Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. e2-497-280/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
e2-497-280/2018
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00124-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
L. Ž.
Civilinė byla Nr. e2-497-280-2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00124-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 26.10;2.6.39.2.5.1.1;3.1.7.13;3.2.4.8.2;3.2.6.6.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, ieškovei nedalyvaujant, dalyvaujant atsakovui L. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB)„Lietuvos draudimas„ ieškinį atsakovui L. Ž. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė atsakovui L. Ž. ieškinio reikalavimą dėl 50 000 Eur žalos atlyginimo, nes šis apgadino D. B. ir M. B. priklausantį turtą, už ką buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Draudimo bendrovė reikalauja subrogacijos tvarka draudimo išmokos, sumokėtos D. ir M. B., atlyginimo. Pateikė įrodymus, patvirtinančius ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes: atsakovo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, draudimo liudijimą, duomenis apie draudimo išmokos sumokėjimą.

Atsiliepimas

Ieškovė dubliku reikalavimus palaikė, nepripažino atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių ir teisinių pagrindų, nurodė ieškinio tenkinimo teisinius ir faktinius pagrindus.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovai į teismo posėdį 2018-09-18 10 val., neatvyko, advokato padėjėja prieš pat teismo posėdį pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos užimtumo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo posėdyje civ. byloje Nr. e2-7310-1079/2018. Teismas nustatė, kad posėdis byloje, dėl kurios atstovė negali atvykti į bylos nagrinėjimą, paskirtas 2018-07-23, padėjėja turėjo apie jį žinoti ir žinojo, nes dalyvavo anksčiau. Nei ji, nei ją perįgaliojęs advokatas teismui apie negalėjimą dalyvauti nagrinėjamos bylos teismo posėdyje nepranešė. Ieškovė, gavusi iš Panevėžio apygardos teismo 2018-07-26 nutartį, kuria buvo paskirtas teismo posėdis, teismo neinformavo apie bylos vedimą per advokatą, nepranešė, apie kliūtis jam dalyvauti teismo posėdyje iki paskutinės dienos. Šiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta, kad ieškovė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, iš anksto nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodė to priežasčių, kaip numato CPK 42 str. 5 d..

Šiomis aplinkybėmis, kai į teismo posėdį neatvyko nė vienas ieškovės atstovas, procesinius dokumentus teismui teikė kitas atstovas teisininkas, o bylos nagrinėjimą atidėti pateikė advokato padėjėja kartu su atstovavimą patvirtinančiais įrodymais, teismas, vadovaudamasis CPK 246 str. 1 d. ieškovės neatvykimą į teismo posėdį nustatytomis aplinkybėmis pripažįsta be svarbių priežasčių, todėl atsakovo L. Ž. žodiniu prašymu priima ieškovės atžvilgiu sprendimą už akių .

Atsiliepimas

A. L. Ž. atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nesutikdamas su draudimo sutartimi, sumokėtos draudimo išmokos dydžiu, ginčija ieškovės pateiktus įrodymus. Nurodo, kad buvo nedraudiminis įvykis, kurio metu buvo sumokėta maksimali draudimo suma. Pateikė savo įrodymus. Nurodo, kad draudimo išmoka galėjo siekti ne daugiau 10 000 Eur. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad draudimo išmoka turėjo būti mažinama ir tuo pagrindu, kad didelė dalis daiktų jau po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo grąžinta baudžiamosios bylos nukentėjusiajam. Be to, atsakovas prašė skirti ekspertę, kuri nustatytų už kokią sumą nukentėjusysis atstatė savo namą, kurį šiuo metu pardavinėja, prašė kreiptis į prokuratūrą dėl nukentėjusiojo kartu su AB Lietuvos draudimas sukčiavimo stambiu mastu. Nurodo, kad jis pats kreipėsi, bet ikiteisminis tyrimas pagal jo prašymą nebuvo pradėtas. Šiuos prašymus teismas atmetė, nes nėra byloje pareikšto reikalavimo draudimo sutartį pripažinti negaliojančia, be to, draudimo išmokos suma ir reali atstatyto namo apimtis tiesiogiai negali patvirtinti nusikaltimu padarytos žalos dydžio bei atkuriamosios vertės.

Atsakovas prašė bylą nagrinėti, priimti sprendimą už akių ieškovės atžvilgiu dėl to, kad neatvyko į posėdį, paprašė bylos nagrinėjimą atidėti per vėlai, nors apie paskirtą posėdį buvo pranešta iš anksto ir tinkamai ir ieškovei, ir atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, ieškovės atžvilgiu priimamas sprendimas už akių ( CPK 246 str. 1 d., CPK 285 str.)

Byloje nustatyta, kad atsakovas L. Ž. nuteistas už tai , kad iki 2015 m. birželio 6 d., tiksliau nenustatytu laiku, iš D. B. ir M. B. nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tęstiniu būdu tyčia sugadino ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą: 1000 Eur vertės 3 šarvo duris, 16 vnt. 3300 Eur bendros vertės langų paketų su plastikiniais rėmais ir palangėmis, 1840,58 Eur vertės šilumos punktą, 1900 Eur bendros vertės grindų laminatą su grindų paklotu, 800 Eur vertės namo fasado apšiltinimo medžiagą, 500 Eur vertės lietaus nuvedimo sistemą, 200 Eur vertės kištukinius lizdus su apdaila, 60 Eur vertės radiatorių-gyvatuką, 100 Eur vertės elektros automatėlius, 300 Eur bendros vertės 3 vnt. radiatorių, 1000 Eur vertės laiptų medines konstrukcijas, 100 Eur vertės dvejas vidaus duris. Taip pat jis tyčia sugadino bei pagrobė 4000 Eur vertės kanalizacijos ir vandentiekio sistemą, 3300 Eur vertės grindinį šildymą, 1600 Eur vertės ventiliacijos sistemą, 1700 Eur vertės elektros instaliaciją, sugadino 6000 Eur vertės lubų ir sienų apdailą bei 1700 Eur vertės kitos patalpos grindis, t. y. pirmajame ir antrajame aukštuose esančias grindis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2015 m. birželio 11 d. 18.00 val. iki 2015 m. birželio 12 d. 8.45 val., atvykęs prie to paties pastato, L. Ž. nupjovė 20 Eur vertės trejų durų pakabinamų spynų skląsčius, įsibrovė į pastato vidų ir iš ten pagrobė 120 Eur vertės du keraminius klozetus, 20 Eur vertės keraminę kriauklę, 40 Eur vertės dušo čiaupą, 30 Eur vertės kriauklės čiaupą, taip pat prie pastato lauko durų esančias 70 Eur vertės nerūdijančio plieno lauko groteles. Be to, vagystės metu tyčia sugadino pastate įrengtą 250 Eur vertės vandentiekio sistemą. Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. Ž. iki 2015 m. birželio 5 d. bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuo 2015 m. birželio 11 d. 18.00 val. iki birželio 12 d. 8.45 val. iš D. B. ir M. B. nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė jam svetimą 11 290 Eur vertės turtą bei sugadino didesnės nei 18 000 Eur vertės turtą. Taip pat teismai baudžiamojoje byloje konstatavo, kad, D. B. įsigyjant šį pastatą, ne tik jo išorė, bet ir vidaus patalpos buvo šiuolaikiškai įrengtos, su visiška apdaila ir buvo pritaikytos nuolatiniam, patogiam gyvenimui bei administracinių patalpų nuomai.

Ieškovė AB Lietuvos draudimas gera valia nukentėjusiajam draudimo išmokos nemokėjo, byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme ir baigta taikos sutartimi jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Po to draudimo bendrovė sutiko išmokėti 50 000 Eur draudimo išmoką. Tas faktas, kad byla buvo nagrinėjam teisme, paneigia nukentėjusiojo(pirmojo kreditoriaus) ir draudiko susitarimą sukčiauti. Pagal byloje esančią UAB ,,Lakaja“ sudarytą sąmatą, suniokotam pastatui atstatyti ir suremontuoti realiai reikalinga 92 670,71 Eur suma, tokio dydžio draudėjo D. B. civilinis ieškinys AB ,,Lietuvos draudimas“ buvo pareikštas nagrinėjant ginčą dėl draudimo išmokos Vilniaus apygardos teisme.

Neginčijamai nustatyta, kad 50 000 Eur draudimo išmoka išmokėta dėl draudiminio įvykio, kuris kilo dėl atsakovo L. Ž. veiksmų.

Atsakovas L. Ž. ginčija draudimo išmokos dydį, tvirtindamas, kad jo padaryta žala yra mažesnė, nes nuosprendžiu jos dydis nustatytas 29 950,58 Eur, daug daiktų nukentėjusiajam grąžinta.

Subrogacijos sampratą, kaip ir CK 6.1015 straipsnį reikia aiškinti ir taikyti atsižvelgiant į subrogacijos tikslus. Subrogacijos tikslas yra įtvirtinti įstatymo nustatytos bendrosios taisyklės išimtį, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą. Išimtys nustatomos tam, kad kreditorius išlaikytų visas buvusio kreditoriaus teises, nes, įvykdžius prievolę pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, dėl to kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymiškai numatant subrogacijos atvejus jau pati jos formuluotė nukreipia į kreditorių susikeitimo principą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėją (naudos gavėją) ir už žalą atsakingo asmens santykius ( CK 6.249 str. ir CK 6.251 str.).

Nagrinėjamu atveju ginčo turtas (duomenys neskelbtini), esantis pastatas buvo apdraustas pas ieškovę atkuriamąją verte. Atkuriamoji vertė- tai suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti tos pačios rūšies, būklės ir kokybės turtą. Ši vertė nustatoma pagal sudaromas turto atstatymo sąmatas. Namo savininkas pateikė teismui ir draudimo bendrovei UAB „Lakaja” sąmatą 92670,71 Eur sumai.

Kaip minėta, ieškovė su UAB „Lakaja” paruošta sąmata nesutiko, nes ji sudaryta ne pagal draudimo bendrovės aktus, o pagal nukentėjusiojo susitarimą su UAB „Lakaja”. Ieškovė AB Lietuvos draudimas nepateikė savo sąmatos, susitarimo su draudėju pagrindu sutiko išmokėti 50 000 Eur. Išmoką. UAB „Lakaja” atstovas A. Ž. apklaustas baudžiamojoje byloje nurodė, kad sąmatą sudarė po pastato apžiūros, sąmata sudaryta jeigu namą atstatytų bendrovė, o ne ūkio būdu, vertino pagal esamą po nusikaltimo padarymo situaciją. Nors ir ši sąmata buvo ginčijama nuo jos sudarymo išnagrinėtose bylose , naujos sąmatos nei atsakovas L. Ž., nei ieškovė nepateikė. A. L. Ž. ir nagrinėjamojoje byloje ginčija šią sąmatą tuo pagrindu, kad UAB „Lakaja” iškelta bankroto byla.

Įsiteisėjusiu nuosprendžiu nurodytas žalos dydis 29 950 Eur. Taigi tokio dydžio draudimo išmokos dalis turi būti besąlygiškai priteisiama iš atsakovo L. Ž., iš šios sumos minusavus 16 langų paketus su plastikiniais rėmais ir palangėmis 3300 Eur vertę ir šilumos punktą 1840 Eur vertės, kurie grąžinti nukentėjusiajam D. B. , kaip tiesioginė tikroji žala. Pats nukentėjusysis jam padarytą tiesioginę tikrą žalą 2016-01-13 įvertino 35060 Eur ( baudžiamosios b.l. 128, 3 tomas), vėliau, 2016-03-30 nurodė atlygintinos žalos dydį 92 000 Eur.

Atkuriant turtą iki buvusios būklės, nepriklausomai nuo to, kad dalis daiktų ir grąžinti , jie buvo išmontuoti, o namą ir jame buvusius daiktus iš naujo įrengiant, tenka turėti papildomų išlaidų lyginant su atvejais, kai remontui naudojami visiškai nauji daiktai, kai reikia šalinti sienų, lubų, grindų apgadinimus.

Pagal esamus įrodymus daroma išvada, kad 50 000 Eur turi būti priteisiama iš atsakovo L. Ž., nes tokio dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjui kaip atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmė ir nenustatyta, kad ji yra nepagrįstai didelė.

Kiti nurodyti procesiniuose dokumentuose faktai ir argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiamam ginčui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Tenkinus ieškinį, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ieškovei bei procesinės palūkanos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 286 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. Ž. ieškovei AB „Lietuvos draudimas” 50 000 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laiką nuo 2018-05-24 iki sprendimo įvykdymo ir 975 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų atsakovas L. Ž. gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas” šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka negali, turi teisę per 20 dienų prašyti peržiūrėti sprendimą už akių CPK 287 str. tvarka.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė