Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui S. B. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė 2016-04-08 Šilutės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 7 359,33 Eur nuostolių atlyginimo pagal 2014-11-12 pirkimo–pardavimo sutartį; 28,96 Eur skolą pagal 2014-06-26 paskolos raštelį; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2014-11-12 pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – sutartis) buvusiam sutuoktiniui atsakovui pardavė ½ dalį buto,(duomenys neskelbtini)., ir 1/32 dalį sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) m. (toliau – butas). Bendra buto kaina – 7 240,50 Eur, ją atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2037-11-12, pinigus mokant lygiomis dalimis po 26,23 Eur (90,58 Lt) kas mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą.Ieškovė nurodė, kad atsakovas savo prievolių nevykdo. Atsakovas nesumokėjo nė vienos įmokos už įsigytą butą. Ieškovė tai laiko esminiu sutarties pažeidimu.Ieškovė nurodė, kad atsakovui nuosavybės teisės į butą yra perduotos sutarties sudarymo metu.Ieškovė nurodė, kad nepageidauja atsiimti parduoto buto, reikalauja iš pirkėjo priteisti visą buto kainą (LR CK 6.414 str. 1 d.).Ieškovė nurodė, kad vadovaudamasi sutarties 11.1.2 p. reikalauja iš atsakovo priteisti nuostolius, t. y. sumokėtą 115,18 Eur notarinę rinkliavą, 3,65 Eur VĮ Registrų centro mokestį.Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susitarti taikiai nepavyko, atsakovas neketina jai mokėti skolos ar parduoti butą, kad su ja atsiskaitytų, nesiūlo jokių problemos sprendimo variantų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas galutiniu 2016-10-13 sprendimu paliko nepakeistą 2016-04-15 preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo ieškovei priteisė 7 388,29 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 7 388,29 Eur sumą nuo 2016-04-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1483 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų. Atsakovo aiškinimas, kad pagal minėtą sutartį visą kainą už butą jis gali sumokėti paskutinę termino dieną, prieštarauja šalių sudarytos sutarties nuostatoms.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai pasirinko vieną iš dviejų CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatytų galimybių – pareikalavo sumokėti visą parduoto buto kainą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Apeliantas nurodė, kad esminio sutarties pažeidimo jis nepadarė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sudarytą sutartį (jos 11.1 p.) ir padarė nepagrįstą išvadą.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš jo nepagrįstai priteisė palūkanas, nes sutarties 5.4 p. šalys susitarė, kad pirkėjui (apeliantui) laiku nesumokėjus mėnesinės įmokos, šalys delspinigių nenumato ir neaptaria.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto ieškovei 630 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog ji neturi teisės reikalauti, kad apeliantas mokėtų sutartyje numatytas įmokas, ar nutraukti sutartį. Apeliantas savanaudiškai ir nesąžiningai traktuoja sutarties sąlygas sau naudinga prasme, tačiau toks traktavimas neatitinka bendros sutarties prasmės, neatsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą bei sudarymo aplinkybes. Sutarties 11.1 p. nustatytos pasekmės atsiranda pažeidus ir kas mėnesinius sutarties mokėjimo terminus. Ypač tais atvejais, kai tai nėra pavienis, atsitiktinis pažeidimas, o sistemingas sutarties sąlygų nesilaikymas.Ieškovė nurodė, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog vienintelis esminis sutarties pažeidimas yra galimas tik pagal sutarties 11.2 p.. Esminiai sutarties pažeidimo kriterijai yra numatyti LR CK 6.217 str. Apeliantas sutartį pažeidė iš esmės, nes nemokėjo įmokų sutartyje nustatytais terminais, liko skolingas, tyčia ignoravo daugkartinius raginimus vykdyti prievolę, toliau neketina vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (mokėti kasmėnesinių įmokų). Todėl ieškovė pagrįstai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti visą sutarties kainą.Ieškovė nurodė, kad apie ketinimą kreiptis į teismą apeliantui pranešė žodžiu bei „Skype“ programa elektroninio susirašinėjimo būdu. Apeliantas iš susirašinėjimo turėjo suprasti, kad jei jis nepradės mokėti įmokų, sutartis bus nutraukta. Ieškovė nurodė, kad ieškiniu iš apelianto nereikalaujama priteisti delspinigių pagal sutartį, todėl ši sutarties sąlyga nėra pažeidžiama. Apeliantas painioja delspinigių ir procesinių palūkanų sąvoką ir paskirtį. Nurodė, kad reikalauja iš apelianto priteisti procesines palūkanas įstatymo (o ne sutarties) pagrindu, t. y. LR CK 6.37 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantas nurodė, kad esminio sutarties pažeidimo jis nepadarė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių sudarytą sutartį (jos 11.1 p.) ir padarė nepagrįstą išvadą. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti. Sutarties 11.2 p. sutarties šalys (ieškovė ir apeliantas) pareiškė, kad daiktų pirkimo–pardavimo visos kainos nesumokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties 5.2 p. nustatyta, kad pirkėjas (apeliantas) įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovei) 25 000 Lt iki 2037-11-12 dienos, pinigus mokant lygiomis dalimis kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, t. y. po 90,58 Lt, pervesti į pardavėjo (ieškovės) atstovo nurodytą sąskaitą. Todėl faktas, kad apeliantas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, nėra sumokėjęs nė vienos įmokos, nėra pakankamas konstatuoti esminį sutarties pažeidimą.Ieškovė reikalavimo dėl sutarties nutraukimo, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, nereiškė (CK 6.217 str.). Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo.LR CK 6.414 str. 1 d. nustatyta, kad, kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimų terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Sutarties VII skyrius „Daikto (daiktų) perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas“ (jo 7.1–7.7 p.), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad apeliantui nuosavybės teisės į butą yra perduotos sutarties sudarymo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė pagrįstai pasirinko vieną iš dviejų CK 6.414 straipsnio 1 dalyje numatytų galimybių – pareikalavo sumokėti visą parduoto buto kainą. Ieškovė tokios teisės neturėjo, nes nuosavybės teisė į butą jai nėra išlikusi.Tarp šalių sudaryta sutartis sukūrė tarp šalių prievolinius santykius. Apeliantas sutartimi (5.2 p.) įsipareigojo sumokėti ieškovei 25 000 Lt iki 2037-11-12, pinigus mokant lygiomis dalimis kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, t. y. po 90,58 Lt, pervesti į pardavėjo (ieškovės) atstovo nurodytą sąskaitą. Apeliantas prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, t. y. nemoka įmokų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad ji turi teisę reikalauti, jog apeliantas vykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokėtų įmokas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Kitoks sutarties aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, bendros sutarties prasmės, būtų neatsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, esmę, tikslą bei sudarymo aplinkybes.Bylos nagrinėjimo metu iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo apeliantas nebuvo sumokėjęs įmokų pagal sutartį nuo 2014-11-12 (Sutarties sudarymo dienos) iki 2016-10-13 (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo). Iš Sutarties 5.2 punkto matyti, jog apeliantas turi mokėti po 26, 23 Eur (90,58 Lt) kas mėnesį, taigi nesumokėtos įmokos sudaro 603,29 Eur (Sutartis sudaryta 2014-11-12, sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas 2016-11-13, tai sudaro 23 mėnesius x 26,23 Eur). Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas skolos nesumokėjo po sprendimo priėmimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas priteisti iš apelianto ieškovei susidariusį 603,29 Eur įsiskolinimą iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CK. 6.38 str. 1 d., 6.59 str.)Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartyje numatytų įmokų priteisimas už būsimą laikotarpį neatitiktų sutartyje numatytų sąlygų. Tuo atveju, jeigu apeliantas ir ateityje (po šios bylos išnagrinėjimo) nevykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo.Apeliantas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau argumentų dėl priteistos 28,96 Eur skolos nepateikė. Rašytinė bylos medžiaga (2014-06-26 raštelis) patvirtina, kad apeliantas 2014-06-26 iš ieškovės pasiskolino 28,96 Eur (100 Lt), tačiau ieškovei 2016-01-11 (iš susirašinėjimo SKYPE) pareikalavus grąžinti pinigus, apeliantas jų negrąžino. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 185 str., CK 6.873 str. 2 d).Apeliacinės instancijos teismui anksčiau nutartyje konstatavus, kad apeliantas esminio sutarties pažeidimo nepadarė, ieškovė neturėjo teisės pasirinkti vienos iš dviejų CK 6.414 str. 1 d. numatytų galimybių – pareikalauti sumokėti visą parduoto buto kainą, nėra pagrindo apeliantui taikyti sutarties 11.1.2 punkte numatytą atsakomybę, t. y. įpareigoti apeliantą atlyginti bei kompensuoti ieškovei sumokėtą 115,18 Eur notarinę rinkliavą ir 3,65 Eur VĮ Registrų centro mokestį (LR CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ši ieškinio dalis yra tenkintina.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš jo nepagrįstai priteisė palūkanas, nes sutarties 5.4 p. šalys susitarė, kad pirkėjui (apeliantui) laiku nesumokėjus mėnesinės įmokos, šalys delspinigių nenumato ir neaptaria. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes ieškovė reikalauja iš apelianto priteisti procesines palūkanas įstatymo (o ne sutarties), t. y. LR CK 6.37 str. 2 d., pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto ieškovei priteisė palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo (apelianto) priteistos sumos, sumažinant priteistą pirmosios instancijos teismo 7 388,29 Eur skolą ieškovei iki 632,25 Eur (603,29 Eur (skola už butą) +28,96 Eur (paskola) ir taip pat sumažinant priteistą sumą nuo 7 388,29 Eur iki 632,25 Eur, nuo kurios ieškovei iš atsakovo priteistos 5 procento dydžio metines palūkanos nuo bylos iškėlimo (2016-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmojoje instancijoje

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 400 Eur už advokato teisinę pagalbą bei 83 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 1 483 Eur.Išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio (8.2, 8.19 punktai).Ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. apeliantė prašė priteisti 7 388,29 Eur, priteista suma 632,25 Eur, taigi patenkinti 8,56 proc. (632,25 x 100 : 7 388,29 Eur) ieškovės reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovei priteista turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme suma mažinama nuo 1 483 Eur iki 126,95 Eur (1 483 Eur x 8,56 proc.) (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas apeliacinės instancijos teisme patyrė 83 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 630 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio (8.2 punktas).Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 7 388,29 Eur suma sumažinta iki 632,25 Eur (91,44 proc) + reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestas (0 proc.) = 45,72 proc. apelianto reikalavimų. Todėl iš ieškovės apeliantui turėtų būti priteista 37,95 Eur (83 Eur x 45,72 proc.), o iš apelianto ieškovei turėtų būti priteista 341,96 Eur (630 Eur x 54,28 proc.). Įskaičius apelianto ieškovei mokėtiną sumą iš apelianto ieškovei priteistina 304,01 Eur (341,96 Eur – 37,95 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-13 galutinį sprendimą pakeisti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-15 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovei L. K. iš atsakovo S. B. priteistą skolą iki 632,25 Eur, bendrą priteistą sumą, nuo kurios skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, iki 632,25 Eur bei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme iki 126,94 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo S. B. ieškovei L. K. 304,01 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.