Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-2059/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-11-27
Bylos Nr.: 2A-2059/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: UAB „Kita kryptis“
Atsakovas: UAB „Sfeka“
Advokatai: Greta Paskačimienė, Renata Valiūnaitė

Kategorijos

52.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2059/2012Procesinio sprendimo kategorija 52.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant ieškovo UAB „Kita kryptis“ direktoriui T. K., advokatei Renatai Valiūnaitei,atsakovo UAB „Sfeka“ direktorei V. Ž., advokatei Gretai Paskačimienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kita kryptis“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sfeka“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1859-104/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kita kryptis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sfeka“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, sutarties nutraukimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sfeka“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kita kryptis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kita kryptis“ kreipėsi su ieškiniu atsakovui UAB „Sfeka“ dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, skolos ir nuostolių priteisimo. Ieškiniu prašė nutraukti 2007 m. gegužės 28 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 07/0520 su jos priedais Nr. 1, 2, 3, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 284 410 Lt skolos ir 80 000 Lt nuostolių.

Ieškovas nurodė, kad ginčo šalys 2007 m. gegužės 28 d. pasirašė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/0520, pagal kurią UAB „Sfeka“ užsakė, o UAB „Kita kryptis“ įsipareigojo įvykdyti darbus, t.y. parengti atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį darbo projektą. Prasidėjus projektavimo darbams paaiškėjo, kad investicijos į statybas yra gerokai didesnės nei buvo numatęs užsakovas. Be to, atsakovas nevykdė savo sutartinių prievolių ir dėl to atlikti darbą sutartyje numatytais terminais tapo neįmanoma. 2008 m. balandžio 11 d. UAB „Sfeka ir UAB „Kita kryptis“ pasirašė dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktą. Vėliau UAB „Sfeka“ atsisakė priimti darbus, sustabdė mokėjimus ir nutraukė sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Sfeka“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, jog savo lėšomis atliko darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovas. Nors ieškovas atsakovui pateikė sąskaitą faktūrą KK-08 Nr. 018 ir dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo priėmimo aktą, jokių darbų pagal minėtą aktą ir sąskaitą faktūrą atsakovui nebuvo pateikta nei suderinti, nei susipažinti, todėl buvo atsisakyta juos pasirašyti ir pareikalauta pateikti susipažinimui minėtus darbus. Dėl šios priežasties atsakovas 2009 m. gegužės 19 d. raštiškai informavo ieškovą, jog 2007 m. gegužės 28 d. projektavimo darbų rangos sutartis nutraukiama ir prašė ieškovo pareikšti savo nuomonę, priešingu atveju, 2009 m. gegužės 25 d. sutartis bus nutraukta. Ieškovas savo nuomonės nepareiškė, todėl sutartis, atsakovo nuomone, yra laikoma nutraukta.

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo iš ieškovo prašė priteisti UAB „Sfeka“ naudai 443 563,34 Lt nuostolių, 74 733,75 Lt netesybų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laiku ir tinkamai vykdė sutarties nuostatas, kai tuo tarpu ieškovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas nukrypo nuo darbų atlikimo grafiko ir apie tai raštiškai atsakovo neinformavo. Be to, atsakovas savo pastangomis ir atliko darbus, sutartus su ieškovu projektavimo sutartyje.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pareikštą priešieškinį ir nurodė, kad su išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo priešieškinį atmesti. Ieškovo nuomone, jis sutartį vykdė tinkamai, todėl atsakovas privalo sumokėti susidariusią skolą ir atlyginti patirtus nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovo UAB „Kita kryptis“ ieškinį atsakovui UAB „Sfeka“ patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ 183 020 Lt skolos už atliktus darbus ir 80 000 Lt nuostolių – iš viso 263 020 Lt. Nutraukė šalių 2007 m. gegužės 28 d. pasirašytą projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/0520 su priedais dėl atsakovo kaltės. Atsakovo UAB „Sfeka“ priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 6 260 Lt žyminio mokesčio ir 2 000 Lt atstovavimo išlaidų.

Nustatė, kad šalys 2007 m. gegužės 28 d. pasirašė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/0520, pagal kurią UAB „Sfeka“ užsakė, o UAB „Kita kryptis“ įsipareigojo įvykdyti darbus, t.y. parengti atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį darbo projektą. Pagal šalių susitarimą užsakymas turėjo būti įvykdytas iki 2008 m. sausio 1 d., ieškovas pagal atsakovo įgaliojimą turėjo gauti leidimą statybai. Ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. aktu perdavė, o atsakovas priėmė dalį darbų – detalųjį planą, o 2008 m. birželio 2 d. aktu pasiūlė priimti atsakovui UAB „Sfeka“ kitą dalį darbų – darbo ir techninį projektus. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 6 str. atsakovas 2008 m. birželio 2 d. aktą turėjo pasirašyti per 5 dienas arba per nurodytą laikotarpį pareikšti pastabas, tačiau atsakovas sutarties 6 str. nustatyta tvarka nepateikė ieškovui pretenzijos dėl 2008 m. birželio 2 d. akte nurodytų darbų dalies, todėl ieškovo (vykdytojo) darbas laikomas baigtu ir priimtu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovas turi teisę reikalauti atlyginimo už atliktą darbą, o atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui nustatytą kainą. Ieškovo 2008 m. birželio 2 d. akte buvo nurodyta, kad akto pasirašymo dieną atsakovas skolingas 183 020 Lt. Atsakovas šios sumos nenuginčijo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas ieškovui už atliktus darbus pagal 2008 m. birželio 2 d. aktą ir įsiskolinimą pagal 2008 m. balandžio 11 d. aktą priteisė 183 020 Lt. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad projektų jis nematė, nes ieškovas jų nepadarė ir nepateikė, prieštarauja paties atsakovo 2008 m. birželio 30 d. raštui, iš kurio matyti, kad atsakovas kaltina ieškovą techninio projekto pakeitimais, šalių susirašinėjimo medžiagai, iš kurios matyti, kad šalys derino klausimus dėl projekto ekspertizės atlikimo ir kitus klausimus, 2008 m. gegužės 20 d. raštui, iš kurio matyti, kad atsakovo kvietimu AB VYT „Kausta“ dalyvavo konkurse sandėlio darbams atlikti ir susipažino su ieškovo UAB „Kita kryptis“ parengtu techniniu projektu, kurio pagrindu paruošė statybos darbų sąmatą. Atkreipė dėmesį, kad iš AB VYT „Kausta“ rašto datos matyti, kad projektas buvo atliktas iki 2008 m. birželio 2 d. akto surašymo. Be to, ieškovas pateikė teismui projekto kopiją.

Konstatavo, kad atsakovas neturėjo pagrindo sutarties nutraukimui, nes jo nurodytas pagrindas – terminų pažeidimas, nelaikomas esminiu. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad po sutartimi nustatyto termino (2008 m. sausio 1 d.) pabaigos atsakovas priėmė 2008 m. balandžio 11 d. darbus ir nereiškė pretenzijų dėl terminų. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad tarp šalių įvyko susitarimas dėl terminų pratęsimo, ką patvirtina ir šalių susirašinėjimo medžiaga. Be to, byloje nustatyta, kad projekto paruošimas užsitęsė dėl atsakovo sutarties 4 str. 1 p. prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, ir tai įrodo ieškovo pateikta lentelė, iš kurios matyti atsakovo sutartinių terminų pažeidimas, ir minėti ieškovo raštas bei pretenzija. Teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad atsiskaitymo prievolės vengimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes būtent atsiskaitymo nebuvimas sukėlė tarp šalių konfliktą, jo pasėkoje nebuvo užbaigtas sutartinis darbas. Dėl šios priežasties manė, kad yra pagrindas nutraukti sutartį dėl atsakovo sutarties esminio pažeidimo. Nurodė, kad atsakovo atsakomybę tokiu atveju reguliuoja sutarties 7.5 p., pagal kurį atsakovas privalo sumokėti ieškovui 20 procentų nuo faktiškai atlikto darbo verties, t. y. 53 800 Lt. Pažymėjo, kad sutarties 7.4 p. numato atsakovo pareigą sumokėti ieškovui 0, 05 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, pagal kurį ieškovas prašo priteisti 34 673, 98 Lt delspinigių. Nurodė, kad atsakovas delspinigių dydžio neginčija. Atsižvelgdamas į ieškovo reikalavimą dėl 80 000 Lt nuostolių priteisimo, teismas darė išvadą, kad ieškovui yra pagrindas priteisti tik dalį t.y. 26 200 Lt delspinigių, kad bendra nuostolių suma atitiktų ieškovo reikalavimą 80 000 Lt (53 800 Lt + 26 200 Lt ) sumai, nes teismas negali peržengti reikalavimo ribų.

Kartu teismas konstatavo, kad tenkinti atsakovo priešieškinį nėra teisinio pagrindo, nes byloje nustatyta, kad ieškovas nepateikė sutartinių darbų laiku dėl atsakovo kaltės, taip pat nustatyta, kad būtent atsakovas skolingas ieškovui pagal 2008 m. birželio 2 d. aktą.

III. Apeliacinių skundų argumentai

Ieškovas UAB „Kita kryptis“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria UAB „Kita kryptis“ priteista 183 020 Lt skolos ir 80 000 Lt nuostolių, iš viso 263 020 Lt, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti ieškovui UAB „Kita kryptis“ naudai 364 410 Lt. Kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria UAB „Kita kryptis“ priteista 183 020 Lt skolos ir 80 000 Lt nuostolių, t.y. iš viso priteista 263 020 Lt. Nesutikimą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu iš viso nenagrinėjo UAB „Kita kryptis“ pateiktų paskaičiavimų ir dėl jų nepasisakė savo sprendime. Taip pat grindžia tuo, kad teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl UAB „Kita kryptis“ reikalavimai sumažinti 101 390 Lt, t.y. nuo 364 410 Lt iki priteistos 263 020 Lt sumos, kad netikrino UAB „Kita kryptis“ reikalaujamos sumos paskaičiavimo mechanizmo, nieko nepasisakė dėl tos ieškinio dalies, kurioje prašoma priteisti negautų pajamų kompensacijas, papildomų mokėjimų pagal sutarties 5 p. ir reikalaujamos kompensacijos už sutarties nevykdymą ir kad teismas iš viso nenagrinėjo atsiskaitymų tarp UAB „Sfeka“ ir UAB „Kita kryptis“ aplinkybių, t.y. sumokėto avanso įskaitymo atliekant eilinius mokėjimus, t.y. kad avansas turėjo būti proporcingai atskaitomas iš tolimesnių atliktų darbų aktų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Sfeka“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:

1. 2007 m. spalio 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija KK- 07 Nr. 026 nurodoma mokėjimo suma yra 82 600 Lt, o 2008 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija KK-08 Nr. 007 nurodoma mokėjimo suma yra 64 900 Lt. Viso 147 500 Lt (82 600 Lt + 64 900 Lt). Ieškovui atsakovas UAB „Sfeka“ sumokėjo 147 500 Lt. – 2007 m. liepos 5 d. pervesdamas 40 000 Lt, 2007 m. spalio 24 d. pervesdamas 82 600 Lt ir 2008 m. balandžio 29 d. pervesdamas 24 900 Lt. Dėl šios priežasties ieškovas UAB „Kita kryptis“ nepagrįstai teigia, kad atsakovas atsiskaitė tik pagal 2007 m. spalio 22 d. dalinai užbaigtų sutartinio darbo priėmimo ir perdavimo aktą išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir neapmokėjo pagal 2008 m. balandžio 11 d. dalinai užbaigtų sutartinio darbo priėmimo ir perdavimo aktą išrašytos PVM sąskaitos faktūros.

2. Iš dalies pagrįsta UAB „Kita kryptis“ skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiamame sprendime neteisingai nurodyta, jog 2008 m. birželio 2 d. akte perduodami techninis ir darbo projektai, t.y. jog tai nebuvo galutinis atliktų darbų perdavimo aktas. Tačiau ieškovas UAB „Kita kryptis“ negalėjo perduoti 2008 m. birželio 2 d. perdavimo akte nurodytų darbų, nes jie buvo atliekami gerokai vėliau. Aplinkybę, jog minėti darbai nebuvo perduoti atsakovui patvirtina tai, kad UAB „Kita kryptis“ pateiktame 2008 m. birželio 2 d. perdavimo akte nėra nurodytas sąrašas kiek tomų projekto dalių perduota, kokios dalys perduodamos, kiek brėžinių buvo perduota. Teismui pateiktas projektas su brėžiniais ir aiškinamaisiais raštais yra datuotas po šio perdavimo ir priėmimo akto surašymo datos, kas tik įrodo, jog minėtame akte nurodyti darbai buvo atliekami gerokai vėliau.

3. Skunde klaidingai nurodoma, kad teismas patvirtino ieškovo teiginį, kad visi darbai pagal projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 07/0520 buvo atlikti visiškai. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad sutartis įvykdyta visiškai. Tą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nurodymu tik 2010 m. spalio 4 d. posėdžio metu ieškovo pateiktas „Projektas“, kuriame nėra duomenų, kad yra atlikta darbo projekto konstrukcinės dalies ekspertizė, kuri būtina pagal STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 10 punktą ir STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 40 punktą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Sfeka“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo UAB „Kita kryptis“ ieškinį, patenkinti atsakovo priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai yra neišsamūs, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, motyvuojamojoje sprendimo dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kas lėmė neteisingą bylos baigtį. Šią savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

1. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai – 2008 m. birželio 30 d. raštas Nr. S 1-08.06.30, 2008 m. liepos 2 d. raštas Nr. S2-08.07.02, kuriuose pateikiamos pretenzijos ir nurodoma, kad darbai atsakovui nebuvo pateikti. Be to, ieškovas teismo nurodymu tik 2010 m. spalio 4 d. posėdžio metu pateikė neva tai atliktą projektą, su kuriuo susipažinus, pagrįstai galima teigti, jog 2008 m. birželio 2 d. akte nurodyti darbai nebuvo pateikti atsakovui, nes teismui pateiktas projektas su brėžiniais ir aiškinamaisiais raštais datuotais po šio perdavimo ir priėmimo akto (2008 m. birželio 2 d.) surašymo datos. Taigi galima konstatuoti, kad pagal Sutarties, 6.4 punktą ieškovas UAB „Kita kryptis“ negalėjo perduoti 2008 m. birželio 2 d. perdavimo akte nurodytų darbų, nes jie buvo atliekami gerokai vėliau. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo darbas, nurodytas 2008 m. birželio 2 d. akte laikomas baigtu ir priimtu ir dėl to ieškovas turi teisę reikalauti atlyginimo už jį, bei priteisė 183 020 Lt iš atsakovo ieškovo naudai.

2. Visiškai nesuprantama ir nepagrįsta skundžiamu sprendimu priteista suma (183 020 Lt). Atsižvelgiant į 2008 m. birželio 2 d. dalinai užbaigto sutartinio darbo priėmimo perdavimo akte (9 p.) nurodytą sumą 317 420 Lt ir atsakovo ieškovui sumokėtą sumą 147 500 Lt, teismas turėjo priteisti ne l83 020 Lt, o 169 920 Lt (317 420 Lt - 147 500 Lt = 169 920 Lt), t.y. kaip ir nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje serija KK-08 Nr. 018.

3. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo sutarties nutraukimui, nes terminų pažeidimas šiuo atveju nelaikomas esminiu. Be to, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nereiškė pretenzijų dėl terminų. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad projekto paruošimas užsitęsė dėl atsakovo sutarties 4 str. 1 p. prisiimtų įsipareigojimų netinkamo įvykdymo. Tiek sutarties 2.6 p., tiek ir CK 6.701 str. nustatyta tvarka ieškovui UAB „Kita kryptis“ buvo pavesta parengti projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Dėl šios priežasties atsakovas negalėjo pažeisti sutarties 4 str. 1 p. prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatliko ir nesiruošė atlikti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas atsakovui prarado prasmę, atsakovas pagrįstai 2009 m. gegužės 19 d. raštu informavo, kad 2007 m. gegužės 28 d. tarp atsakovo UAB „Sfeka“ ir ieškovo UAB „Kita kryptis“ pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 07/0520 vienašališkai nutraukiama 7.1 p. nustatyta tvarka.

4. Teismo teiginys, kad atsakovas dėl ieškovo kaltės nutraukti sutartį neturėjo pagrindo, yra nepagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškovo naudai priteisti 80 000 Lt patirtų nuostolių taikant sutarties 7.5 p. Beje, teismas nepagrįstai priteisė ir delspinigius už atsakovui neperduotus pagal 2008 m. birželio 2 d. aktą darbus bei už jau atsiskaitytus darbus pagal 2007 m. spalio 22 d. ir 2009 m. balandžio 11 d. aktus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų aktų 13 p. nurodoma, kad delspinigiai ir netesybos neskaičiuojami.

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo ne tik kad laiku, bet ir visiškai nepateikti darbai nei derinti, nei susipažinti su jais, todėl turi būti tenkinamas atsakovo priešieškinys.

6. LR CPK 93 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai visą bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą advokato teisinei pagalbai apmokėti, t.y. 2 000 Lt., nors vadovaujantis nurodyto straipsnio nuostatomis turėjo priteisti 1 440 Lt., o atsakovui - 810 Lt. Be to, pažeidžiant CPK 113 str. reikalavimus atsakovui nebuvo įteikta dalis procesinių dokumentų, t.y. projekto kopija.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Kita kryptis“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Sfeka“ apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog UAB „Sfeka“ apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismas savo sprendimu pažeidė materialines teisės normas, t.y. CK 6.644 str. 2 d., 6.700 str. ir 6.701 str., ir procesines teisės normas, t. y. CPK 176 str. ir 185 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, tačiau apeliantas nenurodo kuo konkrečiai pasireiškė šie pirmosios instancijos teismo pažeidimai. Dėl šios priežasties, ieškovo nuomone, yra vertintina, kad UAB „Sfeka“ savo apeliaciniame skunde neįrodė materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Šalies argumentai

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo UAB „Kita kryptis“ ir atsakovo UAB „Sfeka“ apeliacinius skundus, 2012 m. sausio 5 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovo 322 767,64 Lt nuostolių atlyginimo ir 74 733,75 Lt netesybų; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal šalių rangos sutarties 3 punktą ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo parengti pastato projektą pagal sutartį, projektavimo darbų užduotį ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, parengtus pastato projekto techninius dokumentus suderinti su atsakovu (užsakovu) ir atitinkamomis valstybės bei vietos savivaldos institucijomis, bendradarbiauti su atsakovu, sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus pastato projekto techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti atsakovui, raštu jį įspėti dėl vėluojančių atlikimo terminų, nurodyti tokio vėlavimo priežastis ir kt. Sutarties 4 punktu atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui parengtus projektavimo duomenis per dvi savaites nuo sutarties pasirašymo, sumokėti sutartinę kainą, bendradarbiauti su ieškovu, priimti atliktus darbus, suorganizuoti kitų teikiamas papildomas paslaugas ir kt. Pagal šalių susitarimą užsakymas turėjo būti įvykdytas iki 2008 m. sausio 1 d. Ieškovas 2008 m. balandžio 11 d. aktu perdavė, o atsakovas priėmė dalį darbų – detalųjį planą. 2008 m. birželio 2 d. aktu ieškovas pasiūlė atsakovui priimti kitą dalį darbų – techninį darbo projektą. Ieškovas šio akto lydraštyje nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdo savo pareigas, įtvirtintas šalių sutarties 4 punkte, nes jo pateiktas 2008 m. gegužės 20 d. projektavimo sąlygų sąvadas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. 2008 m. birželio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl atliktų darbų apmokėjimo. Atsakovas 2008 m. birželio 2 d. akto nepasirašė ir paaiškino, kad akte nurodytų darbų projektas jam nebuvo pateiktas ir kad aktas bus pasirašytas, kai darbai bus užbaigti ir priimti, taip pat kai bus susitarta dėl darbų apmokėjimo dydžio, atsižvelgiant į vėlavimą. 2009 m. gegužės 19 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. raštais atsakovas pranešė ieškovui, kad nutraukia projektavimo darbų sutartį remdamasis jos 7.1 punktu, ir pareikalavo grąžinti permokėtus 92 500 Lt.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsakovui priėmus dalį darbų – detalųjį planą, kurio vertė 147 500 Lt, ir šio fakto neginčijant bei už darbus atsiskaičius, laikytina, jog dėl šios darbų dalies šalių ginčo nėra. Šalių ginčas iš esmės vyksta dėl 2008 m. birželio 2 d. perdavimo–priėmimo aktu perduotinų darbų atlikimo ir jų apmokėjimo pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 018.

Šalies argumentai

Teisėjų kolegija nurodė, kad, remiantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, atsakovo (užsakovo) pareiga atsiskaityti su ieškovu (rangovu) kyla tik tada, kai projektavimo darbai perduoti tinkamai ir laiku. Darbų atlikimo terminų laikymosi svarba matyti ir iš šalių sutarties (5.1 punktas). Sutarties 5.3 punktu šalys susitarė, kad, nesant atskiro šalių susitarimo pratęsti darbų atlikimo terminus, visi neigiami padariniai už terminų pažeidimus tenka ieškovui (vykdytojui). Teisėjų kolegija nustatė, kad darbai pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą apskritai nebuvo perduoti atsakovui (užsakovui), juolab jie nebuvo perduoti laiku: pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą ieškovo reikalaujami apmokėti darbai, t. y. techninio projekto rengimo darbai nuo lauko tinklų, turėjo būti atlikti 2007 m. lapkričio 29 d., o visi darbai, t. y. pridedant techninio projekto derinimą, leidimo gavimą, – 2008 m. sausio 1 d. Iš ieškovo teismui pateiktų dokumentų (5 segtuvai) teisėjų kolegija nustatė, kad pirmiau nurodyti darbai buvo atliekami 2008 m. liepos–2009 m. sausio mėnesiais. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl terminų pratęsimo. Tai, kad darbai nebuvo atlikti 2008 m. birželio 2 d., patvirtina ir kitos bylos aplinkybės: AB „YIT Kausta“ pasiūlymas UAB „Sfeka“, kuriame nurodyta, kad darbai bus atlikti per 6–7 mėnesius po sutarties pasirašymo dienos, techninio darbo projekto ir statybos leidimo gavimo (tai leidžia daryti išvadą, kad AB „YIT Kausta“ turėjo tik preliminarų, o ne galutinį techninį darbo projektą). Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas sutartį visiškai įvykdė. Taigi atsakovas 2008 m. birželio 2 d. neturėjo pareigos priimti darbų ar pareikšti pretenzijų dėl jų, nes jie nebuvo atlikti. Iš šalių susirašinėjimo teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas siekė bendradarbiauti ir galbūt būtų sutikęs pratęsti darbų atlikimo terminus, tačiau nuolatiniai ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimai ir nebendradarbiavimas lėmė, jog dėl terminų pratęsimo susitarta nebuvo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė esminę sutarties sąlygą dėl darbų atlikimo terminų, ir tai lėmė atsakovo pagrįstą atsisakymą priimti darbus pagal 2008 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą–faktūrą, už juos apmokėti ir sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo teiginius, jog terminai buvo praleisti dėl atsakovo kaltės, t. y. jo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Iš projektavimo rangos sutarties 2.6 punkto teisėjų kolegija nustatė, kad projektavimo darbų užduotis buvo pavesta parengti ieškovui, be to, sutartyje ir jos prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 numatyta, kad ir kitus ieškovo atsakovui priskiriamus įsipareigojimus, t. y. planavimo sąlygų, techninių sąlygų, RST sąlygų gavimą ir kt., turi atlikti ne atsakovas, bet ieškovas. Sutarties priede Nr. 2 „Priešprojektinis etapas“ buvo nustatyta, kad sąvadą gauna ieškovas (vykdytojas) už 5000 Lt, pridedant PVM.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, rangovui pažeidus viso darbo atlikimo galutinį terminą, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktą darbą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, kaip nagrinėjamos bylos atveju. Ši užsakovo teisė įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 7.1, 7.3 punktuose. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovo šio neva nepagrįstai gautus 88 500 Lt (atsakovo teigimu, jis ieškovui sumokėjo 147 500 Lt, tačiau darbų buvo atlikta tik už 59 000 Lt), nes byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė darbų už 147 500 Lt vertę. Spręsdama dėl netesybų, teisėjų kolegija nustatė, kad pagal šalių sutarties 7.1 punktą ieškovas (vykdytojas) privalo sumokėti atsakovui (užsakovui) 0,05 proc. delspinigių nuo pavėluotai pateiktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovo skaičiavimus, pagal kuriuos delspinigiai sudaro 74 733,75 Lt, teisėjų kolegija pripažino teisingais ir priteisė šią sumą iš ieškovo atsakovui. Atsakovas taip pat nurodė, kad dėl laiku nesuprojektuoto ir dėl to laiku nepastatyto atsarginių dalių sandėlio jis buvo priverstas nuomotis sandėlį, patirdamas 429 797,09 Lt išlaidų nuomai. Šiai sumai pagrįsti atsakovas pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 08/051-A, biuro patalpų nuomos sutartį Nr. 2008/09-01-A ir PVM sąskaitas–faktūras. Teisėjų kolegija atsakovo nuostoliais pripažino tik įmokas, skirtas sandėlio nuomai apmokėti, nes šalių projektavimo rangos sutartimi buvo susitarta tik dėl atsarginių dalių sandėlio, o biuro bei pagalbinių patalpų nuomos mokesčio, kurį atsakovas įtraukė į bendrą nuostolių sumą, nuostoliais nepripažino, todėl prašomą priteisti nuostolių sumą sumažino nuo 429 797 Lt iki 397 501,49 Lt. Kadangi pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį bei 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos įskaitomos į nuostolius, tai teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas turi teisę reikalauti tik tiek nuostolių, kiek jų nepadengia netesybos, t. y. 322 767,74 Lt (397 501,49 Lt – 74 733,75 Lt).

