Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) 2013-01-16 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2017-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu – nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. R. grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis, 2017-05-26 apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais, liepė E. D. gulti į lovą, o jai atsisakius, priėjęs prie jos ir laikydamas iš priekio už pečių, kojos keliu sudavė į pilvą. E. D. nukritus ant lovos, D. R. kumščiu du kartus sudavė į nugarą bei, sugriebęs už kaklo, pradėjo smaugti, liepdamas nešaukti. Atleidęs kaklą ir vėl pradėjęs necenzūriniais žodžiais įžeidinėti, ne mažiau kaip penkis kartus abiejų rankų delnais sudavė E. D. per veidą ir vėl sugriebęs abejomis rankomis už kaklo, pradėjo smaugti, rėkdamas, kad ji nešauktų. Po ko, prispaudęs E. D. į lovos kampą, ne mažiau kaip tris kartus abiejų rankų delnais sudavė per galvą bei atsinešęs virtuvinį peilį ir pridėjęs E. D. prie kaklo, žodžiais „… aš geriau 10 metų sėsiu, bet tave papjausiu“, pagrasino ją nužudyti. Numetęs peilį į šalį ir vėl įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais E. D., dešinės rankos delnu sudavė pastarajai du smūgius per galvą bei dar kartą sugriebęs abejomis rankomis už kaklo, pradėjo smaugti, kaltindamas ją neištikimybe. Tokiu būdu D. R. padarė E. D. netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide kaktos vidurinėje dalyje su dviem vienas žemiau kito išsidėsčiusiais paviršiniais linijiniais odos įbrėžimais, smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas veide kairio antakio išorinio galo srityje ties akies vokų išoriniu kampu, tris smulkius vienas šalia kito išsidėsčiusius išilginės krypties pusmėnulio formos paviršinius odos nubrozdinimus – nudrėskimus kaklo priekinio paviršiaus vidurinės dalies kairėje pusėje, pavienius smulkius pusmėnulio formos paviršinius odos nubrozdinimus – nudrėskimus kairio raktikaulio vidurinio trečdalio projekcijos ir krūtinės kairės pusės viršutinės dalies srityse, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio peties priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Parodė, kad su nukentėjusiąja E. D. buvo pora, ji turėjo raktus nuo jo buto bendrabutyje, tačiau jie kartu negyveno, ji tik kartais atvažiuodavo pas jį. Įvykio dieną kartu su E. D. buvo pas jo draugą, kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje kaip ir jis. Pas draugą buvo neilgai. Nepamena ar būnant pas jį vartojo alkoholį, tačiau gal ir buvo išgėręs vieną skardinę alaus. Namo, kartu su E. D., grįžo apie 17.00 val., pavalgė ir nuėjo miegoti. Grįžęs namo jokio alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Jam užmigus, E. D. neužrakinus durų išėjo ir paliko jį miegantį. Tą vakarą pabudo tik apie 22.00 val., grįžus E. D.. Dėl to, kad ji išėjo ir paliko jį mieganti su atrakintomis durimis, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kur ji buvo išėjusi nežino, nes su ja apie tai nekalbėjo. Taip pat, konfliktą lėmė ir tai, jog pažiūrėjęs į jos pažymių knygutę, pamatė, kad ji tomis dienomis nelankė mokyklos. Patvirtino, kad tyrimo metu sakė, jog konfliktas tarp jų kilo dėl draugų, dėl žolės rūkymo, nors posėdžio metu nurodė, kad ji tuo metu nerūkė. E. D. iš jo išėjo apie 22.15 val. Nurodė, kad tą vakarą jie nusprendė skirtis. Kuris pasiūlė skirtis, neatsimena. Po E. D. išėjimo pas jį liko jos daiktų. Nurodo, kad ir iš anksčiau pas jį buvo likę jos daiktų. Iš kur pas E. D. atsirado kūno sužalojimai, nežino. Jai jokių sužalojimų nepadarė. E. D. išėjus, buvo susirašę SMS žinutėmis. Su E. D. bendravo iki jo laikinojo sulaikymo, t.y. iki kitos dienos, kai ji kartu su policijos pareigūnais atvyko pas jį į namus. Prieš atvykstant, E. D. jam parašė pranešimą, kad jis būtų namie, nes atvyks pasiimti daiktų. Nuo streso, jog išvakarėse susipyko su E. D., ryte pavedžiojęs šunį, kažkur nuo 8.00-9.00 val., pradėjo gerti alų. Nurodė, jog negali pasakyti, kodėl E. D. paminėjo apie peilį ir kodėl jį apkalba.

Kaltinamasis D. R. posėdyje papildė, kad E. D. iš jo namų išėjo pas savo pusbrolį, kuris gyvena netoli jo namų, kitoje gatvės pusėje. Ji kartu su savo pusbroliu bei drauge A. parūkė žolės, pradėjo griuvinėti ir taip pasidarė sau tuos sužalojimus, o grįžusi namo papasakojo netiesą. Nurodo, kad E. D. iš jo namų išėjo nesužalota. Taip pat nurodo, kad po akistatos, praėjus dviem dienom, jie buvo susitikę. Po trijų dienų susitaikė. Išsiskyrė prieš teismą, kadangi spaudė E. D. pasakyti savo mamai T. D., jog jie susitikinėja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, D. R. parodė, kad 2017-05-26 buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 17.00 val. į namus atėjo jo nepilnametė draugė E. D. ir jo draugas L., gyvenantis tame pačiame name, pavardės nežino. Jiems atėjus, tarp jo ir E. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji nelanko mokyklos ir susitikinėja su drauge M., kuri vartoja narkotines medžiagas, jie apsižodžiavo. Ji palikusi jo buto raktus ant stalo, išėjo, o jis namuose liko vienas. Apie 22.00 val. jai vėl sugrįžus pas jį į namus, pastebėjo, kad jos akių vyzdžiai yra išsiplėtę, akys raudonos, ji bendravo neadekvačiai, todėl jis iškart pagalvojo, kad ji rūkė žolę. Būnant jiems kambaryje, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, nes ji jam prisipažino, kad dieną vėl buvo susitikusi su savo draugėmis, kurios jai daro neigiamą įtaką. Po šio žodinio konflikto ji atsistojo ir apie 22.15 val. išėjo. Po to per socialinį tinklalapį „(duomenys neskelbtini)“ ji jam rašė žinutes, kuriuose jo atsiprašė. Po 01.00 val., jau 2017-05-27 į telefoną iš jos gavo sms žinutę: „Labanaktis, myliu.“. Savo draugei prie kaklo prikišęs peilio nebuvo ir nužudyti jos negrasino. Savo draugę E. jis labai myli ir gerbia, jai linki tik gero ir nieko blogo jai nepadarytų. Jis mano, kad jos mama nepritaria jų draugystei ir dėl to melagingai ant jo parašė pareiškimą. 2017-05-27 jam būnant namuose, apie 10.00 val. E. atvažiavo pas jį kartu su pareigūnais, kurie jį sulaikė, ir jam tuo metu buvo nustatytas 1.76 prom. girtumas, o 26 d. buvo blaivus. (b. l. 111-112)

Papildomai apklaustas įtariamasis D. R. parodė, kad įvykio dieną jis buvo blaivus, E. D. neliepė gultis į lovą, jos nemušė ir nesmaugė. 2017-05-26 ji buvo atėjusi pas jį į namus ir ant jos kairiojo peties jau buvo mėlynės, dėl kitų sužalojimų jis nieko nežino, pasilieka prie savo duotų parodymų pirminėje apklausoje. (b. l. 130-131)

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. D. parodė, kad su D. R. draugavo apie porą mėnesių, susitikdavo dažnai, beveik kiekvieną dieną. Įvykio dieną kartu buvo pas D. R. draugą, kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje, kaip ir D. R.. Namo pas D. R. grįžo apie 19.00-20.00 val. Nurodė, kad D. R. vartojo alkoholį visą dieną. Jiems grįžus pas D. R. į namus, apie 21.00-21.30 val. tarp jų kilo konfliktas. Konfliktas kilo dėl D. R. žiebtuvėlio, kurį ji turėjo savo namuose. D. R. pasakęs, jog ji tą žiebtuvėlį pavogė ir pavadinęs ją necenzūriniais žodžiais, spyrė jai į pilvą, o jai susilenkus, pastūmė ją ant lovos, kur sudavė smūgius, smaugė. Nurodo, kad vienu momentu, būnant lovoje, D. R. atsistojo ir nuėjo prie stalčiaus kur sudėti virtuvės įrankiai. Iš stalčiaus D. R. paėmė peilį ir pasakė, kad „sės dešimčiai metų, bet ją užmuš“. Po ko, jis jai keletą kartų trenkė ir pradėjo smaugti. Peilis buvo nemažas. D. R. peilio nepanaudojo, jį padėjo ant palangės per porą žingsnių nuo lovos. D. R., sumąstęs paskambinti jos draugei M., nuo jos atsitraukė. Tuo metu ji iš po čiužinio išsitraukė raktus, kuriuos ten buvo padėjęs D. R., apsimovė batus, paėmė telefoną, atrakino duris ir pabėgo. Nurodo, kad D. R. jai bėgti netrukdė. Jis nematė, kad ji išeina, kadangi kalbėjo telefonu su M., nuo jos buvo nusisukęs. Bendrabučio koridoriuje žmonių nebuvo. Išbėgus iš bendrabučio, nubėgo ne pas pusbrolį, o iki (duomenys neskelbtini). Paskambino savo draugui P. S.. P. S. su D. R. nėra pažįstami, tačiau P. apie jį žinojo. Pokalbio metu trumpai papasakojo P., kad ją sumušė, tačiau nesakė kas, tik pasakė „jis mane sumušė“. Mano, kad P. S. suprato, kad tai padarė D. R.. Nurodo, kad tuo metu jai buvo isterija, jai buvo sunku kalbėti. P. S. atvažiuoti negalėjo, tai paskambino savo draugo seseriai, kuri su keliais draugais atvažiavo prie Pempininkų ir nuvežė ją pas mamą. Namo ji grįžo apie 23.00-23.30 val. Namuose buvo mama, kuriai papasakojo apie įvykį. Mama padėjo nusiraminti, po ko ji nuėjo miegoti. Kitą rytą kartu su mama nuvyko į policijos komisariatą ir į ligoninę, kadangi ant jos matėsi smurto žymės – prie akies, ant kaktos ir kaklo. Tai buvo kraujosruvos, įbrėžimai ir žymelės. Patvirtina, tyrimo metu duotus parodymus, jog jai buvo suduotas ne vienas smūgis bei buvo keli smaugimo atvejai. Nurodo, kad įvykio dieną D. R. buvo stipriai girtas. Ji tą dieną alkoholio nevartojo. Konfliktų tarp jų būdavo ir anksčiau, tačiau be smurto. Grįžus iš draugo, D. R. miegoti nuėjęs nebuvo. Įvykio metu tikėjo, kad D. R. grasinimai yra realūs, jai prasidėjo isterija, ji šaukė, verkė. Mano, kad jo tokią agresiją iššaukė alkoholis, kadangi blaivus jis taip nesielgdavo. Po įvykio, grįžusi namo, su D. R. nesusirašinėjo, jis jai skambino, bet ji nekėlė ragelio. Sekančią dieną parašė jam, kad viską papasakojo mamai. Nurodė, jog D. R. jos atsiprašinėjo, sakė, kad gailisi ir nori pasikeisti. Buvo su juo susitikusi, bet draugystės nebetęsė.

Liudytoja T. D. teismo posėdžio metu parodė, kad apie tai, jog E. turi draugą sužinojo prieš mėnesį. D. R. nebuvo mačiusi, nežinojo nei jo pavardės, nei kur gyvena. Bandė išsiaiškinti kur jis dirba, tačiau E. neatviravo. Matė, kad ji buvo įsimylėjusi, nieko nesiguodė, nesiskundė. E. dažnai negrįždavo namo. Ji apie santykius nebuvo labai atvira. Tą vakarą E. namo atvažiavo visa sumušta, buvo isterijoje. Ant kaktos buvo didelis guzas, subraižytas kaklas. Namie dar buvo E. vyresnioji sesuo su savo draugu. E. papasakojo, kad D. ją mušė, daužė, grasino peiliu. E. sakė ir tai, kad D. su kaimynu visą dieną gėrė. E. buvo blaivi. Ji ją apramino, o ryte nuvažiavo į policiją. Nurodo, kad tai buvo pirmas toks įvykis, nežinojo kur kreiptis, todėl į policiją nuvažiavo tik ryte. Į policiją, ligoninę ir pas D. į namus su jomis vyko ir vyresniosios dukters draugas. E. bijojo viena važiuoti pas D. pasiimti daiktų, todėl pas jį atvažiavo karu su policija. Tuo metu D. stovėjo kieme su kažkokiu draugu ir šunimi. D. buvo visiškai girtas, jis nebuvo nustebęs juos pamatęs, jis jų laukė. E. su pareigūnu nuėjo į jo namus ir paėmė savo daiktus. Praėjus kažkiek dienų, D. paskambino verkdamas ir paklausė kaip jie galėtų uždaryti šią bylą. Pasakė jam, kad bylos neuždarys. Girdėjo, kad prieš tai buvusi D. mergina taip pat buvo sumušta. Apie tai, jog E. skambino P. nežinojo, jo nepažįsta ir nėra mačiusi. Nurodė, kad tiek vyresnioji dukra, tiek pati E. jai sakė, kad po įvykio, kai D. buvo susitikęs su E., jis klaupėsi ant kelių, dovanojo gėles, atsiprašinėjo. Apie D. R. amžių bei teistumus sužinojo tik iš tyrėjos. Nurodė, kad E. nenešioja grandinėlių, todėl ant kaklo buvę nubrėžimai negalėjo būti nuo jų.

Liudytoja A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra pažįstama, su juo teko susitikti tik dėl šio įvykio. Žinojo, kad sesuo su D. R. draugauja ir kad kurį laiką su juo gyveno. Sesuo apie santykius su D. R. konkrečiai jai nieko nepasakojo. Tą vakarą E. iš jo grįžo namo apsiverkusi ir sumušta – buvo patinusi kakta, akų srityje matėsi mėlynės, o ant kaklo – įbrėžimai. Tuo metu ji buvo kambaryje, kai išgirdo, jog grįžusi sesuo verkdama kalbasi su mama. E. papasakojo, jog su D. R. susipyko dėl kažkokio daikto, kad jis buvo neblaivus. D. R., pasiguldęs E. ant lovos, ją mušė, buvo paėmęs peilį ir sakė, jog geriau sės, bet ją užmuš. E. tai suprato kaip realų grasinimą. Kitą dieną jos draugas, mama su E. ir policijos pareigūnai nuvykę pas D. R. į namus rado jį girtą. Nurodo, kad tai buvo pirmas kartas, kai E. grįžo iš jo sumušta. Žino, kad D. R. draugai rašydavo E., kad jis nori susitaikyti. Žino ir tai, kad D. R. į akistatą, į policijos komisariatą, buvo atvažiavęs su gėlėmis, jos atsiprašyti. Nurodė, kad po akistatos, važiuojant per miestą, matė juos kartu einančius, tačiau ar buvo susitaikę, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. S. parodė, kad E. D. pažįsta apie 8 mėnesius, jie yra tik draugai, turi vienas kito telefono numerius, susiskambina, susirašo žinutėmis. Kažkur prieš porą mėnesių jam E. pasakė, kad ji susipažino su vaikinu, kuriam lygtai 23 metai. Jis pats minėto vaikino nematė. E. jam sakė, kad jos sesei ar draugei, dabar neprisimena, nepatinka jos draugas, kad jis nėra geras žmogus. Dėl ko nepatinka, jis nežino ir E. jo klausė, ką jai daryti ar draugauti su juo, ar ne. Jis atsakęs, kad tai jos reikalas, ką jai su savo vaikinu daryti. Vėliau, tai yra 2017-05-26 vėlai vakare, gal po 22.00 val., tiksliai laiko pasakyti negali, jam paskambino E., kuri labai verkė, buvo isterijoje ir pradėjo šaukti į telefoną, kad ji buvo pas savo draugą namie, (duomenys neskelbtini), kad jis ją nori užmušti, kad jai pavyko nuo jo pabėgti ir šiuo metu ji lauke. Rankinė liko pas draugą namie ir ji neturi, kaip grįžti namo ir prašė atvažiuoti pasiimti ją ir parvežti namo. Iš pokalbio jis suprato, kad E. tikrai nutiko kažkokia bėda, jautėsi, jog ji bijo savo draugo, nes ji vis verkė, šaukė, prašė, kuo greičiau atvažiuoti ir ją paimti. Ką tiksliai padarė jai jos draugas, jis nežino. E. tik šaukė, kad jis ją norėjo užmušti, bet jai pavyko nuo jo pabėgti. Jis E. pasakė, kad jis pamėgins surasti, kas galėtų ją parvežti, o jei nieko neras, tai pats atvažiuos. Liepė jai kur nors nueiti į šalį ir laukti, kol jai paskambins. Jis surado žmogų, kuris atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir parvežė E. namo pas tėvus. Vėliau jam E. papasakojo, kad ji buvo su savo draugu, kad kažkur šventė, o paskui kai liko dviese, jos draugas labai įsiuto, priekaištavo jai, kad ji susirašinėja su juo, kad pradėjo ją mušti bei smaugti, todėl ji nutaikiusi momentą, pabėgo iš jo namų ir paskambino jam. Ar E. šiuo metu palaiko ryšius su minėtu savo draugu, jis nežino, paskutiniu metu mažai bendrauja su ja. (b. l. 66-67)

Iš 2017-05-30 akistatos protokolo, akistaton suvesti nukentėjusioji E. D. ir kaltinamasis D. R., matyti, jog abu pasiliko prie savo parodymų duotų ankstesnių apklausų metu (b. l. 116-117).

Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog E. D. buvo padaryti šie sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide kaktos vidurinėje dalyje su dviem vienas žemiau kito išsidėsčiusiais paviršiniais linijiniais odos įbrėžimais, smulki apvalios formos poodinė kraujosruva veide kairio antakio išorinio galo srityje ties akies vokų išoriniu kampu, trys smulkūs vienas šalia kito išsidėstę išilginės krypties pusmėnulio formos paviršiniai odos nubrozdinimai – nudrėskimai kaklo priekinio paviršiaus vidurinės dalies karėje pusėje, pavieniai smulkūs pusmėnulio formos paviršiniai odos nubrozdinimai – nudrėskimai kairio raktikaulio vidurinio trečdalio projekcijos ir krūtinės kairės pusės viršutinės dalies srityse, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio peties priekiniame paviršiuje. Netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide kaktos srityje gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, linijiniai brūkšnių pavidalo paviršiniai odos įbrėžimai veide kaktos srityje gavosi nuo tiesioginių trauminių dinaminių slystamųjų poveikių su kietais smailais daiktais, smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio antakio ir kairio peties priekinio paviršiaus srityse gavosi nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, smulkūs pusmėnulio formos paviršiniai odos nubrozdinimai – nudrėskimai kaklo kairio raktikaulio projekcijos ir krūtinės kairės pusės viršutinės dalies srityse gavosi nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukabriauniais daiktais, tikėtina, rankų pirštų nagais. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.(b. l. 44-45)

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Sprendžiant kaltės klausimą teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kaip jo nekaltumą galinčius patvirtinti įrodymus, nes kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina visuma kitų, anksčiau nurodytų įrodymų. Kaltinamojo parodymai vertinami kaip jo gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės, o ne kaip objektyvią tiesą atspindintys parodymai.

Pabrėžtina, kad kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne kuriais nors atskirai paimtais įrodymais, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu, prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų nebuvimu ir skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis D. R. apklaustas teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, jog 2017-05-26 E. D. jis nemušė ir nesmaugė, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia Specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiosios E. D. kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. D. davė nuoseklius ir logiškus parodymus apie įvykio aplinkybes, detaliai nurodydama kaltinamojo D. R. nusikalstamus veiksmus, t. y., jog pastarasis vartodamas necenzūrinius žodžius ne tik jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, bet dar ir smaugdamas bei, vėliau paėmęs peilį, grasino ją nužudyti. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino jos mama T. D. ir jos vyresnioji sesuo A. D., kurios nurodė, kad 2017-05-26 vakare E. D. grįžo sumušta, matėsi sumušimai akių ir galvos srityje, buvo įbrėžimai ant kaklo, ji verkė, buvo isterijoje ir papasakojo, kad kaltinamasis D. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ją mušė ir paėmęs peilį, grasino ją nužudyti. Nors kaltinamasis neigia šiuos liudytojų parodymus, aiškindamas, jog jį apkalba, kadangi E. D. mama T. D. nepritaria jo ir jos dukters draugystei, tačiau nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu ir atitinka šio įvykio nustatytas aplinkybes.

Įvertinus visus nurodytus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir atsižvelgiant į nurodytus įrodymų vertinimo argumentus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. R. kaltė panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios E. D. atžvilgiu ir taip jai padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, smaugiant bei paėmus peilį, grasinant ją nužudyti, dėl ko ji patyrė baimę ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, yra visiškai įrodyta, nepaisant, to, kad kaltinamasis savo kaltę neigia. Tokie kaltinamojo D. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remtis vien tik nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis veikos padarymo metu buvo girtas, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, teismas neturi pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad D. R. sekančią dieną po įvykio buvo nustatytas vidutinis – 1,76 promilių girtumas, neįrodo, kad veikos padarymo vakarą jis buvo girtas. Dėl to iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis D. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, anksčiau teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2017-09-11 nuosprendžiu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nedirba, byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo D. R. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) ir skirtini atitinkami įpareigojimai, kurie skatins kaltinamąjį daugiau nenusikalsti. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė D. R. su 2017-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nėra bendrinama, kadangi minėtas nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus.

Kaltinamajam D. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo D. R. veiksmų buvo sužalota E. D., kuriai buvo suteiktos gydymo paslaugos už 12.86 Eur. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa būtent tokiai sumai yra pareiškęs ieškinį. Prie ieškinio yra pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžiantys padarytą žalą (b. l. 59). Kadangi kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, todėl ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą D. R. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per visą atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-27 iki 2017-05-29 (2 paras).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš kaltinamojo D. R. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteisti 12.86 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.