Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Liepojoje, Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.00 val., Laisvės g., Skuodo m., vairavo automobilį „OPEL COMBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. A. M. jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,30 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje

LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo neblaivus, tačiau automobilio Laisvės g., Skuode, neblaivus nevairavo, parodė, kad išgėręs degtinės užmigo kieme ir atsibudęs nerado savo automobilio, galimai jo automobiliu važiavo kartu su juo gėręs grybautojas. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad byloje nagrinėjamu laiku kaltinamasis A. M. buvo neblaivus, kaltinamasis tai pripažino teisiamojo posėdžio metu ir neginčijo. Esminė aplinkybė, kuri nustatytina byloje yra tai, ar kaltinamasis A. M. byloje nagrinėjamu laiku vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismo vertinimu, nors kaltinamasis A. M. šioje byloje savo kaltės dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nepripažino, nurodė, kad tik vartojo alkoholinius gėrimus namuose ir niekur nevažiavo, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti atsakomybės už padarytą veiką, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi kaltinamojo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys.

A. M. neigė neblaivus vairavęs automobilį, tačiau liudytoja R. R. teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir patikimai patvirtino, jog būtent kaltinamasis A. M. Laisvės g. Skuode, prie parduotuvės „Norfa“ vairavo baltos spalvos automobilį neblaivus. Kaltinamąjį teisiamojo posėdžio metu atpažino ir kitas liudytojas byloje – P. S., kuris parodė, jog 100 % patvirtina, kad būtent kaltinamasis A. M. vairavo automobilį Laisvės g. Skuode, neblaivus, kaltinamasis buvo vienas ir išlipo iš vairuotojo pusės, jis buvo girtas, nes sukosi ratais, svirduliavo.

Kaip matyti, liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus parodė, kad ji 2018 m. rugpjūčio 22 d. dirbdama parduotuvėje (duomenys neskelbtini), per parduotuvės įėjimo durų stiklą matė įtartinai manevruojantį baltos spalvos automobilį, kuris sustojo prieš parduotuvę, įjungęs dešinio posūkio signalą važinėjo pirmyn ir atgal, vėliau nuvažiavo link Laisvės g. 47 namo, ties pėsčiųjų perėja sustojo, atbulomis įsiparkavo automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę. Liudytoja parodė, kad iš automobilio išlipo vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, įėjęs į parduotuvę pasiėmė alaus butelį ir priėjo prie kasų, nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, tačiau ji vyriškiui alkoholio nepardavė, kadangi jau nebegalėjo alkoholio parduoti, vyriškis norėjo vėl sėsti į automobilį, tačiau jį sustabdė lauke buvęs jaunuolis ir neleido sėsti į automobilį bei pranešė policijai (53-54 b. l.). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu atpažino kaltinamąjį A. M. ir patvirtino, kad būtent tai yra tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį neblaivus, jokių abejonių atpažindama A. M. kaip asmenį, vairavusį automobilį, liudytoja R. R. neišreiškė, priešingai, nurodė, kad kaltinamasis jai yra iš matymo žinomas, nes dažnai atvažiuoja į parduotuvę, nurodė ir kaltinamojo skiriamuosius bruožus, pagal kuriuos atpažįsta kaltinamąjį – kaltinamasis ir tada buvo apsirengęs panašiai, kaip teisiamajame posėdyje, plaukai poilgiai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jo plaukai visada būna poilgiai. Manyti, kad liudytoja R. R. galėjo nematyti arba supainioti vairuotoją su kitu asmeniu, nėra jokio pagrindo, kadangi pats kaltinamasis A. M. patvirtino, kad dažnai lankosi parduotuvėje „Norfa“, Laisvės g., Skuode, o liudytoja R. R. dirba pardavėja šioje parduotuvėje, ji parodė, kad nustebo, jog A. M. atvažiavo automobiliu, kadangi paprastai tik su dviračiu važinėja. Liudytoja K. S. taip pat parodė, kad kaltinamasis A. M. dažnai atvažiuoja į parduotuvę „Norfa“, Skuode, visada atvažiuoja dviračiu, būna neblaivus, kai su dviračiu važiuoja. Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, nurodė iš esmės analogiškas, ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms, įvykio faktines aplinkybes, liudytojos išdėstyta įvykių seka buvo nuosekli, išskyrus liudytoja skirtingai parodė dėl alkoholio kaltinamajam pardavimo – teisiamajame posėdyje nurodė, kad alkoholį kaltinamajam tada pardavė, o ikiteisiminio tyrimo metu nepardavė, kadangi nebebuvo galima parduoti, tačiau aplinkybė dėl alkoholio pardavimo ar nepardavimo nėra esminė sprendžiant kaltinamojo atžvilgiu inkriminuotos veikos kvalifikavimo klausimą. Be to, vėliau teisiamajame posėdyje liudytoja parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra tikslesni. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja kvestionavo liudytojos parodymų patikimumą, kadangi liudytoja teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis, kaip pirkėjas, yra įkyrus pirkėjas, gynėjos nuomone, liudytoja galimai iš pykčio ar keršto davė melagingus parodymus A. M. atžvilgiu. Pažymėtina, jog liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji nėra supykusi ant kaltinamojo. Teismo vertinimu, tai, kad liudytoja nurodė, jog kaltinamasis yra įkyrus pirkėjas, nesudaro pagrindo spręsti, kad liudytoja iš keršto ar kitų savanaudiškų paskatų teikė melagingus parodymus kaltinamojo atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Nėra pagrindo vertinti, kad liudytoja R. R. yra suinteresuota bylos baigtimi. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių ar surinkta įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojos duotų parodymų tikrumu.