Šalies argumentai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir neišsiaiškino reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių – šalių susitarimo turinio. Teismų išvados dėl to, kuriai iš šalių priklausė pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą, padarytos išsamiai neišsiaiškinus visų su tuo susijusių sutarties nuostatų bei faktinių aplinkybių, todėl teismas jas pripažino jas nepagrįstomis ir netinkamai argumentuotomis.

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, reikšmingos 2008 m. birželio 2 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį aktą, nesiaiškino, kokie darbai juo buvo perduodami, ir išvadą apie tai, jog projektavimo darbai, nurodyti šiame akte, jų perdavimo metu iš tikrųjų dar nebuvo atlikti, padarė projektavimo darbus vertindamas kaip visumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2008 m. birželio 2 d. akte nurodyta, jog juo perduodama tik dalis darbų, t. y. techninio projekto projektavimo darbai (išskyrus techninio projekto statinio konstrukcijų sprendinius ir architektūrinės dalies techninį projektą), statinio konstrukcijų dalies darbo projektas ir statinio architektūrinės dalies darbo projektas. Apeliacinės instancijos teismo sprendime, sprendžiant dėl to, ar šie darbai buvo atlikti ir tinkamai perduoti, vartojama sąvoka „techninis darbo projektas“ neišskiriant projektavimo darbų etapų (techninio ir darbo projekto dalių) ir neišsiaiškinus, kokie darbai iš tikrųjų buvo perduoti. Teismas taip pat nenustatė, ar tie projektavimo darbai, kurių atlikimo datos ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktame projekte nurodytos vėlesnės nei 2008 m. birželio 2 d. (ir iš ko teismas darė išvadą, kad 2008 m. birželio 2 d. jie dar nebuvo atlikti), iš tikrųjų yra tie patys, kurie nurodyti 2008 m. birželio 2 d. dalies darbų perdavimo ir priėmimo akte.

Teismas pasisakydamas dėl įsipareigojimų įvykdymo termino ir jo pratęsimo, nurodė, kad sprendžiant dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų praleidimo, svarbu, išsiaiškinti termino praleidimo priežastis, t. y. nustatyti šalių priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo eiliškumą ir tai, dėl kurios iš šalių kaltės terminai buvo praleisti, tačiau taip pat turėtų būti įvertintos aplinkybės, susijusios su nustatytų sutartinių terminų pratęsimu. Tuo atveju, jeigu pagal bylos aplinkybes būtų konstatuota, kad ieškovas savo kaltais veiksmais pažeidė sutartines pareigas ir tai yra pagrindas jam taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, byloje turi būti nustatytas momentas, nuo kada ieškovui kyla atsakomybė, atsižvelgiant į tai, ar yra pagrindas konstatuoti, jog šalių susitarimu sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas, ir jeigu taip, tai iki kurios datos. Ši aplinkybė tokiu atveju būtų reikšminga sprendžiant dėl civilinės atsakomybės dydžio.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų išsiaiškinti šalių sutarties nuostatas, nustatančias jų civilinę atsakomybę, įvertinti, ar jos kvalifikuotinos kaip atsakomybę ribojančios sąlygos, taip pat spręsti dėl jų atitikties įstatymo reikalavimams.

Lietuvos apeliaciniam teismui UAB „Sfeka“ ir UAB „Kita kryptis“ pateikė prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bus analizuojami apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais.

Dėl šalių susitarimo turinio ir pareigos gauti projektavimo sąlygų sąvadą

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės, kylančios dėl projektavimo rangos sutarties netinkamo vykdymo.

Kasacinės instancijos teismas nutartyje pasisakydamas dėl sutartinių pareigų pasiskirstymo tarp šalių nurodė, kad iš CK 6.701 straipsnio nuostatų darytina išvada, jog, pirma, pareiga pateikti rangovui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus pagal įstatymą tenka užsakovui; antra, šie dokumentai gali būti parengti ir rangovo, bet su sąlyga, kad šalys tokį užsakovo pavedimą rangovui yra įtvirtinusios bendrai pasirašytame susitarime (projektavimo rangos sutartyje ar kitokio pobūdžio dokumente). Teismas savo nutartyje atsižvelgdamas į šiuos santykius reguliuojantį reglamentavimą, nurodė, kad galiojantis reglamentavimas neužkerta kelio civilinių teisinių santykių dalyviams įgalioti kitus asmenis įgyvendinti savo teises ir pareigas, tačiau taip pat matyti ir tai, kad tiek įstatymuose, tiek statybos normatyviniuose dokumentuose projektavimo sąlygų sąvado gavimas įtvirtintas kaip statytojo (užsakovo) teisė ir pareiga. Teismas nutartyje nurodė, kad šalių sudarytoje

Žemesnės instancijos teismas

rangos sutartyje nėra sąlygos, kuri tiesiogiai įtvirtintų vienos iš šalių pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą, todėl kyla poreikis aiškintis sutarties sąlygas vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Taigi nagrinėjamoje byloje reikia išsiaiškinti, kuriai iš šalių priklausė pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos šalys projektavimo darbų rangos sutartį pasirašė 2007 m. gegužės 28 d. Pagal sutartį atliktinų darbų sudėtis bei kainos detalizavimas numatytas sutarties prieduose.

