Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2A-379/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-11Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2A-379/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00674-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stenlita“
Trečiasis asmuo
Joniškio rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-379/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00674-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Paulista“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-749-265/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Paulista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stenlita“, trečiasis asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (dėl actio Pauliana taikymo sąlygų).

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Paulista“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012-05-21 reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Paulista“ perleido UAB „Stenlita“ 334 594 Lt reikalavimo teisę į Joniškio rajono savivaldybės administracijos skolą. Reikalavimo teisė buvo perleista už 304 000 Lt. Pasak ieškovės, sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, kadangi reikalavimo teisės perleidimo sandorio suma yra mažesnė už faktinę reikalavimo teisės sumą. Ieškovė taip pat nurodo, kad sudarant reikalavimo perleidimo sandorį šalys buvo nesąžiningos, buvo sąmoningai pabloginta ieškovės kreditorių padėtis, atsakovė nevykdė pareigos įsitikinti, ar sudarytas sandoris nepažeis ieškovės kreditorių interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir pagrįstam skolininko teisių suvaržymui pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų visetui.

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl sandorio šalių sąžiningumo ir ieškovės kreditorių teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo nei ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo, nei ieškovės kreditorių interesų pažeidimo ginčijamu sandoriu.

Nėra pagrindo vadovautis kuriuo nors iš CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų nesąžiningumo prezumpcijos atvejų. Šalių nesąžiningumo neįrodo ir aplinkybė, jog tarp reikalavimo perleidimo sandorio sumos ir perleisto reikalavimo sumos skirtumas siekia 10 procentų. Teismas atsižvelgė ir į reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes, o būtent, kad galimybė atgauti skolą buvo komplikuota, reikalavimo teisę perėmusi UAB „Stenlita“ dėl skolos bylinėjasi. Be to, skirtumas tarp perleistos reikalavimo teisės ir už ją gauto atlyginimo yra protingas ir ekonomiškai pagrįstas. Esant komplikuotoms Joniškio rajono savivaldybės administracijos atsiskaitymo galimybėms, UAB „Stenlita“ negalėjo nupirkti UAB „Paulista“ reikalavimo teisės už kainą lygią reikalavimo teisei, kadangi tai iš esmės būtų ieškovės kreditavimas neturint naudos, o tai pažeistų UAB „Stenlita“ kaip pelno siekiančios organizacijos, interesus. UAB „Paulista“ už perleistą reikalavimo teisę buvo atlyginta ir gautą sumą UAB „Paulista“ galėjo panaudoti savo veikloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė BUAB „Paulista“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-11 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Sudarydama 2012-05-21 reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Paulista“ jau buvo nemoki. Jos įsipareigojimai sudarė 1 509 456 Lt, o turto vertė siekė 1 140 978 Lt. Bendrovei vos po dviejų mėnesių iškelta bankroto byla. Dėl finansinių sunkumų UAB „Paulista“ turėjo ypač atsižvelgti į visų kreditorių interesus ir nesudaryti sandorių, kurie pažeistų kreditorių interesus, sumažintų bendrovės turtą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuo įmonės finansinė būklė prastėja, tuo didėja įmonės kreditorių interesų reikšmė, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-880/2002). Sudariusi šią sutartį UAB „Paulista“ prarado galimybę atgauti Joniškio rajono savivaldybės administracijos skolą pilna apimtimi bei delspinigius už ją.

2. Reikalavimo perleidimo sandorio šalių nesąžiningumą kaip vieną iš actio Pauliana taikymo pagrindų ieškovė įrodinėjo kitais argumentais nei pagrindas taikyti nesąžiningumo prezumpciją CK 6.67 straipsnyje numatytais atvejais. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi, o atsakovės neveikimas ir rodo jos nesąžiningumą.

3. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių nurodžius bent vieną, pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir apskritai nepasisakė dėl UAB „Paulista“ sunkios finansinės būklės ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą ir nurodo, kad:

1. Sudarytas sandoris nepažeidžia ieškovės kreditorių interesų, kadangi reikalavimo įvykdymas buvo apsunkintas tuo, kad trečiasis asmuo (Joniškio rajono savivaldybės administracija) neteko finansavimo iš valstybės projektui, dėl kurio ir atsirado skola. O ginčijamo sandorio pagrindu ieškovė iš karto gavo didžiąją dalį perleisto reikalavimo sumos ir galėjo ja disponuoti, atsiskaitydama su savo kreditoriais.

2. Praktikoje yra įprasta, kad reikalavimo teisė yra perleidžiama už mažesnę kainą negu reikalavimo teisės vertė.

3. Taikant LR CK 6.66 straipsnį turi būti laikomasi kreditoriaus ir skolininko interesų balanso, kreditoriaus teisės neturi būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriui neturi būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiųjų asmenų atžvilgiu vien dėl bankroto bylos iškėlimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas, ar 2012-05-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartis, dėl to, kad 334 594 Lt reikalavimo teisė perleista už 304 000 Lt kainą, pažeidžia perleidėjo UAB „Paulista“ kreditorių interesus. BUAB „Paulista“ bankroto administratorius prašo 2012-05-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, civilinėje Nr. 3K-3-25/2012).Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

Šioje byloje ginčas kilo dėl dviejų actio Pauliana taikymo sąlygų (kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu ir ginčo sandorio šalių nesąžiningumo) egzistavimo, todėl toliau teismas pasisakys tik dėl šių actio Pauliana taikymo sąlygų bei nesant ginčo nepasisakys dėl kitų.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Ieškovės teigimu, 2012-05-21 reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės, kadangi reikalavimo teisė perleista ieškovei turint finansinių sunkumų, o reikalavimo perleidimo sutartyje numatytos kainos ir perleidžiamos reikalavimo teisės vertės skirtumas atima iš ieškovės galimybę gauti didesnę sumą iš skolininko (Joniškio rajono savivaldybės administracijos), dėl ko 2012-05-21 reikalavimo teisės perleidimo sutartis lėmė ieškovės turto sumažėjimą ir taip pablogino ieškovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais (kreditorių interesų pažeidimas).

Nėra ginčo, kad ieškovės finansinė padėtis ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo gera. Pagal bylos duomenis UAB „Paulista“ 2011 metais veikė nuostolingai – patyrė 285 985 Lt nuostolį (b. l. 33), neatsiskaitydavo su savo kreditoriais (pavyzdžiui, UAB „Statybų srautas“ (b. l. 125-126)). Jau 2012 m. liepos 27 d., taigi vos pora mėnesių po ginčijamo sandorio sudarymo, Klaipėdos apygardos teismas iškėlė UAB „Paulista“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-1339-370/2012, dabartinis bylos Nr. B2-324-265/2014).

Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos atsiskaitymo galimybės su ieškove buvo komplikuotos. Pagal 2011-09-30 rangos sutartį (b. l. 58-66) UAB „Paulista“ (rangovas) įsipareigojo užsakovui – Joniškio rajono savivaldybės administracijai atlikti gimnazijos pastato rekonstravimo darbus. Sutarties darbų kaina – 2 544 533,87 Lt su PVM, darbų atlikimo terminas iki 2014-08-01, o darbai už 600 000 Lt sumą turėjo būti atlikti iki 2011-12-31 (sutarties 3.1, 4.1 punktai). Joniškio rajono savivaldybės administracija 2012-01-31 raštu Nr. (724)S-225 informavo, kad gimnazijos pastato rekonstravimui 2012 metais gauta tik 200 000 Lt, todėl didesnei sumai numatytus darbus prašo stabdyti. Kadangi ginčijama reikalavimo perleidimo sutartimi perleista reikalavimo teisė į atlyginimą už darbus, kuriems negautas finansavimas (b. l. 86-87), akivaizdu, kad ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis gauti apmokėjimą anksčiau nei 2013 metais.