Kad, bylai reikšmingu laiku neblaivus A. M. išlipo iš prie parduotuvės „Norfa“, esančios Skuodo senamiestyje, sustojusio automobilio „OPEL“, baltos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos, patvirtino ir liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad kaltinamasis buvo ką tik atvažiavęs automobiliu prie parduotuvės. Vėliau vyriškis grįžo prie savo automobilio, atidarė dureles ir išleido du šunis iš automobilio, jis pats nuėjo į parduotuvę. Liudytojas suprato, kad tai girtas vairuotojas, kuris girtas atvažiavo ir girtas norėjo išvažiuoti, todėl paskambino „112“ ir apie tai pranešė policijai, neleido jam sėsti į automobilį, atsistojo prie vairuotojo durelių ir neleido jam jų atidaryti, vyras kalbėjo latviškai. Ten buvusi pardavėja sakė, kad matė, jog vyras atvairavo automobilį, buvo parduotuvėje ir dar norėjo pirkti alaus (57-59 b. l.). Liudytojas atpažino kaltinamąjį A. M. teisiamojo posėdžio metu, kaip asmenį, kurį matė nurodytomis aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas analogiškai patvirtino, kad kaltinamasis buvo vienas ir išlipo iš vairuotojo pusės, jis buvo girtas, nes sukosi ratais, svirduliavo, nurodė aplinkybes dėl įvykio vietoje buvusių šunų. Liudytojo P. S. nurodytas aplinkybes dėl baltos spalvos „OPEL“ automobilio vairuotojo patvirtina ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo S. S. 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinis pranešimas, pagal kurį pranešėjas P. S. paaiškino, kad prie parduotuvės „Norfa“, esančios adresu Laisvės g. 42, Skuodo m., pastebėjo iš baltos spalvos automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipusį asmenį, kuris svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivus ir vėl norėjo lipti į automobilio vairuotojo vietą, pagalvojęs, kad asmuo važiuos automobiliu, jį sulaikė ir apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui (3-4 b. l.). Liudytojas teisiamajame posėdyje nurodė papildomą aplinkybę, kurios nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, jog matė, kaip kaltinamasis būdamas neblaivus automobilį baigė stumtis atbulom galu prie parduotuvės „Norfa“, dėl ko kaltinamojo gynėja taip pat abejojo šio liudytojo parodymų patikimumu. Pažymėtina, jog išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Šiuo atveju, įvertindamas liudytojo P. S. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime duotų parodymų turinį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo 2018 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes dėl liudytojo P. S. įvykio vietoje nurodytų aplinkybių, teismas vertina, kad šiuo atveju esminės reikšmės sprendžiant kaltinamojo atžvilgiu inkriminuotos veikos kvalifikavimą turi liudytojo P. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodytos analogiškos aplinkybės, kad liudytojas matė, kaip nagrinėjamu laiku būtent kaltinamasis, kuris kalbėjo latviškai, išlipo iš baltos spalvos automobilio „OPEL“ vairuotojo vietos, buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, akcentuotina tai, kad ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog kaltinamasis buvo ką tik atvažiavęs automobiliu prie parduotuvės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojas P. S. gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti kaltinamąjį, priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad liudytojas, būdamas pilietiškas asmuo, savo aktyviais veiksmais siekė sulaikyti kaltinamąjį, kad šis nekeltų grėsmės visuomenės ir žmonių saugumui bei sveikatai.

