- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- e2-30-126/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00322-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Malvyra Bučienė
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., A. R., (duomenys neskelbtini)
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjo V. R. atstovui advokato padėjėjui V. B., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui R. K., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą, suinteresuoti asmenys: J. M., A. R., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Gražutės regioninio parko direkcija ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame pareiškime (b. l. 2-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra G. R., gim . (duomenys neskelbtini) m., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus. Jo tėvas C. R. ir seneliai nuo tėvo pusės gyveno . (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1904 metų. Tėvas mirė 1991-02-02, o motina - 2005-06-11. G. R. 2005-05-16 testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui V. R.. Turimuose (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo duomenyse nurodyta, kad . (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1985 metų ūkinėje knygoje, asmeninėje sąskaitoje Nr.225, rasti įrašai apie šeimos galvos R. G., . (duomenys neskelbtini) , g. . (duomenys neskelbtini) m., ūkinį kiemą. Asmeninės sąskaitos lapo grafoje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyti: gyvenamasis namas, pastatytas 1929 metais, daržinė, pastatyta 1930 metais, lauko virtuvė, pastatyta 1953 metais. Nuo vaikystės žinojo, kad . (duomenys neskelbtini) kaime gyveno jo tėvas ir seneliai. Apie 1973-1974 metus tėvas buvo jį nuvežęs parodyti tos vietos, kurioje kadaise gyveno. Tėvas totorius, užsiiminėjo kailių išdirbimų, todėl gyveno jie prie ežero. Namo toje vietoje jau nebuvo, tačiau matė namo pamatus, didelę duobę – ledo rūsį, kalkių duobę. Namas kadaise buvo parduotas B., nes apie 1930 metus susirgo jo senelis, todėl tėvas išvažiavo gyventi į Baltarusiją. B namą persikėlė į kitą vietą. Apie 1980-1981 metus motina norėjo namą atstatyti, tačiau nepavyko. Ji nuvažiavo į . (duomenys neskelbtini) kaimą, atsivežė statybines medžiagas, tačiau iki sklypo nenuvažiavo, todėl apsistojo pas kaimynus apleistoje sodyboje, ją nuomojo, o paskui jai namą padovanojo. Jų šeima dėl žemės grąžinimo niekada nesikreipė. Pažymoje ūkinio kiemo vieta nenurodyta, tačiau jis žino, kad ūkinio kiemo pastatai buvo miškų ūkio paskirties sklype (unikalus Nr. 4367-0004-0064), esančiame . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, . (duomenys neskelbtini) rajone, kuris šiuo metu priklauso jam ir sutuoktinei A. R.. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtą faktą, neturi. J. M. įsigijus miškų ūkio paskirties žemės sklypą, jame rasta išlikusių sodybos pamatų liekanų. J. M. jai priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, unikalus Nr. 4367-0004-0064, turėdama reikalingus dokumentus, atstatė buvusią sodybą - ūkio pastatą, kiemo rūsį, malkinę, kanalizacijos šulinį, lieptą. . (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 statytis statinius teisę suteikiantys dokumentai pripažinti negaliojančiais, ir teismas įpareigojo J. M. nugriauti neteisėtai įstatytus statinius. Šiuo metu antstolio Sigito O. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0168/14/00044. . (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2015-01-28 sprendimas prejudicinės galios šioje byloje neturi.(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos sudaryta komisija matė J. M. priklausančiame žemės sklype pamatų liekanas. 2015-11-30 pirkimo – pardavimo sutartimi kartu su sutuoktine A. R. įgijo iš J. M. minėtą žemės sklypą su pastatais. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau tekste – Miškų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, todėl jis turi teisę atstatyti savo tėvų sodybą, nustačius sodybos buvimo juridinę reikšmę turintį faktą. Su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išsiaiškinta, kad jeigu asmuo turėtų teisę vykdyti statybas, galėtų sudaryti taikos sutartį, pastatai nebūtų griaunami. Pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jo prašomą nustatyti faktą. Pareiškėjo teikiama . (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo 2014-10-31 pažyma apie . (duomenys neskelbtini) rajono . (duomenys neskelbtini) kaimo 1961-1985 metų gyventojus ir jų ūkinius kiemus Nr. N4-17 yra vienintelis dokumentas, kuriame atsispindi archyvuose turimi duomenys apie motinai priklausiusį ūkinį kiemą žemės sklype, unikalus Nr. 4367-0004-0064. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motinos R. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., a .k. (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas, lauko virtuvė, daržinė, rūsys - ledynas, kalkių duobė buvo sklype, unikalus Nr. 4367-0004-0064, esančiame . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, . (duomenys neskelbtini) rajone.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo . (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė (I t., b. l. 74-76) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypas, kuriame pareiškėjas nori nustatyti pastatų buvimo juridinį faktą, yra saugomoje teritorijoje - Gražutės regioninio parko Smalvų kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, todėl juridinio fakto nustatymas susijęs su viešuoju interesu. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau tekste – STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Žemės sklypas, kuriame pareiškėjas nori nustatyti pastatų buvimo juridinį faktą, miškų ūkio paskirties žemė, kuriame statyba pagal Miškų įstatymą draudžiama su tam tikromis išimtimis. Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-04-13 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 pažymėjo, kad nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų nėra. 2009-11-25 ekspertizės akto Nr.1843 išvada - 1930-2003 metų laikotarpiu J. M. žemės sklype pastatai neidentifikuoti. Minėtame akte išdėstyta išvada paneigia tai, jog žemės sklype buvo sodyba. Sodybos buvimo fakto nepatvirtina ir. (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo pažyma. . (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15-477/2015 turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Pareiškėjas nepateikė naujų ir pagrįstų įrodymų sodybos (gyvenamojo namo) buvimo juridiniam faktui konstatuoti. Su pareiškėjo patikslintu pareiškimu nesutinka.
Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė (I t., b. l. 77-80) ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su pareiškimu sutinka. Jai įsigijus miškų ūkio paskirties žemės sklypą, jame rado išlikusių sklype buvusios sodybos pamatų liekanų. Siekdama atstatyti buvusią sodybą kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybę, kur sudaryta komisija 2003 m. gegužės 12 d. vietos apžiūrėjimo aktu nustatė, kad jai priklausančiame sklype yra išlikę buvusių pastatų pamatai ir tarpusavyje vietomis surištų dalinai įtašytų pamatų bei rūsio liekanos. Komisija padarė išvadą, kad tai turėtų būti gyvenamojo namo arba ūkinio pastato pamatai. Komisija taip pat nurodė, kad . (duomenys neskelbtini) kaimas buvo už demarkacinės linijos Lenkijos pusėje, archyvinių duomenų apie buvusius sodybos savininkus nerasta. Atstačius statinius, . (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16-731/2011 statyti statinius teisę suteikiantys dokumentai pripažinti negaliojančiais, o teismas įpareigojo J. M. nugriauti neteisėtai pastatytus statinius: ūkio pastatą (unikalus Nr. 4400-0403-8355), kiemo rūsį 4400-0403-8366), malkinę (4400-1836-7216), kanalizacijos šulinį, lieptą (Nr. 4400-0403-8400), esančius . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) rajone. Antstolio S. O. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0168/14/00044, kurioje statinius ketinama nugriauti. Ji kreipėsi į . (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, kur apklausti komisijos nariai P. K., A. D., A. Ž. patvirtino, jog matė J. M. žemės sklype išlikusius buvusių pastatų pamatus. Tačiau . (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas 2015-01-28 sprendimu pareiškimą atmetė. Susipažinusi su pareiškėju V. R. sužinojo, kad jis yra R. G. sūnus, jo tėvai ir seneliai gyveno aptariamame sklype. Jis nurodė, kad tėvai turėjo gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, daržinę, rūsį - ledyną, kalkių duobę. J. M. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad J. M. žemės sklypą įsigijo iš moters, kuri įgijo teisę į žemės sklypą atstačius turėtą nuosavybės teisę, persikeliant žemės sklypą į šią vietą. Kartografiniai žemėlapiai daryti dideliu masteliu, todėl atsižvelgus į dabartinių technologijų paklaidą, kartografiniuose žemėlapiuose esanti paklaida gali skirtis apie 40 arų. . (duomenys neskelbtini) kaime gyveno tik dvi šeimos, iš kurių liudytoju teisme apklaustas B. patvirtino, kad . (duomenys neskelbtini) kaime buvo tik dvi šeimos – T. ir B.. T. M. padovanojo savo pastatus R. G..
Suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė (II t., b. l. 25-26), kad su pareiškimu sutinka, todėl prašo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Jai žinoma, kad sutuoktinis V. R. yra R. G. sūnus. V. R. taip pat kaip ir jo tėvai bei seneliai gyveno J. M. priklausiusiame žemės sklype, tėvai turėjo gyvenamąjį namą, lauko virtuvę, daržinę, rūsį - ledyną, kalkių duobę. Tai patvirtina pareiškėjo pateiktas dokumentas - Utenos apskrities archyvo 2014-10-31 pažyma apie . (duomenys neskelbtini) rajono . (duomenys neskelbtini) kaimo 1961-1985 metų gyventojus ir jų ūkinius kiemus, kurioje nurodyta, kad . (duomenys neskelbtini) kaimo 1983-1985 metų ūkinėje knygoje, asmeninėje sąskaitoje Nr. 225, rasti įrašai apie šeimos galvos R. G., (duomenys neskelbtini), g. 1925 m., ūkinį kiemą. Sklype buvo pastatai: gyvenamas namas, daržinė, lauko virtuvė. Pareiškėjas, būdamas įpėdiniu, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme turi teisę atstatyti savo tėvų sodybą, nustačius sodybos buvimo juridinę reikšmę turintį faktą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė (b. l. 83-87), kad prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui nepritaria. Byloje minimoje . (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo 2014-10-31 pažymoje Nr.N4-847 nurodyta, kad laikotarpyje nuo 1961 iki 1985 metų ūkinėse knygose buvo įrašyti duomenys apie . (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojus, jų šeimos narius bei ūkiniam kiemui priklausantys, tam tikrų metų statybos, statiniai, tačiau pažymoje nurodyta ir daugiau to laikotarpio gyventojų, buvusių ūkinių kiemų su statiniais. Teismo posėdžio metu, nagrinėjant J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nei J. M., nei jos atstovė negalėjo tiksliai nurodyti, kurio iš archyvo pažymoje nurodyto asmens ir jo sodybos statiniai galimai buvo J. M. priklausančiame žemės sklype. (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone. Be to, byloje nepateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent pareiškėjo V. R. tėvams ir seneliams priklausiusio ūkinio kiemo pastatai buvo šiuo metu J. M. priklausančiame žemės sklype . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) rajone. V. R. pareiškime save nurodo kaip pirmos eilės įpėdinį. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (su istorija) į minėtą žemės sklypą (kadastrinis Nr. 4367/0004:64) dar 2000 m. gruodžio 13 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 51899-43-8868 bei įsakymu Nr. 10-05-902 atkurtos nuosavybės teisės D. E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) D. E. G. šį žemės sklypą 2001-04-13 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1375 pardavė R. N.. J. M. nuosavybės teisę į šį žemės sklypą (kadastrinis Nr. 4367/0004:64) įgijo 2003 metais sudariusi pirkimo - pardavimo sutartį Nr. SDMI-1359 iš buvusio savininko R. N.. Pagal šią 2003-04-17 pirkimo - pardavimo sutartį, sutarties objektas buvo miškų ūkio pagrindinės tikslinės paskirties, tuo metu 1,6 ha ploto, žemės sklypas (kadastrinis Nr. 4367/0004:64, unikalus Nr. 4367-0004-0064), esantis . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) rajone, kuriame nebuvo jokių statinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog G. R., sudarant testamentą dėl palikimo, nuosavybės teise nepriklausė žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. 4367/0004:64, . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo tarpu pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą atstatyti neišlikusią sodybą turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. V. R. šių reikalavimų neatitinka. VGTU Geodezijos instituto 2009-11-25 ekspertizės akte Nr. 1843, išanalizavus dokumentus ir kartografinę - archyvinę medžiagą pateikta išvada, jog J. M. priklausančio sklypo ribose 1930-2003 metų laikotarpyje pastatai neidentifikuoti, jokių archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų nėra. J. M. sklype nebuvo rasta nei sodybos, nei sodybvietės, nei atskirų kokių nors statinių liekanų.
Gražutės regioninio parko direkcija atsiliepime į patikslintą pareiškimą (I t., b. l. 90-92) nurodė, kad žemės sklypas, kuriame prašomą nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą apie jame buvusius statinius, yra Gražutės regioninio parko Smalvo kraštovaizdžio draustinyje. Statybą čia reguliuoja STĮ, Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentas, Specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Miškų įstatymas, Statybų įstatymas, Statybų techniniai reglamentai bei kiti teisės aktai ir norminiai dokumentai. Remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis pareiškėjas teismui turėtų pateikti pakankamus įrodymus, kad žemės sklype, esančiame . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) rajone, kadastrinis Nr.: 4367/0004:64. (duomenys neskelbtini) k. v., yra buvusi sodyba, t. y. buvęs gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Pagal turimus dokumentus negalima nustatyti, kad žemės sklype, esančiame. (duomenys neskelbtini) kaime, yra buvusi sodyba. Direkcijos nuomone teismui dokumentų nepakanka įrodyti buvusios sodybos faktą, todėl su pareiškimu nesutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Taip pat civilinėse byloje išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo ar neegzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 185 str. 1 d.). Teismas, vertindamas įrodymus, byloje remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai, nes priešingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismą, ir neišvengiamai daromos prielaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013; 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009 ir kt.).
Iš pareiškėjo V. R. pareiškimo turinio matyti, jog prašomą nustatyti faktą jis sieja su teisės atstatyti sodybos statinius, įgijimu pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris numato, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą miško žemėje, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir ar jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėjas teigia, kad jo motinai G. R. priklausę pastatai – gyvenamas namas, lauko virtuvė, daržinė, rūsys – ledynas, kalkių duobė buvo žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4397-0004-0064, esančiame . (duomenys neskelbtini) kaime, . (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, . (duomenys neskelbtini) rajone. Tačiau teismui išanalizavus bylos medžiagą, pareiškėjo, liudytojų parodymus teismas laiko, kad byloje esančių duomenų prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui nepakanka.
Pareiškėjas savo prašymą grindžia . (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo 2014-10-23 pažyma (I t., b. l. 35-39) apie. (duomenys neskelbtini) kaimo 1965-1985 metų gyventojus ir jų ūkinius kiemus. Išanalizavus pažymą teismas daro išvadą, kad ji pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nepatvirtina. Priešingai, šioje pažymoje nurodomos aplinkybės patvirtina pareiškėjo 2016 m. sausio 11 d. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, jog apie 1980-1981 metus jo motina atvyko į . (duomenys neskelbtini) kaimą ir apsigyveno kitiems asmenims priklausančioje sodyboje, nes iki galimai savo žemės sklypo tuo metu negalėjo patekti. Iš pradžių sodybą nuomojo, o vėliau jai ta sodyba buvo padovanota. Minėtoje (duomenys neskelbtini) apskrities archyvo pažymoje esantys įrašai apie G. R. ūkinį kiemą atsiranda kaip tik pareiškėjo nurodomu laiku, kai jo motina atvažiavo į kaimą, t. y. 1980-1982 metų ūkinių knygų įrašuose. Asmeninėje sąskaitoje Nr. 141 nurodoma, kad G. R. yra vienintelis šeimos narys, atvyko iš Ignalinos rajono 1981 m. spalio 22 d.; gyvena nuosavame name, bet pirkimo - pardavimo sutartis nesudaryta. O štai jau asmeninėje sąskaitoje Nr.255 atsiranda įrašas, kad gyvenamą namą, statytą tais pačiais metais, kaip ir nurodytą įraše 141, jai padovanojo T. M. 1984 m. balandžio 5 d. Fondo 1976-1979 metų įrašuose, asmeninėje sąskaitoje Nr. 7 nurodoma apie T. V., mirusios 1979 m. sausio 4 d., ūkinį kiemą. Pastatai testamentu palikti T. J., o jam atsisakius palikimo, jo prašymu perduoti T. M., kuris, kaip minėta, šiuos pastatus padovanojo G. R.. Teismui gavus duomenis iš nekilnojamojo turto registro (II t., b. l. 8-17; (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 443 str. 8 d.) matyti, kad pareiškėjas . (duomenys neskelbtini) r. sav., . (duomenys neskelbtini) , . (duomenys neskelbtini) . 2 turi savo vardu registruotą gyvenamą namą, ūkinius pastatus (tvartus, pirtį, lauko virtuvę, kiemo statinius), kuriuos paveldėjo iš motinos G. R.. Pastatai yra žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4354-0001-0233. Remdamasis įrodymų tikėtinumo taisykle teismas laiko, kad būtent šie pastatai yra minimi Utenos apskrities archyvo 2014-10-23 pažymoje, priklausę G. R.. Jokių kitų netiesioginių rašytinių įrodymų, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4367-0004-0064 buvo G. R. priklausęs gyvenamas namas su ūkiniais pastatais, byloje apskritai nėra.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas B. L. nurodė, kad 1952 metus dirbo vairuotoju ir iš tos vietovės vežė mišką, kur matė pamatus, tačiau namo niekada nematė. Liudytojas I. B. teismo posėdyje parodė, kad V. R. pažįsta, yra kaimynai. Jo (I. B.) tėvas 1932 metais persikėlė iš Baltarusijos į (duomenys neskelbtini) kaimą ir iš pareiškėjo tėvo C. R. nusipirko namą, kurį pervežė į savo sklypą. Tėvas sakė, kad namą vežė kažkur nuo ežero. Būdamas vaikas buvo toje vietoje, matė akmenų krūvą. Dabar ten stovi namas, pirtis. Teismas laiko, kad liudytojų parodymai prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinti negali. Nei vienas iš liudytojų gyvenamo namo žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4367-0004-0064, niekada nematė. Liudytojas I. B. nurodė, kad C. R. priklausiusį namą jo tėvas nusigriovimui nupirko apie 1932 metus. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo tėvas su jo motina G. R. susituokė tik 1948 metais (I t., b. l. 30), kai namo toje vietoje jau net nebuvo. Todėl iš liudytojų parodymų neaišku, kokiu būdu G. R. aptariame žemės sklype galėjo priklausyti gyvenamas namas, kurį C. R. (vėliau jos vyras) pardavė dar 1932 metais, jiems dar nesant santuokoje, kai tuo metu jai buvo vos 7 metai. Be to, . (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo civilinėje byloje esančiame 2009-11-25 ekspertizės akte Nr. 1843 (. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-15-477/2015; b. l. 28-63) nurodyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4367/0004:64 (tame pačiame sklype, kuriame pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą apie jo motinai priklausius pastatus) 1930 metų – 2003 metų laikotarpyje pastatai neidentifikuoti. Nepaisant to, kad ekspertizės aktas pateiktas kitoje civilinėje byloje, tačiau jame nurodomos aplinkybės betarpiškai susijusios su šioje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, todėl teismas jį laiko vienu iš rašytinių įrodymų ((duomenys neskelbtini) str.). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad byloje esančių įrodymų pastatų valdymo nuosavybės teise faktui konstatuoti nepakanka. Dėl išdėstyto pateiktas pareiškėjo pareiškimas nelaikytinas pagrįstu, todėl netenkintinas.
Priteistina iš pareiškėjo 18,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu teismas
nusprendžia:
V. R. pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,34 Eur (aštuoniolika eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.