Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Astai Kaminskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, beraštis, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas:

1) 1991 m. rugpjūčio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 146 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį ( BK galiojo 2003 m. gegužės 1 d. ) - 3 metų laisvės atėmimo;

2) 1992 m. liepos 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ( BK galiojo 2003 m. gegužės 1 d.) - 3 metų laisvės atėmimo;

3) 1995 m. spalio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 122 straipsnį, BK 225 straipsnio 3 dalį, BK 42 straipsnį, BK 43 straipsnį ( BK galiojo 2003 m. gegužės 1d.) - 5 metų laisvės atėmimo bausme. 2000 m. vasario 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1439, VIII-1440, 1995 m. spalio 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, sutrumpinta iki 3 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 42 straipsniu, subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, pridėta neatlikta bausmė pagal 1992 m. liepos 1 d. nuosprendį, nuteistas galutine - 6 metų laisvės atėmimo bausme. 2000 m. birželio 7 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo “Dėl amnestijos akto” 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bausmė sumažinta 1/5, t.y. 1 metais, galutinė bausmė 5 metai;

4) 2004 m. birželio 11 d. Kauno apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą - 17 metų laisvės atėmimo bausme. 2004 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas, nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 64¹ straipsniu, 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, bausme, bausmę atlikęs 2021m. gegužės 3 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. 21 d. iki 22 d., apie 22.20 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu Jonava, (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare, kartu su juo gyvenančia sugyventine Z. L. metu, tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip keturiolika smūgių nukentėjusiajai Z. L. į įvairias kūno vietas ir vieną smūgį peiliu jai į kairę koją, tuo padarė nukentėjusiajai Z. L. nubrozdinimą kairės akies vokų vidiniame kampe, nubrozdinimą kairio smilkinio priekinėje dalyje, kraujosruvą kairio smilkinio priekinėje dalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu smakro viduryje bei kairėje, nubrozdinimą kaklo kairėje, nubrozdinimą nugaros kairėje apatinėje dalyje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, kraujosruvą kairio peties priekinėje dalyje pereinančią į kairį žastą, kraujosruvą kairės alkūnės vidinėje dalyje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje plaštakoje, kraujosruvą dešiniame žaste, kraujosruvą su nubrozdinimu dešiniame dilbyje, kraujosruvą krūtinės kairėje, nubrozdinimą krūtinės kairėje, kraujosruvas kairėje šlaunyje, nubrozdinimą kairėje šlaunyje, kraujosruvą kairio kelio išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame bei išoriniame paviršiuose, nubrozdinimą dešinėje šlaunyje ir žaizdą kairėje šlaunyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. L. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. A. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2021 m. rugsėjo 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje ant grindų, prie spintelės, guli peilis. Ant peilio užrašas „Scarlett“, peilio rankena medinė, geležtė apie 7 cm ilgio. Peilio rankena su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo. Kambaryje (Nr.1), kuriame yra sekcija, matosi išdaužtas sekcijos durelių stiklas. Stiklo šukės ant žemės bei ant sekcijos. Kai kurios stiklo šukės yra suteptos raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant žemės, prie stiklo šukių, yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios paimtos ant vatos tampono. Kambaryje (Nr. 2) stovi spinta, lova, ant kurios netvarkingai sudėta patalynė. Virtuvėje stovi virtuvinės spintelės, stalas, šaldytuvas. Buto duris atsidaro į laiptinę, į dešinę pusę. Atlikus apžiūrą rasta ir paimta: peilis, raudonos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono. Apžiūros metu fotografuota (1t., b. l. 20-30).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis, rastas ir paimtas 2021 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros metu. Peilis bendro 17 cm ilgio, geležtės ilgis 7 cm, geležtės plotis plačiausioje vietoje -1,8 cm., peilis ruda, medine rankena, kurioje yra trys, pilko metalo, kniedės, vienoje pusėje dalis rankenos atidalinta. Ant geležtės, abiejose jos pusėse, yra užrašas „SCARLETT“. Ant peilio rankenos ir geležtės yra rusvos spalvos dėmių, primenančių kraują. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 31-36).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įraše užfiksuota, kad atvykusius policijos pareigūnus laiptinėje pasitinka moteris - Z. L., kuri dėvi margą palaidinę, tamsias kelnes, yra basomis kojomis. Moteris (Z. L.) policijos pareigūnams sako, kad jos sugyventinis M. A. jos neįleidžia į butą, kad jis ją mušė. Pareigūnai beldžia į buto duris, reikalauja jas atidaryti, po kurio laiko buto duris atidaro pusnuogis vyras (M. A.), kuris sunkiai orientuojasi aplinkoje ir kurio rankų pirštai kruvini. Pastarasis paaiškina, kad Z. L. ant jo supyko: „šoko ant peilio„ Z. L. nurodo, kad jis ją sumušė kumščiais, norėjo sužaloti peiliu. M. A. teigė, kad nebuvo jokių peilių, nemušė, bet vėliau pastarasis pasako: „Supykai biški, sudaužiau“ (1 t., b. l. 39-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1856/2021(02) nurodyta, kad Z. L. nustatyta: nubrozdinimas kairės akies vokų vidiniame kampe, kraujosruva su nubrozdinimu kairio smilkinio priekinėje dalyje, kraujosruva su nubrozdinimu smakre, nubrozdinimas kaklo priekyje kairėje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruva kairio peties priekinėje dalyje pereinanti į kairį žastą, kraujosruva su subrozdinimu dešiniame dilbyje, kraujosruva su nubrozdinimu krūtinės kairėje, žaizda kairėje šlaunyje, kraujosruva, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje šlaunyje, kraujosruva kairio kelio srityje, kraujosruva, nubrozdinimas, kraujosruva su nubrozdinimu dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (- ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių. Nubrozdinimas kairės akies vokų vidiniame kampe, kraujosruva kairio smilkinio priekinėje dalyje, nubrozdinimas nugaros kairėje, kraujosruva kairio peties priekinėje dalyje pereinanti į kairį žastą, kraujosruvos kairiame dilbyje, kraujosruva kairėje plaštakoje, žaizda kairėje šlaunyje, kraujosruva kairėje šlaunyje išorinėje dalyje, kraujosruva kairio kelio srityje galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 75-77).

