Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Varėnos rajono apylinkės teismas 2015-05-08 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje K. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., P. K. kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., perdavė prokurorui konstatavęs, kad surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui.

Skunde prokuroras pažymi, kad teismas nutartyje nurodė, kad teismo medicinos specialisto išvadoje nėra nurodyti sužalojimai S. O., padaryti sprando srityje, taip pat kaltinimuose nėra nurodytos konkrečios aplinkybės dėl S. O. padaryto sveikatos sutrikdymo dešiniajame petyje. Šiuo atveju kaltinamųjų K. K. ir P. K. suduoti smūgiai nukentėjusiesiems S. O., S. K., T. U. inkriminuoti nustačius smūgių sudavimo eiliškumą, mechanizmą taip pat įvertinus nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymus, buvo remiamasi ir medicinos specialisto išvadomis, kitais duomenimis. Kad gavo smūgį į sprandą nuo kaltinamojo K. K., nurodė ir apklaustas nukentėjusysis S. O.. Net ir iškilus neaiškumams, netikslumas dėl suduotų smūgių nukentėjusiesiems, juos galima pašalinti teismo posėdžio metu negrąžinant bylos prokurorui.

Be to, skunde nurodoma ir tai, kad teismas nutartyje nustatė, kad nukentėjusysis S. O., T. U., S. K. nuo pirmosios apklausos nuosekliai nurodė aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė ir E. K., bendrais veiksmais su kitais kaltinamaisiais. Kaltinimas E. K. nebuvo pareikštas, jis apklaustas liudytoju, tačiau joks sprendimas, kad jis nurodomos nusikalstamos veikos nepadarė, nepriimtas. Prokuroras skunde pabrėžia, kad pagal BPK 255 str. teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju buvo apklausti liudytojai R. K., Z. M., K. A., kurie nurodė, kad medine lazda T. U. į galvą sudavė P. K., o ne E. K.. Skirdamas konflikto dalyvius E. K. galėjo suduoti smūgius, bet ne tyčinius, nes bandė išskirti besigrumiančius kaltinamuosius su nukentėjusiaisiais. Skunde prokuroras taip pat nurodė aplinkybę, kad E. K. 2011-11-27 buvo įtartas dėl S. O. sūnaus R. sumušimo, dėl ko šis konfliktas ir prasidėjo, nes atėję prie K. sodybos S. O., S. K., T. U. norėjo pasikalbėti su E. K.. Neatmetama, kad nukentėjusieji nurodė E. K. apkalbėdami jį, kad jis sudavė jiems tyčinius smūgius. Nukentėjusiųjų parodymų, kad jiems smūgius sudavė E. K., nepatvirtina kiti surinkti duomenys.

Nukentėjusysis T. U. atsiliepimu į prokuroro skundą prašo jo netenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs prokuroro skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nesant įstatyminio pagrindo, konstatavo, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme bei suvaržo kaltinamųjų teisę į gynybą.

BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 str., ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Tai reiškia, kad konkrečiame kaltinamajame akte BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimas turi būti visiškai aiškus bei akivaizdus, ypač tai pasakytina apie bylos parengimo nagrinėti teisme stadiją, kuomet dar nėra tiriami byloje esantys įrodymai.

BPK 254 str. 3 d. numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui tik esant įstatyme išvardintoms sąlygoms: 1) kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. reikalavimų; arba 2) padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, jie trukdo nagrinėti bylą. Laikoma, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, jei šiame dokumente nenurodyti esminiai duomenys. Kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai pateikti BPK 219 str.. BPK 219 str. 3, 4, 5 p. nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodoma ir nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi nurodyti požymiai: nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje.

Pagal teismų praktiką, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 str. pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 str. reikalavimams grindė tuo, kad kaltinime nėra nurodytos konkrečios aplinkybės dėl S. O. padaryto sveikatos sutrikdymo dešiniajame petyje, taip pat, kad kaltinimai nėra pareikšti E. K., o nusikalstama veika padaryta bendrais veiksmais, todėl nėra galimybės kaltinimą E. K. atžvilgiu išskirti į atskirą. Tačiau sutikti su tokia argumentacija nėra pagrindo. Iš kaltinimų, pareikštų K. K. aiškiai matyti, kad jis kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė S. O. sveikatą suduodamas ne mažiau vieną kartą kumščiu į sprandą ir ne mažiau vieną kartą spyręs į krūtinę. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. O. 2012-04-08 patirta dešinio peties trauma įtakojo jo gydymąsi ilgesniam, negu 10 d. laikotarpiui, o specialisto išvadoje pagal nukentėjusiojo žodžius aprašytos įvykio aplinkybės, jį sužalojusių asmenų veiksmai atitinka tas aplinkybes, kurios nurodytos ir pareikštame kaltinime. Šiuo atveju teismas be pagrindo išskirtinį dėmesį skyrė žodžio „sprandas“ reikšmei jį vertindamas atsietai nuo kitų kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam S. O. padarytais sužalojimais ir kiekvieno iš kaltinamųjų konkrečiai apibrėžtais veiksmais, sukėlusiais nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaip teisingai savo skunde pažymėjo prokuroras, iškilus neaiškumams dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių, šiuos neaiškumus galima pašalinti bylos nagrinėjimo metu dar kartą apklausiant konflikte dalyvavusius asmenis, kviečiant ir apklausiant medicininį tyrimą atlikusį specialistą, kitais baudžiamojo proceso įstatyme numatytais veiksmais, kuriais teismas tikrina byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis.

Dėl aplinkybės, kad kaltinimai šioje byloje nebuvo pareikšti E. K., kuris, pasak teismo, nusikalstamą veiką padarė kartu su K. K. ir P. K., teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu E. K. buvo apklaustas liudytoju, jam įtarimai dėl nukentėjusiųjų S. O., T. U., S. K. sveikatos sutrikdymo pareikšti nebuvo, todėl nesuprantamas teismo motyvas, kad dėl E. K. nepriimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kai toks tyrimas dėl šioje byloje nagrinėjamos veikos E. K. atžvilgiu pradėtas nebuvo. Pažymima, kad teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str.). Išnagrinėjus bylą pagal pareikštą kaltinimą K. K. ir P. K. ir paaiškėjus, kad nusikalstamą veiką galėjo padaryti ir kitas asmuo, kuris kaltinime nenurodytas, to asmens atžvilgiu gali būti inicijuojamas baudžiamasis procesas, t. y. apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 257 str., motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, tuo pačiu, remiantis atlikta analize priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą.

Konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, todėl perduoti bylą prokurorui pagrindo nėra. Šiuo atveju perduodant bylą prokurorui, būtų pažeistos BPK 1 str. 1 d. nuostatos bei vilkinamas bylos nagrinėjimas, todėl Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, naikintina ir byla gražintina nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.