Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KUEHNE + NAGEL, UAB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo KUEHNE + NAGEL, UAB ieškinį atsakovui Ilves Auto OÜ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys – A. V. personalinė įmonė, Kuehne + Nagel AS, If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Tretieji asmenys procesinių dokumentų teismui neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kurios šioje byloje turi prejudicinę galią. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo teisę reikšti reikalavimą regreso tvarka kitam vežėjui. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3907-432/2013, todėl atsakovas negali ginčyti ieškovo atlygintų nuostolių pagrįstumo. Šioje civilinėje byloje atsakovą atstovavo advokatė, todėl atsakovui turėjo būti žinoma, kad būdamas faktiniu vežėju, jis privalo atlyginti dėl krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius.Teismas netinkamai aiškino ir nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies, kur įtvirtinta vežėjo didelio neatsargumo teisinės pasekmės. Remiantis atsakovo paaiškinimais, nustatyta, kad „krovinys gulėjo sandėlio teritorijoje, atviroje vietoje, prie sandėlio tvoros. Krovinys į transporto priemonę buvo kraunamas tamsiu paros metu“. Eksperto išvadoje nustatyta, kad krovinys buvo pakrautas tamsiu paros laiku – po 19 val.; iki pakrovimo į transporto priemonę, krovinys gulėjo atviroje vietoje, prie sandėlio tvoros. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka atidaus ir rūpestingo vežėjo elgesio standarto, todėl laikytini dideliu neatsargumu. Atsakovas turi pareigą dalyvauti krovinio pakrovime ir stebėti krovinio išorinę būklę, šių pareigų neįvykdė, todėl nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Neegzistuoja CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatytų vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007), darytina išvada, kad neegzistuoja pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės už krovinio praradimą, nes: (1) atsakovas nepadarė visko, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas profesionalas tam, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Atsakovas priėmė krovinį tamsiu paros metu, nepatikrino krovinio išorinės būklės ir nenurodė pastabų važtaraštyje; (2) Atsakovas nepagrindė, kad žala atsirado dėl netinkamos krovinio pakuotės. Nagrinėjamu atveju buvo gabenami 9 vnt. L1 tipo stiklo paketai ir 6 vnt. L2 stiklo paketai, tačiau vežimo metu buvo sugadinti 4 L2 tipo stiklo paketai. Jeigu krovinio pakuotė būtų netinkama, tuomet, tikėtina, būtų sugadintas viskas krovinys. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai ištyrė ir įvertino ekspertizės išvadą, nepagrįstai nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kad dėl vidinės apsauginės pakavimo medžiagos nebuvimo, galėjo turėti įtakos L2 formato stiklo paketo viršutinės dalies skilimui ir dėl tokio krovinių sugadinimo ieškovas patyrė nuostolius. Tačiau teismas rėmėsi aplinkybe, kuri eksperto nebuvo nustatyta. Ekspertas nurodė, kad byloje nėra informacijos apie tarpinių, stiklo paketams atskirti dėžėje, buvimą, tuo tarptu teismas konstatavo, kad krovinys buvo sugadintas būtent „dėl tarpinių, stiklo paketams atskirti dėžėje, nebuvimo. Šioje byloje paskirtą dokumentinę ekspertizę atlikusio eksperto išvados paremtos civilinės bylos medžiaga ir byloje esančiomis krovinio foto nuotraukomis, ekspertas krovinio įpakavimo fiziškai netyrė, todėl jo išvadoje pateikiama eksperto nuomonė remiantis byloje esančiomis foto nuotraukomis. Todėl išvada turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pašalinant tarp įrodymų egzistuojančius prieštaravimusi, o ne besąlygiškai vadovaujamasi vien tik išvada. Teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad ekspertas išvadoje rėmėsi taisyklėmis, skirtomis krovinio pakrovimui Lietuvoje, kai ginčo krovinio pakrovimas vyko Suomijoje. Teismas, nepašalinęs esminių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, netinkamai juos įvertino ir neteisingai nustatė byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendime iš esmės rėmėsi eksperto išvada ir liudytojo V. K. parodymais, kuris šioje civilinėje byloje nebuvo apklaustas, ir nepagrįstai atmetė kitus byloje esančius įrodymus. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė atleisti atsakovą nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą remiantis CMR konvencijos 17 str. 4 p.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Hronas“ ir A. V. personalinė įmonė 2007-11-26 sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią A. V. personalinė įmonė įsipareigojo atgabenti UAB „Hronas“ stiklo paketus iš Suomijos į Lietuvą. Sutarčiai vykdyti A. V. personalinė įmonė pasitelkė Kuehne + Nagel, UAB, su kuriuo buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, o Kuehne + Nagel, UAB krovinį patikėjo vežti Ilves Auto O?. Atgabenus krovinį, nustatyta, kad stiklo paketai buvo apgadinti. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudikas UAB „If draudimas“, su kuriuo UAB „Hronas“ buvo sudaręs krovinių draudimo sutartį, išmokėjo draudimo išmoką ir kreipėsi į teismą regresiniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš A. V. personalinės įmonės. Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-424/2009 patenkino ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį ir priteisė jam iš atsakovo A. V. personalinės įmonės 41 176,02 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 736 Lt bylinėjimosi išlaidų (trečiaisiais asmenimis byloje dalyvavo - Kuehne + Nagel, UAB, UAB „Hronas“, UAB „ERGO Lietuva“). Šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi paliko nepakeistą ir priteisė ieškovui iš atsakovo A. V. personalinės įmonės bei trečiojo asmens Kuehne + Nagel, UAB lygiomis dalimis 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Po šio teismo sprendimo įvykdymo A. V. personalinė įmonė kreipėsi su regresiniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Kuehne + Nagel, UAB. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013 ieškovo A. V. personalinės įmonės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Kuehne + Nagel, UAB 51 592,31 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 178,13 Lt bylinėjimosi išlaidų (trečiaisiais asmenimis byloje dalyvavo - Kuehne + Nagel AS ir Ilves Auto O?). Įvykdęs šį sprendimą, Kuehne + Nagel, UAB kreipėsi su regresiniu ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš Ilves Auto O?, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu (šioje apeliacinėje byloje apskųstu apeliaciniu skundu) ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovas Ilves Auto O? įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo atsakomybės už ieškovo Kuehne + Nagel, UAB nuostolius, susijusius su krovinių sugadinimu (CMR konvencijos 17 str. 4 p. „b“ papunktis ir 18 str. 2 p.), todėl neprivalo atlyginti nuostolių ieškovui Kuehne + Nagel, UAB.

Ieškovas Kuehne + Nagel, UAB, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 3 d. sprendimu, apskundė jį apeliaciniu skundu, kuriame inter alia teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kurios šioje byloje turi prejudicinę galią. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, apylinkės teismas jame aptarė tik Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimo prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, nurodydamas, jog šis sprendimas prejudicinę galią turi civilinės bylos Nr. 2-3907-432/2013 ieškovui ir atsakovui (V. V. personalinei įmonei ir Kuehne + Nagel, UAB); o Ilves Auto O?, nagrinėjant bylą Trakų rajono apylinkės teisme, nedalyvavo ir šį faktą Ilves Auto O? gali panaudoti, sprendžiant jo civilinės atsakomybės už šiame sprendime aprašyto krovinio sugadinimą klausimą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013 prejudicinės galios nagrinėjamai bylai ir jos šalims pirmosios instancijos teismas neaptarė, o iš argumentų, kuriais remdamasis, teismas ieškinį atmetė, galima spręsti, jog jis laikėsi pozicijos, kad šis 2013 m. birželio 3 d. sprendimas prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi. Tačiau su tokia apylinkės teismo pozicija apeliacinės instancijos teismo kolegija sutikti negali dėl toliau nurodomų priežasčių.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2015 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).

Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013, kurioje teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, ieškovas buvo A. V. personalinė įmonė, atsakovas Kuehne + Nagel, UAB, tretieji asmenys - Kuehne + Nagel AS ir Ilves Auto O?. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Kuehne + Nagel, UAB, atsakovas Ilves Auto O?, tretieji asmenys - A. V. personalinė įmonė, Kuehne + Nagel AS, If P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiantis per If P&C Insurance AS filialą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad jis kilęs dėl tų pačių faktinių aplinkybių kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas regresinis ieškinys, Kuehne + Nagel, UAB įvykdžius 2013 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013, turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai, abiem nagrinėjamos bylos šalims ir A. V. personalinei įmonei bei Kuehne + Nagel AS, kadangi abejose bylose dalyvauja tie patys minėti asmenys, byla kilusi iš tų pačių teisinių santykių, todėl šioje byloje minėti dalyvaujantys asmenys negali ginčyti 2013 m. birželio 3 d. sprendimu teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Tačiau pirmosios instancijos šių įstatyminių nuostatų nesilaikė, kas kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu iš dalies patenkino A. V. personalinės įmonės ieškinį, pareikštą Kuehne + Nagel, UAB, ir nuostolių atlyginimą ieškovui A. V. personalinei įmonei priteisė iš vežėjo Kuehne + Nagel, UAB, kaip iš atsakingo už padarytą žalą asmens, konstatavęs, kad už krovinio sugadinimą (už žalą, atsiradusią dėl Kuehne + Nagel, UAB pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmų gabenant krovinį iš Suomijos į Lietuvą) yra atsakingas vežėjas. Kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013 Ilves Auto O? dalyvavo trečiuoju asmeniu, tačiau teismo laikytų nustatytomis aplinkybių neginčijo ir klausimo dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už nuostolius CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto „b“ papunkčio bei 18 straipsnio 2 punkto pagrindu nekėlė, todėl 2013 m. birželio 3 d. sprendimui įsiteisėjus, vežėjo atsakomybės už patirtus nuostolius, sugadinus krovinį, ginčyti nebegali, kaip ir negali kelti klausimo dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už nuostolius, kadangi teismo konstatuotos aplinkybės dėl vežėjo atsakomybės yra prejudiciniai faktai ir yra privalomi šiai bylai. Atsakovas nepagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 2013 m. birželio 3 d. sprendimas nagrinėjamai bylai prejudicinės galios neturi, nes toje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kas yra atsakingas už krovinio apgadinimą, joje nebuvo teismo vertinamos krovinio apgadinimo priežastys. Tačiau kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013 byloje Ilves Auto O? dalyvavo trečiuoju asmeniu, buvo atstovaujamas advokato, todėl turėjo įvertinti, kad joje priimtas teismo sprendimas įgaus res judicata galią, o juo nustatytos aplinkybės taps prejudiciniais faktais, turėjo būti žinoma, kad faktiniam vežėjui kyla pareiga atlyginti dėl krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius, todėl turėjo galimybę, naudojantis trečiojo asmens procesinėmis teisėmis, kelti klausimą dėl krovinio apgadinimo priežasčių, tačiau to nedarė, teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Taip pat svarbu paminėti, kad pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalį vežėjui, atlyginusiam nuostolius siuntėjui, suteikta garantija, jog, susitariančiam vežėjui pateikus regresinį ieškinį, kiti vežimo procese dalyvavę vežėjai negalės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, jei šie buvo informuoti ir galėjo dalyvauti teismo procese, ir ši garantija neturi būti nepagrįstai apribota.

Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendime nustatytomis ir šioje byloje prejudicinę galią turinčiomis aplinkybėmis, kad už žalą yra atsakingas vežėjas, taip pat nepagrįstai sprendė, jog yra įrodytos aplinkybės, atleidžiančios atsakovą nuo atsakomybės už ieškovo nuostolius, bei ieškinį atmetė, tuo paneigdamas 2013 m. birželio 3 d. sprendimo res judicata galią bei apribodamas CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją vežėjui, iš esmės atlyginusiam siuntėjo nuostolius. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, teismui pažeidus procesinės teisės normas bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas Kuehne+Nagel, UAB kreipėsi į teismą su regresiniu ieškiniu atsakovui Ilves Auto O? CMR konvencijos 37 straipsnio pagrindu, prašydamas priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą - 66 459,81 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013, turinčiu šios bylos ieškovui ir atsakovui prejudicinę galią, nustatyta, kad įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-165-424/2009, nustatyta, kad 2007-05-18 If P&C Insurance AS ir UAB „Hronas“ sudarė krovinių draudimo sutartį; UAB „Hronas“ 2007-12-11 įsigijo 39 550 eurų vertės stiklo paketus; 2007-11-26 UAB „Hronas“ su A. V. personaline įmone sudarė krovinio vežimo sutartį, kuria A. V. personalinė įmonė įsipareigojo atgabenti UAB „Hronas“ nurodytą krovinį iš Suomijos į Lietuvą; šiai sutarčiai vykdyti A. V. personalinė įmonė pasitelkė Kuehne+Nagel, UAB; 2007-12-14 krovinys buvo atgabentas sutartyje nurodytu adresu; apžiūrėjus krovinį, nustatyta, kad dalis krovinio sugadinta; UAB „Hronas“ informavo draudiką, kad krovinys pristatytas sugadintas ir 2008-05-23 draudikas išmokėjo UAB „Hronas“ 41 176,02 Lt draudimo išmoką; nei A. V. personalinė įmonė, nei Kuehne+Nagel, UAB nepateikė įrodymų, įrodančių, kad krovinys buvo sugadintas dar prieš jį priimant gabenti; stiklo paketai buvę sugadinti krovinio gabenimo metu, t. y. po to, kai vežėjas priėmė krovinį; už krovinio sugadinimą (už žalą, atsiradusią dėl A. V. personalinės įmonės pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmų gabenant krovinį iš Suomijos į Lietuvą) atsakingas vežėjas (CMR konvencijos 3 str.), ir priteista draudikui UAB If P&C Insurance AS iš A. V. personalinės įmonės 41 176,02 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 736 Lt bylinėjimosi išlaidos. Be to, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013, turinčiu šios bylos ieškovui ir atsakovui prejudicinę galią, konstatuota, kad Kuehne+Nagel, UAB, įsipareigojusi atgabenti 2007-12-12 sutartyje su A. V. personaline įmone nurodytą krovinį, prisiėmė CMR konvencijoje numatytus vežėjo įsipareigojimus ir atsakomybę; aplinkybė, kad Kuehne+Nagel, UAB sutarčiai vykdyti pasitelkė kitus vežėjus - Kuehne + Nagel AS ir Ilves Auto O? - nepašalina Kuehne+Nagel, UAB atsakomybės už sutartimi su A. V. personaline įmone prisiimtą atgabenti krovinį; A. V. personalinė įmonė atlygino draudiko UAB If P&C Insurance AS nuostolius dėl krovinio sugadinimo, ką patvirtino mokėjimų pavedimų kopijos bendra sumokėtų lėšų suma - 51 392,82 Lt; A. V. personalinė įmonė, atlyginusi nuostolius krovinio draudikui, įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš sutartį su A. V. personaline įmone sudariusio vežėjo Kuehne + Nagel, UAB, kaip iš atsakingo už padarytą žalą asmens; ieškovo nuostolius sudaro įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-29 sprendimu priteistas žalos atlyginimas - 41 176,02 Lt, priteistos ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose - 6 736 Lt, priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 38,03 Lt, ir priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Trakų rajono apylinkės teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - 3 919,34 Lt; šie ieškovo nuostoliai (išskyrus dalį palūkanų) laikytini pagrįstais; ir ieškinys patenkintas iš dalies bei priteista A. V. personalinei įmonei iš Kuehne + Nagel, UAB 51 592,31 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 178,13 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš Kuehne + Nagel, UAB priteista 156,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu (CMR konvencijos 37 straipsnis). Ieškovas Kuehne + Nagel, UAB, sumokėjęs priteistą nuostolių atlyginimą A. V. personalinei įmonei (b. l. 5, 6, t. 1), įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš faktinio krovinio vežėjo Ilves Auto O?, kaip iš atsakingo už padarytą žalą asmens, kurio atsakomybė už krovinio sugadinimą nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3907-432/2013, turinčiu prejudicinę galią šiai bylai ir jos šalims. Ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu priteistas žalos atlyginimas – 51 592,31 Lt, priteistos bylinėjimosi – 7 178,13 Lt, ir priteistos palūkanos 7 689,37 Lt, viso 66 459,81 Lt (19 248,09 Eur). Šie ieškovo nuostoliai laikytini pagrįstais, todėl priteistini. Taip pat tenkintas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo (CMR konvencijos 27 str.). Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamas už ieškinį sumokėtas 577,50 Eur žyminis mokestis (b. l. 21, t. 1), ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme 1 452,98 Eur (b. l. 12-13, t. 2, b. l. 39-40, t. 3), taip pat patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, priteisiamas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 434 Eur. Atsakovas įpareigojamas atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 20,97 Eur.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Kuehne + Nagel, UAB ieškinį, pareikštą atsakovui Ilves Auto O?, patenkinti.

Priteisti ieškovui Kuehne + Nagel, UAB (juridinio asmens kodas 300580613, buveinės adresas Goštauto g. 40B, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Ilves Auto O? (juridinio asmens kodas 11236504, buveinės adresas Uus 3, Rekvere 44313, Estijos Respublika, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 19 248,09 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai ir 9 eurocentai) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 248,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 464,48 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt keturi eurai ir 48 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ilves Auto O? 20,97 Eur (dvidešimt eurų ir 97 eurocentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.