- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-78-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13171-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovei T. B., trečiasis asmuo L. K., dėl buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės T. B. priešieškinį ieškovui G. N. dėl nuosavybės dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir buto naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam iš atsakovės T. B. 53 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią, bet ieškovui priklausančią nuosavybės teisės dalį į butą, esantį Žardininkų g. 3-7, Klaipėdoje.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo : pakeisti bendraturčių buto, esančio Žardininkų g. 3-7, Klaipėda, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dalis ir nustatyti buto naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą projektą, t. y. nustatyti, kad ieškovui priklauso 58/100, o atsakovei – 42/100 dalys buto, esančio Žardininkų g. 3-7, Klaipėda; ieškovas naudosis gyvenamąja patalpa – 22,40 kv. m. kambariu, plane žymimu indeksu 7-7, o atsakovė - 13,17 kv. m. kambariu, plane žymimu indeksu 7-6. O 6,11 kv. m. koridoriumi, plane žymimu indeksu 7-1, 4,03 kv. m. koridoriumi, plane žymimu indeksu 7-2, 1,08 kv. m. tualetu, plane žymimu indeksu 7-3, 2,07 kv. m. vonia, plane žymima indeksu 7-4, 6,78 kv. m. virtuve, plane žymima indeksu 7-5, ieškovas G. N. ir atsakovė T. B. naudosis bendrai. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo 17 584,00 Lt piniginę kompensaciją atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-23 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino. Pakeitė bendraturčių buto, esančio Žardininkų g. 3-7, Klaipėdoje, bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalis. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad G. N. nuosavybės teise priklauso 58/100, o T. B. – 42/100 idealiosios dalys buto (unikalus numeris 2197-7004-7012:0007), esančios Žardininkų g. 3-7, Klaipėda, bei nustatė naudojimosi patalpomis tvarką : G. N. naudosis gyvenamąja patalpa – 22,40 kv. m. kambariu (plane žymimu indeksu 7-7), o T. B. naudosis 13,17 kv. m. kambariu (plane žymimu indeksu 7-6), 6,11 kv. m. koridoriumi (plane žymimu indeksu 7-1), 4,03 kv. m. koridoriumi (plane žymimu indeksu 7-2), 1,08 kv. m. tualetu (plane žymimu indeksu 7-3), 2,07 kv. m. vonia (plane žymimu indeksu 7-4), 6,78 kv. m. virtuve (plane žymima indeksu 7-5) bendraturčiai G. N. ir T. B. naudosis bendrai. Taip pat priteisė iš G. N. 17 584 Lt piniginę kompensaciją T. B.. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės teiginiais, jog ieškovas siekia atsidalinti patalpas, siūlydamas atsakovei tapti vienintele buto savininke su suvaržymu, nes didesniajame kambaryje (ieškovo sutikimu neatlygintinai) tebegyvena ir faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad neterminuotai ir toliau butu nori naudotis trečiasis asmuo su šeima, todėl teismas manė, kad ieškovo siūlomas nekilnojamojo turto atidalijimo būdas naujojo buto savininkui gali padaryti akivaizdžios žalos. Dėl to tenkino atsakovės priešieškinį.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nemotyvuotas. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių procesiniuose dokumentuose deklaruojamus ginčo išsprendimo būdus ir argumentus, neatsižvelgė į bendraturčių dalinės nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus. Ieškovas nurodo, kad jam butas, kurį prašoma atidalinti, nereikalingas, jis šiuo metu gyvena Norvegijoje ir ten turi kitą nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu atsakovė nuo buto įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvena šiame bute su savo dukra ir jos vyru bei vaikais. Dėl to atidalijimas iš bendrosios nuosavybės priteisiant iš atsakovės kompensaciją atitiktų atsakovės interesus. Be to, kaip nurodo ieškovas, aplinkybė, jog jo gyvenamoji ir ginčo buto vietos yra skirtingose valstybėse, iš esmės apsunkina galimybę jam naudotis butu ir įgyvendinti šio turto išlaikymo prievolę. Ieškovas nurodo, kad buto neįmanoma atidalinti natūra, todėl remiantis CK 4.80 str. 2 d. ieškovui turėtų būti išmokėta kompensacija, tuo labiau, kad pagal byloje esančius įrodymus atsakovė finansiškai yra pajėgi tai padaryti. Taip pat ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog neaišku, kokiu faktiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės priešieškinį, jeigu tarp šalių nebuvo ginčo dėl buto naudojimosi tvarkos.