2021 m. rugsėjo 23 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji Z. L. pateikė savo sportines kelnes(1 t. b. l. 62-63).

Apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūrėtos sportinės kelnės juodos spalvos, su pilkomis, vertikaliomis juostomis klešnių išoriniuose šonuose, juostos eina nuo klešnės apačios iki maždaug vidurio. Kelnės su guma juosmens srityje, su dviem kišenėmis šonuose, užsegamomis užtrauktukais. Kelnių viduje, prie juosmens yra etiketė, ant kurios yra užrašai „FASHION COLLECTION“ „L“, Kelnėse, prie kairės kišenės, 20,5 cm nuo juosmens viršaus ir 2 cm nuo šoninės siūlės, yra mechaninis pažeidimas apie 1 cm ilgio. Kairėje kelnių klešnėje, ties kišene, plote apie 20 cm x 7 cm, yra rusvos spalvos dėmė, primenanti kraują. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 65-67).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1867/2021(02) nustatyta, kad M. A. konstatuota: pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta pjaunančių savybių daiktu, kuo galėjo būti ir peilis ar stiklo briauna, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Odos nudegimas dešinio žasto vidiniame paviršiuje padarytas aukštos temperatūros poveikyje ir galėjo gautis užsipylus karštų skysčių. Poodinė kraujosruva su smulkiais odos nubrozdinimais dešinio dilbio apatiniame trečdalyje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi ir galėjo gautis nuo uždedamų ant riešo antrankių. Nedidelės poodinės kraujosruvos krūtinėje, nugaroje, kairiame juosmenyje, dešiniame žaste, abiejose kojose, odos nubrozdinimai abiejose rankose padaryti kietais, bukais, galimai ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti ir rankų pirštai, nemažiau kaip dvidešimt penkių trauminių poveikių pasėkoje. Daugybiniai linijiniai odos įdrėskimai ir smulkūs odos nubrozdinimai abiejose kojose galėjo būti padaryti sudužusio stiklo šukėmis. Aukščiau išvardintų sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 23-25).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad 2021m. rugsėjo 22 d., 22.50 val. Z. L. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, 2021m. rugsėjo 22 d., 22.57 val. M. A. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 97-99).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 2-jam teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1046/2021 nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje turint duomenų apie epilepsijos priepuolius bei kognityvinį defektą, tikslu įvertinti psichikos būseną, galimą kognityvinių funkcijų regresą epilepsijos fone, M. A. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 68).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu NR. 83TPK-581/2021 nustatyta, kad M. A. nusikalstamos veikos galimo padarymo metu 2021m. rugsėjo 22 d. bei šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės nereikalingos. M. A. nusikalstamos veikos galimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti. M. A. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai. Jam nusikalstamos veikos galimo padarymo metu nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes M. A., nepaisant jo intelektinio išsivystymo, siekiančio lengvą protinį atsilikimą, gali atgaminti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šiuo metu tiriamasis, atsižvelgiant į jo psichologinę būklę, gali duoti teisingus parodymus apie įvykį. M. A. nenustatytos tokios individualios psichologinės savybės, kurios jam trukdytų objektyviai parteikti atliktos nusikalstamos veikos prasmę ir turinį (2 t., b. l. 85-88).