Teismas, vertindamas kaltinamojo iškeltą versiją, jog automobilį vairavo iš matymo jam pažįstamas lietuvis grybautojas, su kuriuo kartu vartojo alkoholį, vertina, jog byloje nėra jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilį „OPEL COMBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kitas asmuo. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia šiuos kaltinamojo parodymus ir analizuojamos bylos kontekste leidžia juos vertinti kritiškai, kadangi jie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi (nežino, kaip grybautojas atrodė, nors parodė, kad su juo ne pirmą kartą buvo susitikę, koks grybautojo vardas taip pat negali prisiminti, negalėjo nurodyti kitų grybautoją apibūdinančių duomenų). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėtas grybautojas buvo išvažiavęs kartu su jo dviem šunimis, tačiau pats teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo šunys yra ganėtinai pikti, gali svetimam žmogui įkąsti, liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio taip pat patvirtino, kad A. M. šunys yra pikti, kitų žmonių neprisileidžia, todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip iš matymo pažįstamas grybautojas, kurio net vardo kaltinamasis negalėjo nurodyti, galėjo išvažiuoti kaltinamojo automobiliu kartu su jo šunimis, kurie kitų žmonių neprisileidžia. Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo parodymų prieštaringumą ne tik patiems sau, tačiau ir byloje ištirtiems įrodymams, kaltinamojo parodymai dėl kito asmens, kuris vairavo jo automobilį, pripažįstami nepatikimais ir vertinami, kaip kaltinamojo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aplinkybė, kad kaltinamasis A. M. 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo apsvaigęs nuo alkoholio yra objektyviai nustatyta ir patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio įrodymų tyrimo metu alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, kuriame nurodyta, kad A. M. 2018 m. rugpjūčio 22 d., 20.12 val., alkotesteriu nustatytas 2,13 promilių girtumas (39 b. l.) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8583/2018(01), kurios duomenimis, A. M. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,30 promilės etilo alkoholio (44 b. l.).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinus ir tai, jog A. M. neginčija nagrinėjamo įvykio metu buvęs neblaivus, teismui nekyla abejonių, kad A. M. vairavo automobilį „OPEL COMBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – kaltinamasis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, kadangi už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 straipsniai).

Dėl bausmės skyrimo

Už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi LR BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Kaltinamasis A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant bausmės kaltinamajam paskyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nėra teistas, kaip pats parodė teisiamajame posėdyje, jis yra išsiskyręs, vaikų neturi, nedirbantis, baigęs 10 klasių, dirbantis pavienius darbus, registruotas Užimtumo tarnybos registre Latvijos Respublikoje, administracine tvarka Latvijos Respublikoje baustas 2 kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudžiamąja tvarka teistas 1 kartą maždaug prieš 10 metų, teistumas išnykęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į LR BK 55 straipsnio nuostatas, dėl ko skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. M. skiriama prokuroro siūloma bausmė – bauda.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė skirti už nusikaltimo padarymą kaltinamajam 90 MGL, t. y. 4500 Eur, dydžio baudą. Kaltinamojo gynėja nesutiko su prokuroro siūlomos bausmės dydžiu ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra Latvijos Respublikos pilietis, nežinantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė.

Vadovaujantis LR BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio.

Teismas šiuo atveju vertina, kad nors tai, kad kaltinamasis yra kitos valstybės pilietis, neatleidžia jo nuo atsakomybės už teisės aktų valstybės, kurioje jis, kaip pripažino pats, dažnai lankosi, reikalavimų nesilaikymą, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės dėl kaltinamojo asmenybės – nedirbantis, baigęs 10 klasių, dirbantis pavienius darbus, registruotas Užimtumo tarnybos registre Latvijos Respublikoje, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamasis nėra teistas, vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad 90 MGL bauda niekur nedirbančiam kaltinamajam, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, siekiant užtikrinti, kad paskirta bauda būtų realiai sumokėta, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nei siūlo valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras – 50 MGL baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismo vertinimu, bausmė (bauda) pasiekia LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus tik tada, kai ji yra pažeidėjo realiai įvykdoma. Kaltinamajam, kaip fiziniam asmeniui, šiuo nuosprendžiu paskiriama bauda yra pakankamai didelė. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės – baudos įvykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, todėl nustatoma, kad paskirta bauda savanoriškai kaltinamojo turi būti sumokėta per šešių mėnesių laikotarpį. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. 20 val. 13 min. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15 val. 45 min. (1 para) laikas, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kadangi A. M. nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,30 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, todėl jam, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. LR BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – 2 metai. Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam A. M. nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas šiuo atveju atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,30 promilės neblaivumas), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (žala nusikalstama veika nepadaryta), nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) pažeidėjams yra privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė, nei administracinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, tai, kad baudžiamoji atsakomybė savo esme yra griežtesnė už administracinę atsakomybę, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

LR BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į LR BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, teismo vertinimu, jos, kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo mažiausia koncentracija 2,30 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „OPEL COMBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise registruotas kaltinamojo mamos M. M., kuri yra mirusi (duomenys neskelbtini), vardu. Kaip parodė kaltinamasis, automobilį faktiškai pirko jis ir automobilio faktinis valdytojas yra jis, tačiau po mamos mirties dar nespėjo sutvarkyti automobilio paveldėjimo dokumentų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš kaltininko konfiskuotinas minėtas automobilis „OPEL COMBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina (LR BK 72 straipsnio, LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų)) dydžio baudą.

Įskaityti į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, A. M. laikino sulaikymo nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. 20 val. 13 min. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15 val. 45 min. (1 para) laiką, kuris prilyginamas 2 MGL (100 Eur (vienas šimtas eurų)) dydžio baudai.

Nustatyti, kad A. M. paskirta 48 MGL (2400 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai eurų)) bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mokant kas mėnesį po 400,00 Eur (keturi šimtai eurų) į Lietuvos Respublikos teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, ir 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį „OPEL COMBO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikomas UAB „Autobastionas“, Beržyno g. 10, Kruncių k., Mažeikių r.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.