Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. B., Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. patikslintą skundą atsakovei Molėtų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Patikslintame skunde pareiškėja paaiškina, kad jai nuosavybės teise priklauso 5,2108 ha ploto žemės ūkio paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Budriškių k., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav. (toliau – Žemės sklypas). Nurodo, jog 2023-02-02 prašymu pareiškėja kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administraciją, siekdama pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, o naudojimo būdą – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Teigia, kad ginčijamu 2023-02-20 raštu atsakovė paleisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį atsisakė, kadangi gavo nepritarimą iš Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos. Akcentuoja, jog pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl Žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte nustatyta supaprastinta tvarka, t. y. nerengiant detaliojo plano, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projekto. Pažymi, kad pagal esamą Žemės įstatyme, Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad pareiškėjos prašymu atsakovei kiltų pareiga pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypai turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius. Atkreipia dėmesį, jog pagal Molėtų rajono savivaldybės bendrąjį planą Žemės sklypas patenka į užstatytas teritorijas, todėl mano, kad pareiškėjos prašymas pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį atitinka visas teisės aktuose numatytas sąlygas. Argumentuoja, kad Apraše nėra numatyta, jog keičiant žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį būtina gauti valstybinio ir/ar regioninio parko pritarimą. Pabrėžia, kad pagal Aprašo 12 punkto nuostatas, prašymas pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą kitą darbo dieną po jo gavimo dienos paskelbiamas be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – TPDRIS) ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje ir nurodoma, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir TPDRIS. Argumentuoja, kad atsakovė apie pareiškėjos prašymą pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį TPDRIS nepaskelbė. Be to, skundžiamą raštą, t. y. sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius kaip numatyta Aprašo 12 punkte, o savivaldybės struktūrinio padalinio – skyriaus vedėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2023-02-20 rašto „Dėl prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja siekia pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mindūnų k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Budriškių k., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav., Registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, o naudojimo būdą – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Ginčijamu raštu Molėtų rajono savivaldybės administracija pareiškėjos prašymo netenkino.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas (-ai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (-ai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis planas parengtas, o valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, – pagal karinės infrastruktūros projektą.

Nuo 2023-01-04 iki 2023-04-01 galiojusi (pareiškėjos prašymo pateikimo ir ginčijamo akto priėmimo metu) Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis planas parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Nuo 2023-04-01 kompetencija priimti atitinkamą sprendimą priskirta savivaldybės merui.

Atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, galiojusį nuo 2023-01-04 iki 2023-04-01, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą. Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo. Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kiti subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia prašymą įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nuo 2023-04-01 kompetencija priimti sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, priskirta savivaldybės merui.

Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo (būdų) nustatymo formuojant naujus žemės sklypus tvarka bei sąlygos ir suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (būdų) keitimo ar žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo, jeigu jis nenustatytas, tvarka bei sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintame Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų apraše (toliau – Aprašas). Remiantis Aprašo II skyriaus, reglamentuojančio pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimą, 10 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (išskyrus valstybinės žemės sklypus, reikalingus karinei infrastruktūrai), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 48 dalyje nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami ar žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas, jeigu jis nenustatytas, žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.

Vertintina, jog visos aukščiau išdėstytos skirtingų teisės aktų nuostatos kompetenciją priimti sprendimą dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo keitimo suteikė savivaldybės administracijos direktoriui, nuo 2023-04-01 – merui. Tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog 2023-02-20 raštą „Dėl prašymo“ priėmė ir pasirašė Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., 2006 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; kt.). Akcentuotina, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog priimdamas 2023-02-20 raštą „Dėl prašymo“ Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas viršijo savo kompetenciją, kadangi išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti atitinkamą sprendimą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą galėjo tik administracijos direktorius. Jokių argumentų, kurie galėtų paneigti tokią teismo išvadą Molėtų rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į skundą nėra nurodyta.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su M. A. patikslinto skundo argumentais, jog nagrinėjant jos 2023-02-02 prašymą nebuvo laikytasi Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos paskelbimo apie pareiškėjos prašymą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje tvarkos, todėl vertintina, jog priimant ginčijamą raštą buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, skundžiamas Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2023-02-20 raštas „Dėl prašymo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Panaikinus ginčijamą raštą, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-02-02 prašymą.

Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Patikslintame skunde pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos pateiktas Luminor banko 2023-03-22 lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1114 patvirtina sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai M. A. iš atsakovės priteistinos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 23 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos M. A. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2023-02-20 raštą „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovę Molėtų rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos M. A. 2023-02-20 prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Mindūnų k. v., esančio (duomenys neskelbtini), Budriškių k., Čiulėnų sen., Molėtų r. sav., Registro Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimo.

Priteisti pareiškėjai M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Molėtų rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188712799, 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.