Atsakovė su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė bendraturčių nuosavybės teisės dalis bei nustatė naudojimosi tvarką atsižvelgdamas į susiklosčiusius santykius. Taip pat nurodė, kad ieškovo interesai dėl to nenukentės, kadangi ieškovui ketinant perleisti savo turtą tretiesiems asmenims tarp bendraturčių yra pašalinti be kokie ateityje galintys kilti ginčai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovas prašo atidalinti jo turimą nuosavybės teisės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turimos su atsakove. Tuo tarpu atsakovė prašo pakeisti nuosavybės teisės dalis ir, atsižvelgiant į tai, nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Kasacinis teismas 2011-12-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011, išaiškino, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas - nustatyti naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, tačiau tik tuo atveju, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo teismo, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog apeliantui priklausančio buto dalies natūra nėra galimybių atidalinti. Tuo tarpu kaip matyti iš atsakovės pateikto projekto, teismui yra galimybė pakoregavus nuosavybės teisės dalis nustatyti ir naudojimosi tvarką patalpomis. Dėl to konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė nuosavybės teisės dalių paskirstymui ir naudojimosi tvarka nustatymui, o ne atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą reikšmės turi ir nuosavybės įgijimo pagrindas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas su atsakove ginčo butą įsigijo pirkimo – pardavimo pagrindu lygiomis dalimis, tai reiškia, kad jie laisva valia prisiėmė įsipareigojimą tapti bendrasavininkiais ir prisiimti iš to išplaukiančias teises ir pareigas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovo gyvenimiškų aplinkybių pasikeitimas negali paneigti atsakovės intereso jai nesutinkant tapti vienintele buto savininke sumokant ieškovui kompensaciją. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog jis gyvena ne Lietuvoje, ir dėl to turtas jam nereikalingas, o atsakovė yra finansiškai pakankamai pajėgi jam sumokėti kompensaciją, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šalims pareiškus iš esmės skirtingus reikalavimus turi būti sprendžiamas šių priešingų interesų prioriteto klausimas. Ieškovo nurodomos aplinkybės turėtų teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą iš ko priteisti kompensaciją, ar iš ieškovo atsakovei, ar iš atsakovės ieškovui, jeigu prioritetas būtų suteiktas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją. Tuo tarpu dabar, tenkinus atsakovės priešieškinį, šie ieškovo argumentai neturi teisinės reikšmės.
Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kuriame jis nurodo, jog neaišku, kokiu faktiniu pagrindu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės priešieškinį, jeigu tarp šalių nebuvo ginčo dėl buto naudojimosi tvarkos. Kaip matyti iš bylos aplinkybių pateiktuose šalių procesiniuose dokumentuose nurodomi iš esmės priešingi interesai ir jų gynimo būdai, o tai savaime suponuoja išvadą, jog tarp šalių yra kilęs ginčas. Ieškovo pareikštas ieškinys, kuriuo jis reikalauja atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, reiškia ne ką kitą, kaip tik ieškovo siekį, jog tarp šalių pasibaigtų bendraturčių teisiniai santykiai. Būtų visiškai nelogiška reikšti ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jeigu ieškovas sutiktų su atsakove pakoreguoti bendrosios dalinės nuosavybės dalis ir nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka, jog tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi tvarkos, tuo labiau, kad pats ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nelogiška, kad teismas pripažino atsakovei teisę naudotis mažesniu kambariu, kai bute be atsakovės dar gyvena penki asmenys. Šių aplinkybių visetas rodo, kad ginčas tarp šalių egzistuoja, o kadangi ieškovas nepateikė į bylą naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo projekto, teismas, nustatęs, kad atsakovės naudojimosi butu tvarka gali būti realizuojama, pagrįstai ją nustatė pagal atsakovės pateiktą planą.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei teisines konsultacijas turėjo 2 000 Lt išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vis dėl to CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, jog šios išlaidos per didelės, todėl jos mažintinos iki 1 000 Lt jas priteisiant iš ieškovo atsakovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Žardininkų g. 3–7, Klaipėdoje) 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Kuncų g. 12–38, Klaipėdoje) naudai.