad apie N.B. ankstesnį sužalojimą duomenys buvo surinkti tik atliekant ikiteisminį tyrimą jau dėl nužudymo. Nukentėjusiajai 2003 m. rugpjūčio 17 d. padarytus sužalojimus patvirtino gydymo ligoninės stacionare istorija, kuria ir grindžiamos specialisto išvados. Apie tą sužalojimą yra ir įrašas policijos informacijos žurnale. Tuomet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas tik todėl, kad paaiškinime pati N.B. nurodė, jog ji tariamai susižalojo pati ir kad dėl to neturi pretenzijų. Akivaizdu, kad policijai ji taip paaiškino tik norėdama padėti išvengti atsakomybės savo sugyventiniui. Tuos jos paaiškinimus visiškai paneigė jau aptarti nuteistojo ir liudytojų parodymai bei specialisto išvados.

Nors pati nukentėjusioji dėl jos sužalojimo policijai pareiškimo neparašė ir jokių pretenzijų nepareiškė, tai šiuo atveju vis tiek negalėjo būti kliūtimi R.B. patraukimui baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. BPK 3 str. 1 d. 5 ir 6 punktuose nurodoma, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Tuo tarpu dėl R.B. padarytos nuskalstamos veikos nepradėti baudžiamojo proceso ar jį nutraukti nebuvo ir nėra galimybės. BPK 407 str. yra išvardintos nusikalstamos veikos, dėl kurių vyksta privataus kaltinimo bylų procesas. Prie tokių veikų nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 1 d., nepriskiriamas. Tai reiškia, kad net ir susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamasis procesas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo negalėjo būti nutrauktas. Be to, ir pačiame BK 138 straipsnyje nenurodyta, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik esant nukentėjusiojo asmens skundui ar prokuroro reikalavimui. Todėl, net ir nesant N.B. skundo, dėl jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo teismas R.B. pagrįstai pripažino kaltu ir jo veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 138 str. 1 d.

Kad R.B. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis nužudė N.B., irgi patvirtina ištirti įrodymai: paties nuteistojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialistų išvados bei kiti nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys. Pats R.B. teisme prisipažino kaltu ir parodė, kad 2004 m. balandžio 26 d. girtuokliavo kartu su N.B., jos dukra J.M., o po to su pažįstamu E.D. Jau vėlai vakare abu su N.B. ketino eiti namo, bet buvo girti, įgriuvo į griovį. N.B. ėmė jam priekaištauti dėl jo neištikimybės. Tada jis ant jos supyko ir keletą kartų smogė sugyventinei ranka į galvą. Dėl girtumo visko neprisimena, bet mano, kad galėjo suduoti ir daugiau smūgių, taip pat spardyti N.B. kojomis. Po to pertempė ją per kelią ir paliko gulinčią. Nors matė, kad sugyventinė kruvina, tačiau manė, kad ji pareis namo pati, todėl nuėjo namo vienas. Apie tai, kad jo palikta N.B. mirė, sužinojo tik kitą dieną. Nukentėjusioji J.M. ir liudytojas E.D. patvirtino, kad tą dieną su nuteistuoju ir jo sugyventine gėrė alų ir degtinę. E.D. parodė, kad juos paliko šalia kelio apie 21 val. 50 min. Tuo metu ant N.B. kūno jokių sumušimo pėdsakų nematė. Liudytojai B. ir R.Š. parodė, kad 2004 m. balandžio 27 d. anksti ryte važiavo automobiliu ir šalia kelio rado gulinčią kruviną ir jau negyvą N.B. Apie tai jie pranešė policijai. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ant nuteistojo drabužių buvo rasta N.B. kraujo. Parodymų patikrinimo vietoje metu R.B. parodė vietą, kur jis sumušė savo sugyventinę, kur ją nutempė ir paliko gulinčią. Ši vieta sutapo su ta vieta, kurioje įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas N.B. lavonas. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad įvairiose N.B. kūno srityse nustatyta daugybė sužalojimų-kraujosruvų, odos nubrozdinimų ir žaizdų. Galvos srityje taip pat rasti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keliolikos trauminių poveikių pasekoje. Išvadoje nurodoma, kad dėl trauminių poveikių į galvą visumos nukentėjusiajai išsiliejo kraujas po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, tai komplikavosi galvos smegenų spaudimu, pabrinkimu ir aspiracija skrandžio turiniu. N.B. mirė būtent nuo aspiracijos skrandžio turiniu, kuri buvo galvos traumos komplikacija ir įvyko nuo į galvą suduotų smūgių visumos. Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad N.B. sumušė R.B. ir nukentėjusioji mirė būtent nuo jo suduotų smūgių į galvą.

Išdėstytų aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis, kuris apeliaciniame skunde nesutinka tik dėl teismo nustatytos jo kaltės formos. Nuteistasis nurodo, kad nužudyti savo sugyventinės nenorėjo, todėl prašo jo veiką įvertinti kaip gyvybės atėmimą dėl neatsargumo. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Byloje tikrai nėra duomenų, kad nuteistasis norėjo nukentėjusiąją nužudyti ir būtent to siekė. Tačiau baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Būtent tokios aplinkybės ir buvo nustatytos šioje byloje. Sumušdamas N.B., iš viso jai suduodamas ne mažiau kaip trisdešimt vieną smūgį, iš jų ne mažiau kaip keliolika smūgių į galvos sritį, po to palikęs nukentėjusiąją gulinčią, net nebandęs suteikti jai pagalbos ir vienas nuėjęs namo, nuteistasis tikrai suprato, kad kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, kad atims jai gyvybę ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nuosprendyje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R.B. padarė nužudymą veikdamas būtent netiesiogine tyčia. Todėl perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką į BK 132 str. nėra jokio pagrindo, nes šią veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 1 d.

Apelianto argumentai dėl jam paskirtos bausmės irgi nepagrįsti, nes skirdamas bausmę teismas BK 54 str. reikalavimų taip pat nepažeidė. R.B. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų teismas jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jokių kitų lengvinančių aplinkybių nėra ir jų skunde nenurodo pats apeliantas. Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio. Bylos aplinkybės patvirtina, kad girtumas turėjo tiesioginės įtakos abiejų nusikaltimų padarymui ir tai faktiškai pripažino pats nuteistasis. Skirdamas bausmę, teismas taip pat įvertino padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kilusias pasekmes, be to atsižvelgė į kaltininko asmenybę. Nors R.B. teistumas išnykęs, tačiau praeityje jis jau buvo teistas už naminės degtinės gaminimą. Bausmės atlikimo vietoje charakterizuotas gana palankiai, gyvenamosios vietos charakteristikoje jis apibūdinamas kaip niekur nedirbantis ir nebandantis įsidarbinti, o piktnaudžiaujantis alkoholiu. Pažymėtina, kad visi šioje byloje apklausti asmenys R.B. apibūdino kaip girtuoklį, parodė, kad savo sugyventinę N.B. jis ir anksčiau mušdavo, tai buvo tapę įprastu dalyku. Šios aplinkybės rodo apie nuteistojo asmenybės degradavimą. Įvertinus visus šiuos duomenis, nuteistajam paskirtos bausmės negali būti laikomos per griežtomis. Pagal BK 138 str. 1 d. jam pagrįstai paskirta būtent laisvės atėmimo bausmė, kuri artima šios bausmės minimumui. Tuo tarpu pagal BK 129 str. 1 d. paskirta bausmė tik nežymiai viršija šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Kolegijos nuomone, šios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kaltininko asmenybę, todėl tas bausmes švelninti pagrindo nėra. Galutinė subendrinta bausmė taip pat ne per griežta, nes ją teismas paskyrė bausmes subendrinęs apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R.B. apeliacinį skundą atmesti.