Teismo nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei M. A. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nepateiktas sąvokos šeimos narys išaiškinimas, tačiau kaip matyti iš šios sąvokos pateiktos BK 248 straipsnyje išaiškinimo, BK prasme šeimos nariu laikomas asmuo su kuriuo kaltininkas bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus apie jų tarpusavio santykius neabejotina, kad M. A. ir Z. L. įvykio metu gyveno bendrai, kaip šeima, teismas konstatuoja, kad šis kvalifikuojantis požymis inkriminuotas pagrįstai.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo M. A. padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir M. A. kaltei įrodyti. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu trenkė nukentėjusiajai du kartus per veidą, bei nurodė, kad galėjo padaryti nukentėjusiajai visus sužalojimus, kurie nurodyti kaltinamajame akte, tačiau dėl girtumo ne viską atsimena. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla. Nors kaltinamojo paaiškinimai teismo posėdžio metu nėra labai išsamūs ir konkretūs dėl nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo neblaivumo, teismas pripažįsta, kad pateiktas kaltinamojo paaiškinimas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankamas nusikalstamos veikos esminėms aplinkybėms atskleisti ir kaltinamojo kaltei įrodyti. Tai, kad M. A. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, bei kad tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. L. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios Z. L., liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, apžiūros protokolų duomenys, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, fotolentelės bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. 21 d. iki 22 d., apie 22.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare, kartu su juo gyvenančia sugyventine Z. L. metu, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. M. A. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. A. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta sankcija – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Teismas, skirdamas bausmę M. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, veika baigta, padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, smurtinio pobūdžio veiksmų intensyvumą, taip pat atsižvelgtina į tai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, t. y. kad padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama. Kaltinamasis teistas 5 kartus, tame tarpe 2020 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu už analogiškų veikų padarymą prieš tą pačią nukentėjusiąją Z. L., laisvės atėmimo bausmę atlikęs, nusikalto neišnykus teistumui. Šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. A. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu prieš savo sugyventinę Z. L.. Pagal į bylą pateiktus duomenis M. A. niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 52-54). M. A. Jonavos PSPC epizodiškai lankosi nuo 1984 m. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija – 2020 m. sausio 23 d. dėl nukreipimo į NDNT, darbingumo lygio nustatymui. M. A. nuo 2020 m. sausio 29 d. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki senatvės pensijos sukakties dienos (2 t., b. l. 59).Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu NR. 83TPK-581/2021 nustatyta, kad M. A. priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės nereikalingos. M. A. nusikalstamos veikos galimo padarymo ir šiuo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę, juos valdyti. Jam nusikalstamos veikos galimo padarymo metu nėra konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (2 t., b. l. 85-88). Kaltinamasis gailėjosi padaręs nusikaltimą, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į ir nukentėjusiosios Z. L. poziciją, išsakytą teisminio proceso ir baigiamųjų kalbų metu, t. y. nukentėjusioji nepyksta ant kaltinamojo ir jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė, prašė teismo jo nenuteisti, aiškino, kad ji nori gyventi su kaltinamuoju ir būti su juo laiminga.

Tačiau anksčiau nurodytos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo M. A. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam M. A. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka 2021 m. rugsėjo 22 d., 22:35 val. (1 t., b. l. 100-101). 2021 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi M. A. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. (1 t. b. l. 113-116), ir vėlesnėmis nutartimis pratęsta iki šiol (1 t., b. l. 130-133, 2 t. b. l. 125-127). BK 66 straipsnio pagrindu, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas kaltinamajam M. A. įskaitytinas į bausmės laiką. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad M. A. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1punktas).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilis, vatos tamponas su galimai kraujo nuoplova nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Nukentėjusiosios Z. L. sportinės kelnės nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos nukentėjusiajai. Elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, elektroninė laikmena su posėdžio vaizdo ir garso įrašu, kur buvo sprendžiamas kardomosios priemonės suėmimo klausimas kaltinamajam, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią M. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2022 m. sausio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę M. A. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo faktinio sulaikymo - 2021 m. rugsėjo 22 d., 22:35 val., iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti M. A. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, vatos tamponą su galimai kraujo nuoplova nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nukentėjusiosios Z. L. sportines kelnes nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai. Elektroninę laikmeną (CD kompaktinį diską) su vaizdo įrašais, užfiksuotais prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, elektroninę laikmeną su posėdžio vaizdo ir garso įrašu, kur buvo sprendžiamas kardomosios priemonės suėmimo klausimas kaltinamajam, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).