Ieškovo teigimu, jis sutartinių prievolių įvykdymo terminą pažeidė, nes atsakovas laiku neįvykdė savo prievolės, t.y. negavo projektavimo sąlygų sąvado, kuris yra būtina sąlyga projektavimo darbams pradėti.

Kasacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad nebuvo tinkamai įvertintos šios aplinkybės: 1) šalių sutarties 3 ir 4 punktų sąlygose, reglamentuojančiose atitinkamai vykdytojo ir užsakovo pareigas, prievolė gauti projektavimo sąlygų sąvadą tiesiogiai nenustatyta nė vienai iš šalių, taip pat nėra įtvirtinta įgaliojimo rangovui tai padaryti, o sutarties 2.6 punkte aiškiai reglamentuoti šalių santykiai dėl kito privalomojo projekto rengimo dokumento – projektavimo darbų užduoties, ir nurodyta, kad užsakovo pavedimu parengti projektavimo darbų užduotį įpareigojamas vykdytojas (rangovas); 2) sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja perduoti vykdytojui parengtus projektavimo duomenis, kaip numatyta šiuos duomenis reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose, per dvi savaites nuo šios sutarties pasirašymo (minėta, kad pagal įstatymus pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą priskiriama statytojui – užsakovui, jeigu nesusitarta kitaip); 3) rangos sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkte, kuriame išvardyti vykdytojo atliekami darbai ir atsiskaitymas už juos, kaip vienas darbų etapų nurodytas „sąvado išėmimas“ ir atsiskaitymas už jį – 5000 Lt; 4) Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti 2008 m. balandžio 7 d. pateikė ir pasirašė atsakovas UAB „Sfeka“ (užsakovas).

Šalys sudarydamos sutartį susitarė, jog atsakovas užsako, o ieškovas parengia UAB „Sfeka“ atsarginių dalių sandėlio detalųjį planą ir techninį – darbo projektą. Pagal CK 6.700 straipsnį, projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

Kai kyla ginčas dėl sutarties rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2009 m. lapkričio 13 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „EKSPO–MATEC“ v. UAB „Baltijos verslininkų namai“, bylos Nr. 3K-3-415/2010; kt.). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rūšies ir esmės.

Taigi, siekiant išsiaiškinti ar šalys tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, turi būti nustatyta kokias pareigas kiekviena iš šalių prisiėmė sudarydama projektavimo rangos sutartį. Kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties sąlygų, tiek ieškovas, tiek ir atsakovas prisiėmė įsipareigojimus atsirandančius vykdant sutarties sąlygas.

Projektavimo darbų rangos sutarties 3 ir 4 punktų sąlygose, kur numatytos vykdytojo ir užsakovo pareigos, tiesiogiai nenustatyta nei vienai iš šalių pareiga gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Kaip matyti iš sutarties turinio, šalys nei šioje sutartyje nei jos prieduose nėra konkrečiai susitarusios, kad ieškovas privalo gauti projektavimo sąlygų sąvadą. Taigi, sutartyje nesant konkrečiai numatytai ieškovo pareigai gauti projektavimo sąlygų sąvadą, laikytina, kad šią pareigą turėjo atlikti atsakovas UAB „Sfeka“, nes įstatymai pareigą gauti projektavimo sąlygų sąvadą priskiria statytojui – užsakovui, jeigu nesusitarta kitaip.

Byloje esantis lydraštis bei pretenzija, su kuriais ieškovas UAB „Kita kryptis“ kreipėsi į atsakovą UAB „Sfeka“ patvirtina, kad ieškovas siekdamas tinkamo bendradarbiavimo kreipėsi į atsakovą dėl netinkamo sutarties vykdymo, nes atsakovas nepateikė įstatymus atitinkančio projektavimo sąlygų sąvado.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šalių neesant sudaryto raštiško susitarimo, kad projektavimo sąlygų sąvadą privalo pateikti vykdytojas, bei nesant suteikto įgaliojimo rangovui, laikytina, kad ši pareiga priklausė užsakovui, kuris šios pareigos savalaikiai neįvykdė.

Šalių pasirašytos sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigoja perduoti vykdytojui parengtus projektavimo duomenis, kaip numatyta šiuos duomenis reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose, per dvi savaites nuo šios sutarties pasirašymo. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nėra pateikęs įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti jog atsakovas tinkamai ir laiku būtų įvykdęs sutarties 4.1 numatytą pareigą, t.y. pateikė ieškovui privalomus projekto rengimo dokumentus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad užsakovas vykdydamas sutartyje numatytus įsipareigojimus vėluodavo. Tarkime, pagal sutartį projektavimo sąlygų sąvadas turėjo būti išimtas iki 2007 m. lapkričio 26 d., tačiau 2008 metų birželio mėnesį atsakovas ieškovui nebuvo pateikęs AB „Lietuvos dujų“, AB Rytų skirstomieji tinklai sąlygų ir kitų privalomų duomenų projektavimo darbams atlikti, kurie yra neatskiriama projektavimo sąlygų sąvado dalimi.

Rangos sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkte, išvardyti vykdytojo atliekami darbai ir atsiskaitymas už juos, kaip vienas darbų etapų nurodytas „sąvado išėmimas“ ir atsiskaitymas už jį – 5000 Lt. Teisėjų kolegija, pažymi, kad aiškinant šias sutarties nuostatas bei atsižvelgiant į sutarties sąlygų visumą bei jų tarpusavio ryšį, negalima aiškinti kaip ieškovo įsipareigojimo išimti projektavimo sąlygų sąvadą. Sutarties priede nurodytus duomenis, teisėjų kolegija vertina, kaip darbų grafiką ir eiliškumą bei atsiskaitymą už atitinkamus darbus, todėl negalima sutarties priedo Nr. 2 3.2 punkte nurodyto etapo laikyti kaip ieškovo įsipareigojimo išimti projektavimo sąlygų sąvadą. Tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti 2008 m. balandžio 7 d. pateikė ir pasirašė atsakovas UAB „Sfeka“ (užsakovas), teisėjų kolegija, vertina kaip aplinkybę patvirtinančią, jog pareiga projektavimo sąlygų sąvadui išimti buvo atsakovui.

