Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

ieškovo atstovui advokatui Arūnui Aleknai.

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, trečiajam asmeniui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas K. J. prašė iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) priteisti 215,48 Eur turtinės ir 275,14 Eur neturtinės žalos. Taip pat prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos naudai priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei atnaujinti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 8 dalyje numatytą terminą kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens išnagrinėjimo iš esmės.

Paaiškino, kad 2013-05-24 buvo pristatytas į LAVL pas okulistę dėl regos nustatymo. Kadangi sulūžo 2001 metais darytų akinių rėmelis, ieškovas paprašė okulistės išrašyti receptą tokio pat stiprumo akiniams. Gydytoja I. L. išrašė receptą ir iš UAB „Vision express“ 2013-06-28 ieškovui už 215,48 Eur buvo nupirkti akiniai. Ieškovas blogai matė į tolį ir vėl kreipėsi į gydytoją I. L.. Gydytoja sprendė, jog reikia pagaminti atskirus akinius nuotoliui ir artumui, nes sunku nucentruoti bifokulus.

Ieškovas dėl neteisėtų gydytojos veiksmų kreipėsi į LAVL ir gavo 2013-08-26 atsakymą, kuriame nurodyta, jog akiniai atitiko ieškovo regėjimą. 2013-08-28 konsiliumas nustatė, jog akiniai pagaminti tinkamai.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba). 2013-12-18 kontrolės ataskaitoje Nr. D17-283-(1.27) konstatavo, kas 2013-05-24, 2013-07-29, 2013-08-27 ir 2013-08-28 sveikatos priežiūros paslaugos teiktos netinkamai, nes gydytoja I. L. neatliko refraktometrijos, nesurinko anamnezės, o gydytojų konsiliumo dokumentai nepasirašyti gydytojos A. Č. ir Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus viršininko pareigas laikinai ėjusios B. S.. Akreditavimo tarnybos direktorius 2014-01-06 įsakyme Nr. TI-9 konstatuotas ieškovo teisių pažeidimas bei įspėta LAVL.

Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) priėmė 2014-06-19 sprendimą Nr. 56-40, kuriuo netenkino ieškovo prašymo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovas dėl žalos atlyginimo buvo kreipęsis į administracinius teismus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-27 sprendimu jo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkinti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą panaikino tik dėl rūšinio teismingumo taisyklių nesilaikymo.

Pabrėžė, kad dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patyrė didelius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, nerimą, kančias, neturtinę žalą vertina 275,14 Eur.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota teismo šaukimu (b. l. 144).

Trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tai konstatuota Komisijos sprendime. Šiame sprendime nurodomi konsultantai pažymėjo, jog gydytoja I. L. ieškovui atliko refrakciją. Refrakcija gali būti atliekama ir subjektyviuoju būdu. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog ieškovas su bandomuoju rėmeliu matė gerai, tačiau blogai matė su pagamintais akiniais. Tai patvirtina, jog UAB „Vision express“ netinkamai pagamino akinius. Laikė, kad ieškovas turi įrodyti, jog akinių receptas buvo išrašytas netinkamai, tačiau šios aplinkybės neįrodė. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog papildomų įrodymų dėl akinių netinkamo pagaminimo neteiks, kadangi per maža reikalavimo suma.

Teigė, jog žalos atlyginimas negalimas, nes nėra nustatytas pakenkimas sveikatai. Ginčą vertino kaip turtinį ginčą dėl netinkamai pagamintų akinių. Ieškovas turėjo galimybę akinius grąžinti ar prašyti juos perdaryti, tačiau šia teise nesinaudojo. Teismui pilnai patenkinus reikalavimus dėl turtinės žalos, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes jam liktų akinių rėmelis ir būtų sumokėti pinigai už akinių pagaminimą. Ieškovas pats pasirinko vieną brangiausių optikos salonų ir nepasinaudojo dažnai skelbiama galimybe perkant lęšius įsigyti nemokamą akinių rėmelį.

Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė neteisėtų gydytojos veiksmų, kadangi nustatyta, jog refrakcija gali būti atlikta subjektyviuoju metodu, o dėl anamnezės nesurinkimo, tai net ir nustačius, jog anamnezė nebuvo surinkta, nebūtų nustatytas priežastinis ryšys. Gydytojas negali rašyti akinių recepto pagal paciento prašymo, neatsižvelgdamas į jo būklę, kadangi tai gali turėti neigiamų pasekmių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paciento teisės į žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, išrašant receptą akiniams įsigyti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. PTŽSAĮ 13 straipsnis nurodo, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta šio įstatymo V skyriuje, Civiliniame kodekse, Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė, numatyta CK 6.283 straipsnyje. Atsakomybė pagal CK 6.283 straipsnį taikoma tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir asmens kaltę. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o gydymo įstaiga turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad LAVL gydytoja I. L. 2013-05-24 K. J. išrašė akinių receptą: dešinė akis +0,5 dioptrijos, kairė akis +1,5 dioptrijos (b. l. 4). 2013-06-28 K. J. iš UAB „Vision express“ buvo nupirkti akiniai, jų kaina 744 Lt (b. l. 6). 2013-07-29 oftalmologo konsultacijoje nurodyta, kad pacientas su naujais akiniais blogai mato į tolį. Diagnostiniame rėmelyje ieškovas matė 1,0, o su akiniais 0,5. Gydytoja pažymėjo, jog akiniai sudėtingi, optikos darbuotojas turi matyti pirkėją ir pažymėti vyzdžius. Be pirkėjo nucentruoti bifokalus sunku. Mano, kad geriausias sprendimas būtų padaryti atskirus akinius: vienus – nuotoliui, o kitus – artumui (b. l. 5).

2013-08-27 K. J. buvo paguldytas į ligoninę dėl okulisto konsultacijos, kuri jam buvo suteikta UAB „Vision express“ specialistų (b. l. 58-67). 2013-08-28 pareiškėjui buvo išrašytas akinių receptas UAB „Vision express“: dešinė akis +1,0 dioptrija, kairė akis +2,0 dioptrijos (b. l. 48). Gydymo stacionare istorijoje įrašyta, kad paciento situacija aptarta 2013-08-28 gydytojų konsiliume. Pacientą į UAB „Vision express“ lydėjusi gydytoja J. R. konsiliumui paaiškino, kad ieškovo regėjimas buvo nustatytas teisingai ir receptas išrašytas bei akiniai pagaminti teisingai. Patikrinus senus akinius rasta, jog jų lęšiai beveik dvigubai stipresni negu reikalinga. Konsiliume nuspręsta pacientui rekomenduoti dėvėti naujus akinius, kadangi per stiprūs akiniai gali sukelti galvos skausmus bei sunkius regos sutrikimus. Apie tokį konsiliumo sprendimą ieškovas informuotas LAVL raštu Nr. 7-598 (b. l. 7).

PTŽSAĮ 24 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Ši Komisija yra privaloma išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo institucija.

Komisija 2014-06-19 priėmė sprendimą Nr. 56-40 „Dėl K. J. pareiškimo“, kuriame nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl sveikatai padarytos žalos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas LAVL, atlyginimo (b. l. 14-17). Komisija nustatė, jog gydytojos I. L. veiksmai buvo tinkami, pagrįsti medicininėmis indikacijomis. Priimant sprendimą pasiremta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akių ligų klinikos konsultantų išvada.

Trečiasis asmuo argumentavo, jog žalos atlyginimas negalimas dėl to, jog nenustatyta PTŽSAĮ pagrindu atlygintina žala, nes neįrodytas pakenkimas ieškovo sveikatai. Pagal PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalį atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Byloje nagrinėjama situacija rodo, jog ieškovo sveikatai netinkamu akinių recepto išrašymu negalėjo būti pakenkta, kadangi nenešiojant akinių, jokie sveikatos pokyčiai neatsiranda. Ieškovas žalą sieja su tuo, kad jis sumokėjo už padarytus akinius, tačiau jų negalėjo nešioti, nes su jais blogai matė. Nenešiojami akiniai ieškovui sukėlė nepatogumų, nes nebuvo tinkamai koreguojamas jo regėjimas, tačiau sveikatai nepakenkė. Regėjimo korekciją ieškovas ir dabar pasiekia naudodamas senuosius akinius, tačiau pažymėjo, jog šie akiniai yra remontuoti, suraišioti siūlais.

Akiniai yra kompensacinė priemonė gerai sveikatos būklei užtikrinti. Sveikata pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį yra asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Netinkamas kompensacinių priemonių parinkimas mažina šios gerovės kokybę. Ieškovui akinių receptas buvo išrašytas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas bei gydytojui okulistui atliekant į profesinę veiklą reglamentuojančią medicinos normą įrašytas funkcijas. Tuo remiantis ir kompensacinių sveikatos gerovę užtikrinančių priemonių parinkimas laikytinas veiksmais, kurie gali sukelti pagal PTŽSAĮ atlygintiną žalą, o ne turtiniu ginču pagal bendrąsias Civilinio kodekso normas.

Įrodinėdamas neteisėtus gydytojos I. L. veiksmus ieškovas remiasi jo skundo tyrimo Akreditavimo tarnyboje išvadomis. Akreditavimo tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2013-12-18 Kontrolės T3-263/2013 ataskaitoje Nr. D17-283-(1.27.) konstatavo, kad 2013-05-24, 2013-07-29, 2013-08-27 ir 2013-08-28 pacientui K. J. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus: 1) 2013-05-24 ir 2013-07-29 konsultacijų metu gydytoja I. L. neatliko refraktometrijos, nesurinko anamnezės, nors sveikatos apsaugos ministro 2005-12-01 įsakymu Nr. V-935 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.1. ir 14.2 punktuose nustatyta, kad gydytojas oftalmologas turi gebėti tikrinti ir dokumentuose įrašyti regėjimo duomenis, rinkti anamnezę, sudaryti gydymo planą, nustatyti refrakcijos ydas ir parinkti optinę korekciją, tuo pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 9 punktą, kad gydytojas oftalmologas vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma; 2) 2013-08-28 gydytojų konsiliumo įrašo nepasirašė konsiliume dalyvavę laikinai Chirurgijos skyriaus viršininko pareigas ėjusi gydytoja A. Č. ir laikinai Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus viršininko pareigas ėjusi B. S., tuo pažeista Medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 dalis, 2012-05-15 LAVL direktoriaus įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos 5.13 punktas.

Tarnybos direktorius 2014-01-06 įsakymu Nr. T1-9 nustatė, kad: 1) 2013-05-24, 2013-07-29, 2013-08-27 ir 2013-08-28 pacientui K. J. LAVL asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Kontrolės Nr. T3-263/2013 2013-12-18 ataskaitos Nr. D17-283-(1.27) išvadoje nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, pacientui K. J. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; 2) pacientui K. J. suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) įspėjo LAVL dėl Kontrolės Nr. T3-263/2013 2013-12-18 ataskaitos Nr. D17-283-(1.27) išvadoje nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų (b. l. 10).

Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.2 punkte nurodoma, jog gydytojas oftalmologas turi gebėti nustatyti refrakcijos ydas ir parinkti optinę korekciją. Kaip tik dėl netinkamo šios pareigos atlikimo ieškovas tvirtina patyręs žalą.

Gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos A. T. 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos A. T. 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

Aptariant LAVL gydytojos I. L. suteiktas medicinines paslaugas, pažymėtina, jog gydytoja I. L. teisingai nustatė ieškovo diagnozę – hipermetropija (tolregystė), presbiopija (senatvinė tolregystė), šios diagnozės nebuvo paneigtos nei Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitoje, nei Komisijos sprendime. Tiek vienas, tiek kitas valstybinių institucijų atlikto tyrimo aktas rėmėsi konsultantų išvadomis, tačiau konsultantai nenurodė, jog diagnozė yra neteisinga. Šios aplinkybės ieškovas taip pat neįrodinėjo. Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitoje pažymėta, jog gydytoja I. L. neatliko refraktometrijos. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akių ligų klinikos konsultantų 2014-05-12 išvadoje nurodoma, kad akių refrakciją galima nustatyti objektyviu ir subjektyviu metodais. Tai patvirtina, jog nėra privaloma atlikti refraktometrijos naudojant specialius medicininius prietaisus. Nors Akreditavimo tarnybos kontrolės atskaitoje teigiama, jog gydytoja I. L. nesurinko anamnezės, tačiau nėra nurodoma, kokius papildomus duomenis gydytoja turėjo sužinoti, ir kiek jie gali būti susiję su akinių parinkimu. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą ne kiekvienas pažeidimas, kuris buvo padarytas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, yra svarbus nustatant atlygintiną žalą, o tik toks kuris turi priežastinį ryšį su sveikatos pakenkimu. Nėra nurodoma, jog pagal diagnostikos ir gydymo metodikas ar diagnostikos ir gydymo protokolus būtų nustatyta, jog parenkant pacientui akinius reikalinga atsižvelgti į prieš tai pacientui paskirtus akinius.

Ieškovas teigia, jog parinkdama naujus akinius gydytoja turėjo įvertinti senųjų akinių stiprumą, tačiau tokie ieškovo teiginiai nepagrįsti jokiais gydytojų atliekamus veiksmus reglamentuojančiais dokumentais ar veiklos rekomendacijomis. Ieškovo aiškinimas nėra logiškas, kadangi visos medicininės procedūros taikomos atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę jų atlikimo metu. Net ir surinkus duomenis apie senus paciento akinius, nėra medicininės metodikos, kokiu būdu tokie duomenys galėtų būti panaudoti.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas iš karto buvo nepatenkintas jam naujai pagamintais akiniais ir pakartotinai kreipėsi į gydytoją oftalmologę. Kaip matyti iš gydytojos I. L. 2013-07-29 įrašo asmens sveikatos istorijoje gydytoja patikrino paciento regėjimą su naujai pagamintais akiniais bei su korekciniais stiklais diagnostiniame rėmelyje ir gavo skirtingus tyrimo rezultatus. Diagnostiniame rėmelyje pacientas matė 1,0, o su naujai pagamintais akiniais – tik 0,5. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akių ligų klinikų konsultantų išvadoje nėra pateikta konkrečių vienareikšmių priežasčių, dėl kurių ieškovas su naujai pagamintais akiniais nemato tinkamai. Konsultantai pažymi, jog negali vienareikšmiškai atsakyti, kokia klaida padaryta gaminant akinius, kadangi nėra žinomas senųjų akinių atstumas tarp vyzdžių, o taip pat skiriasi gydytojos I. L. ir UAB „Vision express“ receptuose nurodomas atstumas tarp vyzdžių, o taip pat nenustatyta priežastis, kodėl su bandomaisiais akiniais ieškovas 2013-07-29 matė 1,0, kai su pagamintais akiniais matė tik 0,5. Konsultantai mano, jog tai gali būti sąlygota lęšių sumaišymo, neteisingo atstumo tarp vyzdžių nustatymo ar agravacijos (apsimestinio ligos simptomų perdėjimo).

Sulyginus abiejų akinių receptus matyti, jog gydytojos I. L. recepte atstumas tarp vyzdžių yra 67-69, o UAB „Vision express“ recepte – 63-65. Akreditavimo tarnybos kontrolės ataskaitoje, remiantis medicinos specialisto gydytojo oftalmologo išvada teigiama, jog atstumo tarp vyzdžių paklaida, kuri neturi įtakos regėjimui, yra iki 2 mm. Kaip matyti atstumo tarp vyzdžių skirtumas abiejuose receptuose yra dvigubai didesnis. Taip pat abiejuose receptuose skirtingai nustatytos reikiamos dioprijos. UAB „Vision express“: dešinė akis +1,0 dioptrija add +2,0, kairė akis +2,0 dioptrija add +2,0. Tuo tarpu gydytojos I. L. recepte nurodyta dešinė akis +0,5 dioptrija add +2,5, kairė akis +1,5 dioptrija add +2,5.

Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos A. T. 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

Pakartotinės paciento apžiūros 2013-07-29 metu gydytoja I. L. naujai nematavo atstumo tarp vyzdžių, matavimas neatliktas ir 2013-08-28, kai ieškovui UAB „Vision express“ specialistai išrašė kitokių parametrų akinius, nors parametrų skirtumas buvo akivaizdus ir jau galintis daryti įtaką regėjimo aštrumui. LAVL specialistai neišanalizavo duomenų skirtumų priežasčių, nors tokias galimybes akivaizdžiai turėjo, ir tuo netinkamai atliko atidumo bei rūpestingumo pareigą. Nebuvo įvertinta, jog ieškovas neturi galimybių kreiptis į kitą gydymo įstaigą, pats tartis su optikos salonu dėl akinių perdarymo, nes sėdi kalėjime. Lukiškių TI-K sėdintiems asmenims LAVL iš esmės yra vienintelė gydymo įstaiga. Pareigos neatlikimas sąlygojo tai, jog ieškovas iki šiol naudoja senus akinius ir iki galo nežino, kodėl naujai pagaminti akiniai jam netinka. Tinkamu Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.2 punkto pareigos atlikimu būtų rūpinimasis, jog ieškovas galėtų pasigaminti tinkamus akinius, tačiau receptų neatitikimo priežastys nenustatytos ir pacientas iki šiol negauna tinkamos korekcijos.

Atsakovas LAVL ignoravo teisminį procesą ir jokių atsikirtimų ar dokumentų neteikė, tuo pačiu neįrodė, jog visos gydymo paslaugos buvo teikiamos tinkamai. LAVL draudikas trečiasis asmuo nurodė, jog atsižvelgdami į mažą ieškinio sumą, papildomų įrodymų neteiks. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2012 išaiškinta, kad pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o gydymo įstaiga turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus.

Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuojama, jog ieškovas profesines pareigos nerūpestingą ir neatidų atlikimą įrodė, tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus.

Papildomi įrodymai dėl ieškovui reikalingų akinių šioje byloje nebuvo renkami, kadangi ieškovas serga progresuojančiomis akių ligomis, jam akiniai parinkti daugiau nei prieš trejus metus, todėl akinių parametrai gali būti pasikeitę.

Ieškovas prašo priteisti 215,48 Eur turtinės ir 275,14 Eur neturtinės žalos. Trečiojo asmens nuomone, galima spręsti tik dėl sumos, sumokėtus už akinių lęšius kompensavimo, nes ieškovas rėmelius gali panaudoti naujų akinių gaminimui. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. DIN_154097 (b. l. 6) matyti, jog už lęšius bei darbą sumokėta 396,69 Lt be PVM, o už rėmelį – 218,18 Lt be PVM.

Pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalį gali būti atlyginama ir turtinė, ir neturtinė žala. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo pareigą remiamasi CK 6.250 straipsniu. Neturtine žala pripažįstamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi akinių pagaminimo problemos yra gana dažnos, tai dėl netinkamo akinių pagaminimo neturtinė žala neatsiranda. Asmuo turi naudotis galimybe pakeisti akinių stiklus, gauti naują receptą ir panašiai. Nors ieškovas turi apsunkintas galimybes kreiptis į optikos saloną, tačiau atsakovui organizuojant jis buvo nuvežtas į optikos saloną, kur jam parašytas naujas akinių receptas. Racionaliai elgdamasis ieškovas galėjo paprašyti, jog optikos salonas į naujai pagamintų akinių rėmus įdėtų naujus stiklus ir pagamintų akinius pagal savo receptą. Ieškovas tokia teise nesinaudojo. Kadangi akinių receptai skirtingi, tai už akinių pergaminimą ieškovas turėtų papildomai sumokėti. Ieškovas naujų akinių neužsakė, todėl jo turėta žala vertintina kaip mokėjimas už lęšius ir darbą 396,69 Lt su PVM, viso 480 Lt. Neturtinė žala nepriteisiama, nes pergyvenimai dėl netinkamai pagamintų akinių negali pasiekti tokio masto, jog atitiktų CK 6.250 straipsnį.

Ieškinių dėl žalos pacientų sveikatai senaties terminų taikymas išaiškintas Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015. Šioje byloje nurodyta, kad yra aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Kreipimuisi į Komisiją taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, o Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų terminą.

Ieškovas į Komisiją kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino, tačiau praleido 30 dienų terminą Komisijos sprendimui apskųsti teismui. Komisijos sprendimas buvo priimtas 2014-06-19, tačiau ieškinys teismui paduotas 2016-07-19, praėjus dvejiems metams po termino pasibaigimo. Atsakovas ieškinio senaties termino neprašė taikyti, nes apskritai nedalyvavo teismo procese, neteikė procesinių dokumentų ir neatvyko į teismo posėdį. AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas senaties taikyti neprašė.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-1939-789/2015 proceso, ieškovas 2013-11-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) atlyginti turtinę (744 Lt) ir neturtinę (950 Lt) žalą; 2) panaikinti LAVL 2013-08-26 sprendimą Nr. 7-598 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-10-07 sprendimą Nr. 2S-4634; 3) įpareigoti LAVL paimti iš pareiškėjo naujus akinius ir grąžinti už juos sumokėtus pinigus. Iš esmės ieškovas reiškė tokius pat reikalavimus kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Administracinėje byloje procesas buvo pabaigtas priėmus 2015-12-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį. Šioje nutartyje pasisakyta, kad K. J. 2014-03-13 pareiškimu kreipusis į Komisiją ir pasinaudojus įstatyme nustatyta privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi administracinėje byloje buvo sprendžiama tik dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais, tai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis neužkerta kelio K. J. kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl sveikatai padarytos žalos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-06-10 sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-P-304-9396 matyti, jog antrinė teisinė pagalba K. J. atstovauti byloje dėl žalos atlyginimo buvo suteikta 2015-12-31 sprendimu. Buvo pakeisti du advokatai ir paskirtas trečias advokatas Arūnas Alekna.

Kadangi ieškovas dėl kilusios žalos dėl netinkamai pagamintų akinių bylinėjosi administraciniuose teismuose, teismas buvo priėmęs pareiškimą ir ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad teismas priims sprendimą dėl žalos atlyginimo, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neprašė taikyti senaties, o ieškovas iš karto po bylos administraciniuose teismuose pabaigos kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo skyrimo, PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje nurodytas 30 d. terminas kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo apskundimo atnaujinamas, esant svarbioms aplinkybėms.

Ieškovas prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos naudai priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal 2016-10-06 pažymą (b. l. 147) išlaidos sudarė 206,47 Eur. Ieškinys tenkintas 28 proc., todėl priteistinos išlaidos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį sudaro 57,68 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo K. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti K. J. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 139,13 Eur (šimtą trisdešimt devynis eurus 13 euro centų turtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteisti 57,68 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 68 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Lietuvos Respublikos naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.