- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- eI1-16509-414/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimą (reg. Nr. DOK-48983) nurodė, kad 2023 m. gegužės 3-8 dienomis ir birželio 19-30 dienomis (iš viso 18 parų) Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (toliau – Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP) buvo laikomas 12 korpuso 205 palatoje žeminančiomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis. Visą nurodytą laikotarpį pareiškėjas gyveno su dar vienu asmeniu, todėl nebuvo užtikrintas minimalus priklausantis palatos plotas.
Pažymėjo, kad kameroje buvę baldai ir tualeto kabina gyvenamųjų patalpų erdvę dar labiau mažino, tokiu būdu dar labiau apribodami judėjimo laisvę ir sukeldami papildomą diskomfortą. Į lauką pareiškėjas išeiti galėjo vos 3 valandoms per parą ir tik vienu kartu, tad visą likusį paros laiką turėjo tūnoti su kitu nuteistuoju ankštoje net minimalaus nustatyto ploto neatitinkančioje palatoje.
Teigė, jog administracija, žinodama apie priklausantį minimalų palatos plotą, tačiau jo neužtikrindama veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, visu tuo atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Akcentavo, jog netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir emocines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir orumo pažeminimą, diskomfortą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, bei orumo pažeminimą.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Tačiau tokiu atveju vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos (kamerų tipo patalpos), kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Nurodė, jog pareiškėjui Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpose Nr. 205 teko mažiau gyvenamosios patalpos (kamerų tipo patalpos) ploto normos, t. y. kamerų tipo patalpoje Nr. 205 teko 6,92 kv. m. ploto. Vertino, jog šis 0,08 kv. m. gyvenamojo ploto trūkumas yra nežymus ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų.
Pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerų tipo patalpos pakankamai šviesios, yra atskiros patalpos pasinaudoti tualetu, ventiliacija, tad nežymus palatos ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas atsakovės vertinimu, nesudaro pagrindo pareiškėjui reikalauti, o teismui priteisti neturtinės žalos. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas minėtose kamerų tipo patalpoje buvo itin trumpą laiką.
Nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 6 dieną vyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę gastroenterologo konsultacijai, 2023 m. birželio 19 d. buvo atvykęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konsultacijoms, o 2023 m. birželio 28 d. vyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (duomenys neskelbtini) tyrimui. Konsultacijų metu, dėl skunde minimų nusiskundimų į medikus nesikreipė. Taip pat su skundais/prašymais, dėl skunde minimų įstaigos trūkumų, pareiškėjas nėra kreipęsis.
Teigė, jog apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023m. gegužės 8 d. ir nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023m. gegužės 8 d. ir nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 205 palatoje (kameroje). Tikslių duomenų apie vertinamuoju laikotarpiu 205 palatoje (kameroje) gyvenusių asmenų skaičių nėra pateikta, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, visas jos plotas dalijamas iš gyvenamojoje patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. 205 kameros (palatos) plotas yra 13,85 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 6,92 kv. m gyvenamojo ploto.
Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjui laikotarpiu ginčo nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023m. gegužės 8 d. ir nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (18 dienų) teko mažesnė nei teisės aktų nustatyta vienam kalinčiajam kameros tipo patalpose tenkanti patalpos ploto norma (trūko 0,08 kv. m). Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą neneigė aplinkybės, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo pažeista.
Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Įvertinus tai, kad 205 kameroje (palatoje) esanti sanitarinio mazgo patalpa užima 1,42 kv. m plotą, pareiškėjui tekęs plotas šioje kameroje (palatoje) buvo dar mažesnis, be to, šios kameros (palatos) plotą mažino ir joje esantys baldai, todėl pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų ir išgyvenimų.
Taigi, yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir emocines kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir orumo pažeminimą, diskomfortą, teisės aktais garantuojamos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, bei orumo pažeminimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad valstybė neužtikrino pareiškėjui Pravieniškių 2-ajame kalėjime vienam asmeniui kameros tipo patalpose tenkančios patalpos ploto normos, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai ir dėl to pareiškėjui kilo pertekliniai išgyvenimai bei nepatogumai. Minėtų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į tai, kad nors nustatytas pažeidimas nebuvo žymus ir, intensyvus, suteikia pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės realiai visgi galėjo sukelti pareiškėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurios būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (gyvenamojo ploto kameros tipo patalpose pažeidimas), mastą ir trukmę (18 dienų pareiškėjui trūko 0,08 kv. m gyvenamojo ploto).
Byloje nenustatyta, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, asmeniui būnant kalinamu netinkamomis sąlygomis, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog būtų pakenkta sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur suma, kuri priteistina pareiškėjui iš atsakovės.
Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 17d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-482-520/2023 ir nurodo, jog analogiškoje byloje už analogišką pažeidimą, netgi toje pačioje 205 palatoje už 2 paras buvo priteista 50 eurų kompensacija.
Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje teismas konstatavo ne tik minimalios gyvenamojo ploto normos pažeidimą, bet ir pareiškėjo teisės į orias laikymo sąlygas laikino sulaikymo kameroje pažeidimą (vienam nuteistajam nepakankamas gyvenamasis plotas palatose, sergantiems asmenims neužtikrintas priėjimas prie vandens, naudojimasis tualetu, per mažas plotas laikino sulaikymo kameroje). Nagrinėjamoje byloje jokie kiti pažeidimai, išskyrus gyvenamojo ploto trūkumą, nenustatyti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad nagrinėjama situacija yra tapati teismo nagrinėtai pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje ir vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-482-520/2023, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2024 m. spalio 10 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. spalio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.