- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- 2YT-31731-615/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25509-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- E. Ž., M. Ž.
- Kategorijos
- 3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų E. Ž. ir M. Ž. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai pareiškimu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas pareiškimo priėmimo klausimą privalo išspręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus, teismų informacinės sistemos Liteko, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
Pareiškimai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 10 punktas). Todėl pareiškimai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi atitikti tiek bendruosius CPK reikalavimus (CPK 443 straipsnio 1 dalis), tiek specialius reikalavimus, nustatytus CPK XXXV skyriuje. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygų yra sudarymas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančios Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus. Kadangi CPK 539 straipsnio 2 dalis vienareikšmiškai nustato sutuoktiniams pareigą tokią abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį pateikti teismui jau kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai savo teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali realizuoti tiktai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, t.y. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme gali būti paduodamas tiktai po to, kai abu sutuoktiniai jau yra tarpusavyje sudarę Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kadangi bylos dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra nagrinėjamos supaprastinta CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka ir jose nėra numatyta pasirengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje proceso stadija (CPK 540 straipsnio 2 dalis), civilinė byla turi būti išnagrinėta pagal tą pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuos teismui pateikė pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš teismui pateiktų dokumentų, pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tarpusavyje nėra sudarę, kadangi teismui pateikta sutartis yra pasirašyta tiktai pareiškėjos M. Ž.. Tuo tarpu pareiškėjas E. Ž. teismui pateiktos sutarties nėra pasirašęs, t.y. pareiškėjas šios sutarties nėra sudaręs. Todėl šiuo atveju negalima pripažinti, kad pareiškėjai teismui pateikė jų abiejų sudarytą ir Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. T.y. šiuo atveju negalima laikyti, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka (prieš tai įvykdę CPK 539 straipsnio 2 dalies reikalavimą sudaryti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių).
Kadangi, sprendžiant iš į bylą pateiktų dokumentų, pareiškėjai nėra įvykdę CPK 539 straipsnio 2 dalimi jiems keliamos sąlygos iki kreipimosi į teismą dienos tarpusavyje sudaryti Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir tokią abiejų sutuoktinių jau sudarytą sutartį pateikti teismui kartu su pareiškimu, t.y. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai teismui padavė nesilaikydami CPK XXXV skyriuje nustatytos tokiems pareiškimams paduoti tvarkos, pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėjams išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta jiems kelio bendra tvarka pareikšti teisme naują pareiškimą, kuris atitiktų CPK reikalavimus, tame tarpe reikalavimą jau kartu su pareiškimu pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą bei Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Taip pat atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi atitikti ir visus kitus tokiems pareiškimams CPK keliamus reikalavimus: pareiškimas turi būti pasirašytas ne vieno, o abiejų sutuoktinių, kartu su pareiškimu turi būti pateikti duomenys apie pareiškėjų nuosavybės teise valdomą registruotiną turtą, arba tokio turto neturėjimą toje valstybėje, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai šiuo metu gyvena, arba gyveno santuokos metu ir kt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 118 straipsniu,
nutaria:
Atsakyti priimti pareiškėjų E. Ž. ir M. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Gražinti pareiškėjams pareiškimo priedus.
Išaiškinti pareiškėjams, kad ši teismo nutartis neužkerta jiems kelio bendra tvarka pareikšti teisme naują pareiškimą, kuris atitiktų CPK reikalavimus, tame tarpe reikalavimą jau kartu su pareiškimu pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą bei Civilinio kodekso 3.53 straipsnio reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Nutarties patvirtinta kopiją ir gražinamus pareiškimo priedus siųsti pareiškėjų atstovui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.