Dėl 2008 m. birželio 2 d. priėmimo–perdavimo akto vertinimo

Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „Sfeka“ priėmė dalį darbų pagal dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo 2007 m. spalio 22 d. ir 2008 m. balandžio 11 d. aktus.

2008 m. birželio 2 d. dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktu ieškovas perdavė atsakovui Techninio projekto projektavimo darbus (likę Techninio projekto statinio konstrukcijų sprendiniai architektūrinės dalies techninis projektas), statinio konstrukcijos dalies darbo projektas ir statinio architektūrinės dalies darbo projektas, t.y. minėtu aktu buvo perduota atliktų darbų už 183020 litų įskaitant PVM.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pasirašytas 2008 m. birželio 2 d. dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo aktas nėra nuginčytas ir atsakovas neprašė pripažinti šio akto negaliojančiu bei nepateikė jokių pastabų kodėl nesutinka jo pasirašyti. Pažymėtina, kad sutarties 6.5 punkte yra numatyta, jog nepateikus pastabų ir nepasirašius perdavimo - priėmimo akto per 5 dienas nuo jo gavimo, ieškovo darbas laikomas baigtu ir priimtu.

Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir jų susirašinėjimo medžiagos matyti, kad faktiškai tarp jų vyko ginčas dėl apmokėjimo sumos ir projekto susipažinimo vietos. Į bylą pateiktas susitikimo protokolas, kurį pasirašė UAB „Kita kryptis“ atstovas T. K. bei UAB „Sfeka“ atstovai A. N. ir A. L., patvirtina, jog šalys susitarė, kad prieš nešant techninį projektą statybų komisijai, kvalifikuotas architektas sutikrina visą bylą UAB „Kita kryptis“ būstinės adresu. Šalių susitikimo protokole taip pat susitarta, kad užsakovui su architektu sutikrinus techninį ir darbo projektus ir tuomet bus pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ką šalys patvirtino ir žodinio proceso metu, atsakovas sutartu adresu neatvyko ir nesusipažino su techniniu bei darbo projektais ir nepasirašė priėmimo-perdavimo akto. Tokie atsakovo veiksmai rodo vengimą priimti atliktą darbo rezultatą ir už jį sumokėti sutartyje sutartą atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas turi sumokėti už 2008 m. birželio 2 d. dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo akte nurodytus ir atsakovui perduotus darbus.

Dėl įsipareigojimų įvykdymo termino ir jo pratęsimo

Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų praleidimo, svarbu, išsiaiškinti termino praleidimo priežastis, t. y. nustatyti šalių priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo eiliškumą ir tai, dėl kurios iš šalių kaltės terminai buvo praleisti, tačiau taip pat turėtų būti įvertintos aplinkybės, susijusios su nustatytų sutartinių terminų pratęsimu.

Kaip matyti iš byloje esančių 2007 m. rugpjūčio 23 d. AB Rytų skirstomųjų tinklų išduotų techninių sąlygų Nr. 20/7/0713 (79 b.l., t. 3), kurias atsakovas pateikė ieškovui, paaiškėjo, kad minėtų sąlygų įgyvendinimas reikalauja didelių investicijų. Pakartotinai pateikus paraišką dėl prijungimo prie elektros tinklų 2007 m. spalio 19 d. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 20/7/0884 (84 b.l., t. 3), kurių įgyvendinimui buvo reikalingi gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, nes dalis kabelio turėjo būti tiesiami per privačių savininkų, o dalis per valstybinę žemę. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina tai, kad dėl atsakovo neveikimo ir bendradarbiavimo stokos sutartyje numatyti projektavimo darbai nebuvo atlikti laiku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2007, nurodė, kad pagal CK 6.658 straipsnio 2 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Remdamasis šiuo pagrindu užsakovas įgyja teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo tik tuo atveju, kai pats užsakovas bendradarbiavo su rangovu, vykdė sutarties įsipareigojimus ir nesutrukdė rangovui vykdyti sutartį pagal joje nustatytus terminus. Todėl atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ko pasėkoje neturėjo teisės reikalauti rangos sutarties nutraukimo.

CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Teisėjų kolegijos vertinimu aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad sutartyje numatyti darbų atlikimo terminai buvo pažeisti ne dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovas negalėjo atsisakyti sutarties. Sutarties 5.3. ir 9.8 punktuose įtvirtinta sąlyga, kad šalys sutartį gali keisti pildyti tik raštu. Ginčo šalys sutartyje buvo numačiusios, kad sutartyje numatyti darbai turi būti užbaigti 2008 m. sausio 1 d., tačiau raštu šios sutarties nuostatos nepakeitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad šalys ir po 2008 m. sausio 1 d. tęsdamos sutartinius įsipareigojimus (2008 m. balandžio 11 d. atsakovas pasirašė dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo bei vėlesnėmis datomis atliko kitus veiksmus), tokiais savo veiksmais patvirtino, jog sutartyje numatyti terminai yra pratęsiami.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas teismui pateikė įrodymus, kokius ieškinio padavimo dienai, buvo atlikęs sutartyje numatytus darbus pagal sutartyje numatytus etapus. Po sutarties pasirašymo, atsakovas projektavimo sąlygų sąvadą gavo tik 2008 m. gegužės 20 d. su trūkumais, nes 2008 m. birželio mėnesį atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui AB „Lietuvos dujų“ dujų tiekimo sąlygų, AB Rytų skirstomieji tinklai sąlygų, visuomenės sveikatos centro sąlygų, Lietuvos Respublikos aplinkosaugos departamento sąlygų, Lietuvos Respublikos kelių direkcijos sąlygų, AB TEO LT sąlygų, kurios laikomas neatskiriama projektavimo sąlygų sąvado dalimi. Sekantis projekto vykdymo etapas projektiniai pasiūlymai, toks atsakovo projekto patvirtinimas byloje yra (17 b.l., t. 3). Ieškovas teismui taip pat yra pateikęs techninį projektą, kurį sudaro 5 tomai. Byloje taip pat yra sekantį etapą, projekto derinimas ir specialiosios ekspertizės, patvirtinantys dokumentai (18-26 b.l., t. 3). Projekto ekspertizė taip pat buvo atlikta (27 b.l., t. 3). Byloje esantis projekto patvirtinimas (15-16, 27 b.l., t. 3) patvirtina sekantį etapą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta laiko, kad ieškovas atlikinėjo sutartyje numatytus darbus pagal sutartyje nurodytus etapus, tai patvirtina pateikti į bylą dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo – priėmimo aktai. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų apie galutinio sutartinių darbų etapo t.y. leidimo išėmimo įvykdymą, t. y. įrodymų, kad pilnai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovo reikalavimai tenkintini ne pilna apimtimi, o iš dalies, t. y. pagal darbų perdavimo – priėmimo aktuose nurodytus atliktus darbus.

Dėl atsakomybės dydžio

CK 6.245 str. 1 d. numato, jog civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą delspinigius). 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Kaip jau buvo minėta, UAB „Sfeka“ pagal dalinai užbaigto sutartinio darbo perdavimo ir priėmimo 2007 m. spalio 22 d. ir 2008 m. balandžio 11 d. aktus (42, 78 b.l., t. 1) priėmė dalį darbų. Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros ( b. l. 39, 41) 147500 Lt sumai atsakovo yra apmokėtos (b. l. 105-107 t. 1) ir laikytina, kad ginčas šioje dalyje nevyksta. Ieškovo teigimu atsakovas turėtų sumokėti tiek pagal 2008 m. birželio 2 d. perdavimo – priėmimo aktu atliktų darbų 183020 Lt sumą, tiek ir jo manymu už darbus, kuriuos jis laiko pilnai įvykdytais pagal sutartį. Teisėjų kolegija dalinai sutinka su šiais ieškovo reikalavimais. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas savo apeliaciniame skunde patvirtina, jog 2008 m. birželio 2 d. perdavimo – priėmimo aktas nebuvo galutinis atliktų darbų perdavimo aktas. Nors ieškovas ir nurodo, kokius sutartinio darbo etapus atliko, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų aktuojami darbai atlikti po 2008 m. birželio 2 d. perdavimo – priėmimo akto bei nepateikė įrodymų apie galutinio sutartinių darbų etapo t.y. leidimo išėmimo įvykdymą, todėl teisėjų kolegija laiko ieškovo reikalavimus pagrįstais surašytų priėmimo-perdavimo aktų dalyje.

Pagal ieškovo pateiktą neapmokėtų darbų ir nuostolių paskaičiavimo pažymą (47 b.l., t. 1), matyti, kad jis reikalauja sutarties 7.6 punkto pagrindu priteisti 80000 Lt, 36000 Lt negautų pajamų kompensaciją (projekto vykdymo priežiūra), 34763,98 Lt delspinigių pagal sutarties 7.4 punktą nuo laiku neapmokėtų sumų 2009 m. birželio 1 d. ir pagal sutarties 7.5 punktą (20 proc. nuo 364000 Lt). Visa ieškovo reikalaujama suma sudaro 364410 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo paskaičiavimas nėra pagrįstas. Ieškovas nurodo, kad pagal sutarties 7.6 punktą padengiamų nuostolių suma negali būti didesnė nei 20 proc. sutarties bendros sumos (400000 Lt), tai patirtų nuostolių suma sudaro 80000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju sutarties 7.6 punktas negali būti taikomas, nes jis skirtas paties ieškovo atsakomybei. Nors ieškovas pateiktoje pažymoje nurodo reikalaujamą delspinigių dydį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek šalių pasirašytų 2007 m. spalio 22 d. ir 2008 m. balandžio 11 d. aktų, tiek ir 2008 m. birželio 2 d. perdavimo – priėmimo akto 13 punkte yra numatyta, jog delspinigiai ir netesybos nemokami, todėl jie nagrinėjamoje byloje tenkinamų reikalavimų apimtyje nepriteistini.

Ieškovas pateiktoje pažymoje, pagal sutarties 7.5. punktą 20 proc. skaičiuoja nuo 364000 Lt, tačiau minėtoje sutarties sąlygoje numatyta, kad turėtų būti skaičiuojama nuo faktiškai atlikto darbo vertės. Kaip jau buvo minėta nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl 2008 m. birželio 2 d. perdavimo – priėmimo akte nurodytos 183020 Lt sumos, kuri sudaro mažiau nei 50 proc. sutartinio darbo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu turėtų būti skaičiuojama 10 proc. nuo 183020 Lt, kas sudaro 18302 Lt.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo UAB „Kita kryptis“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ 183020 Lt skolos už atliktus darbus ir 80 000 Lt nuostolių – iš viso 263020 Lt, o atsakovo priešieškinį atmetė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, teismo priteista 80000 Lt suma mažintina iki 18302 Lt, todėl atitinkamai yra mažintina ir visa 263020 Lt teismo priteista suma iki 201322 Lt. Nustačius, kad ieškovas pilnai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų dėl atsakovo kaltės, pastarojo reikalavimai nebuvo tenkinti pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas iš dalies yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas UAB „Kita kryptis“ yra sumokėjęs 7644 Lt žyminį mokestį už ieškinį (6 b.l., t. 1), 3041,70 Lt už apeliacinį skundą (15 b.l., t. 4), 11758 Lt už kasacinį skundą (64 b.l., t. 4). Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, kad patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (192-193 b.l., t. 3) bei 6171 Lt kasacinės instancijos teisme (88, 111 b.l., t. 4). Proporcingai patenkintų reikalavimų sumai yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis už ieškinį pirmosios instancijos teisme sudarė 7644 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 6260 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 4204 Lt. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose žyminio mokesčio suma sudaro 14799,70 Lt, todėl atitinkamai iš atsakovo ieškovo naudai yra priteisiama 8140 Lt suma. Kasacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 6171 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl priteistina suma sudaro 3394 Lt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pašto išlaidos kasacinės instancijos teisme sudaro 36,15 Lt (207 b.l., t. 4), todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams į valstybės biudžetą iš ieškovo yra priteistina 16,15 Lt, o iš atsakovo 20 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

Sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ priteista 80000 Lt nuostolių sumažinti iki 18302 Lt. Iš viso priteistą sumą sumažinti iki 201322 Lt.

Priteistą ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ 6260 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 4204 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ 8140 Lt žyminio mokesčio apmokėto apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose.

Priteisti ieškovui UAB „Kita kryptis“ iš atsakovo UAB „Sfeka“ 3394 Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kita kryptis“ 16,15 Lt, o iš atsakovo UAB „Sfeka“ 20 Lt pašto išlaidų patirtų kasacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.

Teisėjos Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėNijolė Piškinaitė