Tuo tarpu atsakovė UAB „Stenlita“ 2012-05-21 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu su ieškove atsiskaitė 2012-05-28 (Kasos pajamų orderis, kasos išlaidų orderis (b. l. 56-57), taigi būklės bloginimas, įmonės vedimas prie bankroto ar įmonės kreditorių teisių pažeidimas. Šio sandorio sudarymo pagrindu ieškovė taip pat išvengė rizikos dėl skolos išieškojimo iš skolininko, ieškovė gautą sumą galėjo panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais jau 2012 m. gegužę.

Nurodytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad UAB „Paulista“ 2012-05-21 reikalavimo teisės perleidimo metu buvo tinkamai įvertinusi susikomplikavusias galimybes laiku atgauti skolą iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos. Esant tokioms aplinkybėms, kai ginčo sutarties sudarymo pagrindu UAB „Paulista“ turėdama finansinių sunkumų atgavo 90,86% turimos reikalavimo teisės vertės, 2012-05-21 sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kreditorių interesus. Vertinant ar reikalavimo teisės perleidimo kaina atitiko rinkos kainą bei įprastinę verslo praktiką, reikšminga ir tai, kad paprastai sudarant tokius sandorius yra vertinama ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleistos reikalavimo teisės įgyvendinimo (skolos išieškojimo rizika (skolos dydis, apmokėjimo terminai ir pan.). Šiuo atveju šią riziką prisiėmė atsakovė, sudarydama įprastą verslo praktiką atitinkančią reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Kaip matyti iš LITEKO duomenų byla dėl skolos priteisimo iš skolininko Joniškio rajono savivaldybės administracijos dar nėra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nors minėta civilinė byla yra sustabdyta iki teismas išnagrinės bylą dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau atsižvelgiant į Joniškio rajono savivaldybės administracijos atsikirtimus, pareikštus minėtoje byloje, galima daryti išvadą, kad skolos išieškojimas iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos užtruks. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad sudarant ginčijamą reikalavimo teisės perleidimo sutartį šalys įvertino galimą riziką, susijusią su skolos išieškojimu bei kitas aplinkybes, ir dėl to susitarė dėl tokios reikalavimo teisės perleidimo kainos. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog įprasta verslo praktika gali būti laikomas reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas, kai šalys reikalavimo perleidimo kainą sutapatina su perleidžiamo reikalavimo apimtimi. Tokiu atveju nebūtų reikalo sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kadangi iš sutarties kylančias teises galėtų įgyvendinti pats pradinis kreditorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 yra pasisakęs, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Teismo vertinimu, šioje byloje nustatytas reikalavimo teisės perleidimo kainos ir perleistos reikalavimo teisės vertės skirtumas, kurį sudaro 9,14 %, yra protingas ir proporcingas. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime reikalavimo teisės ir jos perleidimo skirtumas nurodytas mažesne (594 Lt) suma, taip pat nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo (CPK 328 str.). Taigi, vadovaujantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės kreditorių teises.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Konstatuoti 2012-05-21 reikalavimo teisės perleidimo sutarties šalių nesąžiningumą taip pat nėra pagrindo. Sandorio šalių pareiga teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai įtvirtinta įstatyme (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (2013 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2013). Kadangi šioje byloje jau konstatuota, jog 2012-05-21 reikalavimo teisės perleidimo sandoris buvo ieškovei naudingas bei nepažeidė jos kreditorių teisių (ieškovė šio sandorio pagrindu gavo apyvartinių lėšų ir taip turėdama finansinių sunkumų nedelsdama galėjo disponuoti 90,86% reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį suma bei taip pat išvengė rizikos dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens), kaip nebereikšmingi ginčo nagrinėjimui nebevertinami argumentai dėl sandorio šalių sąžiningumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtas bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas dėl actio Pauliana sąlygų nebuvimo bei pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti sandorio negaliojimą CK 6.66 straipsnio pagrindu. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtino ginčo sandorį buvus ieškovei ekonomiškai nenaudingą ir pažeidžiantį ieškovės kreditorių interesus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėEgidija Tamošiūnienė