Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. P. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėja S. P. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Skundas netenkinamas.

Kaip matyti iš skundo turinio, nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo faktas iš esmės nėra ginčijamas, kaip ir galutinės baudos už juos paskyrimas Pareiškėjai. Tą posėdžio metu patvirtino ir Pareiškėja. Pareiškėja taip pat teismo posėdžio metu nurodė savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo pripažįstanti. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjos kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nėra abejonių dėl S. P. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo, jos kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjai paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.

Iš skunde suformuluoto, taip pat teisme Pareiškėjos išsakyto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas vienintelis esminis prašymas – pritaikyti Pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjai skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 417 straipsnio 3 dalis numato, kad <...> draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. To pateis straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Pareiškėjai taip pat inkriminuota ANK 424 straipsnio 3 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su galimybe taikyti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai reiškia, kad būtent už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimančiai institucijai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjai už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirtos nuobaudos – baudos, kurios artimos minimaliam dydžiui, taip pat už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskira administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. P. buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 320 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Pareiškėja gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jos atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį iš viso neskirti šios poveikio priemonės. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjos skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą skunde nurodomu pagrindu. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjos teisme išsakyti teiginiai.

ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad S. P. anksčiau yra ne kartą bausta už administracinių nusižengimų (tame tarpe ir šiurkštaus – vairavimą neblaiviai) sistemingą darymą, šiuo metu ji nedirba, nes augina mažamečius vaikus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo ir nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėja prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi). Tačiau nepamirštinas ir padaryto nusižengimo pobūdis – padarytas nusižengimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – juo keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu S. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant S. P. minėtą administracinio poveikio priemonę administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jai paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei S. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai nerodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjai turėtų būti švelninama. Skunde nurodytos aplinkybės dėl vaikų vežiojimo į įvairias įstaigas, taip pat, jog naudojimasis taksi paslaugomis yra finansiškai nuostolingas, nerodo, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas S. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant įstatyme numatytą priemonę. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jos nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl tam tikrų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jos prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjos asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.

Svarbu pastebėti tai, jog Pareiškėja S. P., nors ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai, už šį pažeidimą Pareiškėjai jau buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių, be to, Pareiškėja praeityje ne kartą bausta už greičio viršijimą. Šios aplinkybės atsakomybėn traukiamą asmenį S. P. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad net ir ankščiau taikius administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tai Pareiškėjos nesulaikė nuo naujo administracinio nusižengimo padarymo. Todėl ir šiuo atveju Pareiškėjai būtina taikyti ne vien tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Pareiškėjai skundžiamu nutarimu kartu su galutine administracine nuobauda – bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam 6 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad švelninti S. P. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino S. P. padarius jai inkriminuotus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei pagrįstai paskyrė šių straipsnių sankcijose numatytas baudas ir ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju Pareiškėjos skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjos S. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.