Kauno apygardos teismo nutartis

2016-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1131-175/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-15
Bylos Nr.
1S-1131-175/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1131-175/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. Š. bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nuteistas laisvės atėmimu 13 metų. Bausmės pradžia – 2005 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 30 d. Komisijos 2016 m. liepos 27 d. nutarimu atsisakyta nuteistajam T. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime konstatuota, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Komisijos nutarimą nuteistasis T. Š. apskundė apylinkės teismui.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmetė nuteistojo T. Š. skundą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl komisija pagrįstai atsisakė nuteistąjį paleisti lygtinai. Nuteistasis T. Š. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo sprendimas yra priimtas neįsigilinus į visas bylos detales, pateiktą medžiagą, yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir negali būti teisėtas. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą vien dėl to, kad nuteistasis praeityje yra baustas, turi savyje Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimą, nes tai yra pakartotinis baudimas už anksčiau padarytą prasižengimą, nors paskirta bausmė (drausminė nuobauda) jau atlikta. Pasak nuteistojo, daugeliu atvejų teismo nutartis remiasi klaidingomis prielaidomis, neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių. Nutartis neparemta jokiomis galiojančiomis teisės normomis. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komisija gali paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, jei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga ją mažinant. Teismas tai akcentavo, tačiau nežinia kuo remiantis konstatavo, kad pagal OASys metodiką rizika nemažėja. Dar daugiau – neteisingai nurodyta, kad „tai rodo didesnį pavojingumą visuomenei“. Tokie teiginiai absurdiški, nes teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika sistemingai mažėja, tačiau teismas šio esminio fakto „nepastebėjo“. Nuteistasis pažymi, kad bausmę atlieka nuo 2005 m., t. y. jau ganėtinai ilgą laiką. Teisės aktais nėra apibrėžta, koks atliktos bausmės laikas yra pakankama atliktos bausmės dalis. Todėl teismas nepagrįstai vertino likusios neatliktos bausmės dalį. Teismas net nepaminėjo, kad nuteistasis yra net 12 kartų skatintas už gerą, nepriekaištingą elgesį. Pataisos įstaigoje yra baigęs visus kursus ir mokymus, įgijo keletą profesijų, dalyvauja reabilitacijos programoje. Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad nusikaltimą padariusio asmens ilgalaikė izoliacija nuo visuomenės didina riziką, kad jis, išėjęs į laisvę, bus linkęs daryti naujus nusikaltimus, nes bus praradęs įgūdžius integruotis į laisvą visuomenę. Įstatyme yra numatyta galimybė nuteistiesiems, kuriems taikoma probacija, taikyti poveikio priemones, vienas priemones pakeisti kitomis, vykdyti jų kontrolę. Šiuo atveju teismo neprašoma atleisti nuteistąjį nuo bausmės, tačiau tik siūloma pakeisti (švelninti) bausmės atlikimo sąlygas. Lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti tinkamai besielgiančiam nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai.Nuteistasis T. Š. pažymi, kad į komisiją kreipėsi jau ketvirtą kartą. Sąžiningai ir nepriekaištingai įvykdė visus komisijos nurodytus įpareigojimus. Yra daug kartų skatintas, turi didelę motyvaciją tinkamai elgtis, nori sukurti šeimą, pateikė komisijai dokumentus apie darbdavius, kurie laisvėje suteiks darbą. Tokiu atveju įstatymas numato, kad mažėjant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, įvykdžius socialinės reabilitacijos priemones, lygtinis paleidimas turi būti taikomas. Nuteistasis gali būti kalinamas tik tokiu atveju, jei ir toliau kelia grėsmę visuomenei. Tokių duomenų šiuo atveju nėra. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo T. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo skundą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje nutartyje. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir pakankama, ir, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems suteistojo elgesio pokyčiams laisvėje. Manymą, kad nuteistajam taikoma probacija šiuo atveju nebus sėkminga, patvirtina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat kitos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį pataisos įstaigoje apibūdinančios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo T. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 56 balais (iš 168 galimų) ir tai rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokiai situacijai turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismo nutartyje teisingai nustatyta, kad byloje esantys duomenys nagrinėjamu atveju akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nerodo. Nors pagal balų skaičių nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, šis pokytis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad nuteistajam ir toliau išlieka nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai (ankstesni nusikalstami veiksmai, su lėšomis ir jų tvarkymu susijusios problemos, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, mąstymo ir elgesio problemos). Be to, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, nuteistasis buvo ir baustas (8 kartus) ir skatintas (12 kartų). Įvertinus tai, kad vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus nuteistasis pažeidinėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios, kaip jam neabejotinai buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka, taip pat tai, kad nuteistasis savo elgesį teigiama linkme koreguoja tik nuo 2015 m. pabaigos (kai nebebuvo baustas, buvo skatintas), leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių, kad probacija, kuri taip pat neišvengiamai yra susijusi su taisyklių laikymusi ir įpareigojimų vykdymu, bus sėkminga. Paminėtos aplinkybės, taip pat tai, kad, kaip teigiama socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis savo elgesį yra linkęs pateisinti, kartais elgiasi neapgalvotai, linkęs minimizuoti turimas problemines sritis, žvelgia į jas paviršutiniškai, koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertina ilgalaikių pasekmių, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo dalyvavimas pataisos programose, socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonėse neturėjo pakankamai akivaizdžios įtakos nuteistojo teigiamiems mąstymo ir elgesio pokyčiams, nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių įtakos mažėjimui. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nors, kaip minėta, ir sumažėjo, tačiau sumažėjimas yra ne itin žymus – 3 balai. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo specialybių, dirbo, yra skatintas, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Tačiau paminėtos aplinkybės nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Nuteistasis skunde teigia, kad atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju laikytinas pakartotiniu nubaudimu už tą patį nusikaltimą, už kurį bausmė jam paskirta nuosprendžiu. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visą teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. BVK įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, suteikianti teismui teisę, o ne pareigą, sušvelninti nuteisto asmens teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad akivaizdi ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys