- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- P-858-100-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei
- Pareiškėjas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Žemės ūkio
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1260/2009 pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 2008/03-4R-153 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Agentūra) 2008 m. birželio 17 d. sprendimą ir įpareigoti Agentūrą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2007 m. kovo 22 d. pateiktą paraišką.
Paaiškino, kad 2007 m. kovo 22 d. pateikė paraišką Agentūrai, tačiau Agentūra nusprendė, kad pareiškėjas, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-345 (toliau – ir Taisyklės) 11.3 ir 12.10 punktu, yra netinkamas paramai gauti. Nurodė, kad atsakovas rėmėsi valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir Centras) pateikta informacija, kad pareiškėjo sutuoktinės 2003 m. lapkričio 12 d. prašymu 2004 m. vasario 29 d. įregistruota žemės ūkio valda, kuriai suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri 2008 m. liepos 29 d. sprendimu jį atmetė. Nurodė, kad institucijos, priimdamos skundžiamus sprendimus, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teigė, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog jis pateikė Agentūrai neteisingą informaciją ir taip buvo pažeistas Taisyklių 11.3 punktas. Paaiškino, kad žemės ūkio valda S. P. vardu nebuvo įregistruota, o tik pradėtas įregistravimo procesas. Teisės aktai nustato, kad savivaldybės taip pat yra registro tvarkytojos, todėl jų išduotos pažymos negali būti laikomos nereikšmingomis vertinant žemės ūkio valdos įregistravimo juridinį faktą. Teigė, kad jis pateikė kompetentingos institucijos pažymas, todėl negalima daryti išvados, kad tokia informacija yra neteisinga ir nurodė, kad teisine prasme žemės ūkio valda S. P. vardu nebuvo įregistruota, o neatitikimai informacinėse sistemose negali būti siejami su pareiškėjo veiksmais ar atsakomybe. Pabrėžė, kad sistemoje VALDOS 1.7 vartotojui valdos statusas rodomas kaip „valda dar neįregistruota“, todėl Centro rašte nurodyta klaidinga informacija. Teigė, kad Agentūra ir Centras privalo vadovautis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis. Pagal minėtos įstaigos duomenų bazės banko išrašą matyti, kad įrašyti juridiniai faktai apie sudarytas nuomos sutartis, galiojančias iki 2009 m. gruodžio 31 d. Darė išvadą, kad S. P. negali būti laikoma žemės ūkio valdos, kuriai suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), valdytoja. Taip pat nurodė, kad teisės aktai nesuteikia galimybės žemės ūkio valda įregistruoti nuomojamą žemės valdą.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vertinant paraišką, A. P. 2008 m. vasario 15 d. ir 2008 m. kovo 6 d. buvo išsiųsti du užklausimai dėl sutuoktinės žemės valdos įregistravimo. Pareiškėjo pateikta informacija neatitiko pirminės Centro informacijos, todėl 2008 m. kovo 21 d. ir 2008 m. balandžio 28 d. raštu Agentūra kreipėsi į Centrą dėl informacijos apie pareiškėjo sutuoktinės vardu įregistruotą ūkį ar valdą. Iš Centro 2008 m. gegužės 13 d. gauto rašto matyti, kad S. P. prašymu 2004 m. vasario 29 d. įregistruota žemės valda. Paaiškino, kad pagal Taisyklių 12.10 punktą parama įsikūrimui neskiriama, jei vieno iš sutuoktinių vardu valda ar ūkis įregistruoti iki 2005 m. gegužės 15 d. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 1351 (toliau – ir Nuostatai), žemės ūkio valdas registruoja Centras. Centras įpareigotas teikti registro duomenis jų gavėjams teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Centras konsultuoja savivaldybes ir teikia joms metodinę pagalbą registro duomenų ir dokumentų tvarkymo. Pabrėžė, kad jei pareiškėjas turi teisę kreiptis į Centrą dėl jo manymu esančios klaidos ištaisymo, nes Agentūros kompetencijoje nėra numatyta vertinti žemės ūkio valdų registravimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad nėra galimybės suteikti paramą, nes pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją, todėl neatitinka Taisyklių 11.3 punkto reikalavimų.
Tretysis suinteresuotas asmuo Centras prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsakovo pateikrus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad nuo valdos įregistravimo iki šiol S. P. neatnaujino valdos duomenų, todėl ši valda išregistruotina. Tokį statusą turinti valda internetinėje programoje VALDOS 1.7 vartotojui rodoma kaip „įregistravimas pradėtas“, o tai reiškia, kad valda buvo įregistruota.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo A. P. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (toliau – ir Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatai), Nuostatai, Taisyklės ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Teismas vadovavosi Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų 6, 8, 9.5 punktais, Taisyklių 11.3, 12.10, 41, 55 punktais. Teismas, remdamasis byloje esančios medžiaga ir teisės aktų, reglamentuojančiais Agentūros veiklą, nustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priėmimo procedūrų nepažeidė. Teismas, vadovaudamasis Nuostatų 13, 15, 24.7, 24.12, 31 punktais, padarė išvadą, kad valdą įregistruoja Centras, o savivaldybei priskirta funkcija priimti prašymus, įregistruoti pateiktus dokumentus, įvesti duomenis į informacines sistemas. Teismas konstatavo, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai remiasi Centro pateikta informacija apie valdos registravimo faktą, kadangi Nuostatai valdos įregistravimo funkciją numato būtent Centrui. Pareiškėjas Centro raštą apie šios institucijos turimą informaciją gavo 2008 m. balandžio 11 d., tačiau šio rašto Agentūrai nepateikė ir jo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Agentūrai vertinant paraiškos tinkamumą svarbus pats valdos įregistravimo faktas, kurį sužino pagal kompetentingų institucijų pateiktus duomenis. Valdos registravimo procedūros atlikimas institucijose, tokių procedūrų teisėtumas ir pagrįstumas nėra Agentūros funkcija. Teismas nevertino Centro ir Šakių rajono savivaldybės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo registruojant valdą S. P. vardu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčijo ar ginčija Centro 2008 m. balandžio 11 d. ir 2008 m. gegužės 9 d. raštus, Šakių rajono savivaldybės 2007 m. gegužės 4 d. ir 2008 m. kovo 28 d. pažymas, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė į Centrą, kad būtų ištaisyti klaidingi registravimo duomenys. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad tiek Agentūros, tiek Komisijos skundžiami sprendimai priimti laikantis įstatyme nustatytų procedūrų, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu A. P. apeliacinį skundą patenkino, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimė naują sprendimą – panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 2008/03-4R-153 ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2008 m. birželio 17 d. sprendimą ir įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2007 m. kovo 22 d. pateiktą paraišką.
Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnis pateikia tiek norminio akto (norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei – 2 str. 13 d.), tiek individualaus teisės akto (individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei) definicijas. Teismas įvertino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-345 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklės (originali redakcija nuo 2007 m. liepos 22 d.) – nevienkartinio pobūdžio teisės aktas, numatytas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų ratui, turi griežtai apibrėžtą dokumento formą, skirtas reguliuoti tipiškus santykius. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” įgyvendinimo taisyklės - norminis teisės aktas. Pabrėžė, kad norminių teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos, t. y. kai baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas pačiame norminiame teisės akte, kai išleidžiamas naujas norminis teisės aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius, taip pat kitais, šiai bylai ne tiek aktualiais, atvejais.
Teismas nustatė, kad Pareiškėjui atsisakyta suteikti paramą Agentūros 2008 m. birželio 17 d. sprendimu vadovaujantis Taisyklių 11.3 punktu (paraiškoje, priede arba pridedamuose ar pagal Agentūros užklausimą pateiktuose dokumentuose Agentūrai pateikė neteisingą informaciją) bei 12.10 punktu (gali būti remiamas vienas iš sutuoktinių, kuris kuriasi pirmą kartą, o valda nebuvo perregistruota sutuoktinio vardu arba paramos gavėjo pagal šią priemonę vardu). Minėtuose punktuose įtvirtintos nuostatos galiojo nuo Taisyklių įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2007 m. liepos 22 d. iki Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 3D-128 priėmimo (nuo 2008 m. kovo 16 d.; Žin., 2008, Nr. 31-1097), kai Taisyklių 12.10 ir 11.3 punktai nebeteko galios, o galimus pareiškėjus ir paramos gavėjus, netinkamus pareiškėjus, tinkamumo kriterijus paramai gauti apibrėžė kitos teisės normos, t. y. Taisyklių VI – VIII skyriai (21-28.33 punktai). Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo visuomeninių santykių teisinis reguliavimas nuo paraiškos pateikimo momento iki sprendimo priėmimo pasikeitė. Todėl teismas konstatavo, kad Agentūra, 2008 m. birželio 17 d. atsisakydama tenkinti pareiškėjo paraišką bei 2008 m. gegužės 16 d. surašydama paraiškos Vertinimo ataskaitą, vadovavosi Taisyklių 12.10 ir 11.3 punktų nuostatomis, t. y. teisės normomis, kurios jau nebegaliojo minėtų dokumentų surašymo metu. Teismas pabrėžė, kad Komisija taip pat neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas ginčą, taikė ne tas materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.) ir todėl pareiškėjo 2007 m. kovo 22 d. (medžiagos lapo Nr. 142) paraiškos tenkinimo ar netenkinimo klausimas turi būti išspręstas Agentūros pakartotinai, vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis.
IV.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1260/2009 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Paaiškina, kad Agentūra, priimdama sprendimus dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, taiko tą Įgyvendinimo taisyklių redakciją, kuri galioja paraiškos pateikimo metu ir pareiškėjų tinkamumo kriterijai vertinami taip pat pagal Įgyvendinimo taisyklių redakciją, galiojančią paraiškos pateikimo metu. Pažymi, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076, yra įtvirtinta nuostata, kad ūkininkai turi atitikti reikalavimus paraiškos pateikimo metu (II dalis, 3 priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“). Paaiškina, kad paraiškos vertinimo laikotarpis yra ilgas bei netinkami pareiškėjai negali pagrįstai tikėtis, kad jie taps tinkamais paraiškos vertinimo metu pasikeitus teisės aktams. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, taip pat viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei viešuosiuose registruose esantys duomenys ir pareiškėjo pateikti duomenys skiriasi, Agentūra vadovaujasi viešuosiuose registruose esančiais duomenimis. Remiasi principu lex retro non agit (teisės aktas atgal negalioja) ir pažymi, kad iš asmens negalima reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl asmuo negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Agentūrai, priimant sprendimą, buvo būtina paisyti nuostatų dėl norminių teisės aktų galiojimo pradžios bei pabaigos, t. y. vadovautis Įgyvendinimo taisyklėmis, galiojusiomis ginčo sprendimo priėmimo metu. Be to, pažymi, kad paraiškos atmetimo motyvai ir pagrindimas nepasikeitė per laikotarpį nuo paraiškos pateikimo iki Agentūros sprendimo priėmimo, jie buvo tokie patys, tik reglamentuoti kituose Įgyvendinimo taisyklių punktuose. Paraiškos pateikimo dienai reglamentavo Įgyvendinimo taisyklių 11.3 ir 12.10 punktai, o Agentūros sprendimo priėmimo dieną - 27.1 ir 28.17 punktai. Taip pat pažymėjo, kad naujoji Įgyvendinimo taisyklių redakcijos, priimtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116, 21 punkte nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas paramai gauti vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi Nr. A63-1055/2009, kurioje, esant analogiškai situacijai, Agentūra priimdama sprendimą vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių redakcija, kuri galiojo paraiškos pateikimo dieną ir tai nebuvo konstatuota, kaip netinkamas teisės aktų taikymas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A556-1360/2009 teismui pateikė 2010 m. sausio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį A556-1360/2009 priėmė 2009 m. lapkričio 2 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas.
Atsakovas savo prašyme atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje nurodo, kad procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, skelbiančiu, kad procesas gali būti atnaujintas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009), šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurią prašoma atnaujinti, remėsi tuo, kad paraiškos pateikimo atsakovui momento iki sprendimo priėmimo momento pasikeitė ginčo visuomeninių santykių teisinis reguliavimas. Teismas konstatavo, kad sprendimą buvo būtina priimti remiantis norminių teisės aktų galiojimo pradžios bei pabaigos taisyklėmis ir vadovautis Taisyklėmis, galiojusiomis ginčo sprendimo priėmimo metu. Prašyme atnaujinti procesą atsakovas nurodo, kad priimant sprendimus dėl paramos skyrimo ar neskyrimo yra taikoma ta Įgyvendinimo taisyklių redakcija, kuri galioja paraiškos pateikimo metu. Priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra viena iš priemonių pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. metų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. C(2007)5076. Šios programos II dalis „Kaimo plėtros programos kryptys ir priemonių aprašymai“, 1 kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurincingumo lygis“ nustato priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bendrasias nuostatas ir reikalavimus paramai gauti. Šios priemonės 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkai, paramos paraiškos pateikimo metu turi atitikti išvardintus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia nuostata yra vertinama kaip garantija siekiant, kad, pasikeitus situacijai, pareiškėjai nebūtų vertinami pagal griežtesnius kriterijus paramai gauti, nei galiojo paraiškos padavimo metu. Be to, pabrėžtina, jog pareiškėjo A. P. paraiškos vertinimo metu galiojusioje Įgyvendinimo taisyklių redakcijoje nebuvo nustatyta, kad asmuo, teikiantis paraišką, turi atitikti tinkamumo kriterijus paraiškos pateikimo dieną.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturi reikšmės atsakovo nurodyta aplinkybė, jog naujosios Įgyvendinimo taisyklių redakcijos, kuri buvo priimta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-116, 21 punkte nustatyta, kad pareiškėjo tinkamumas paramai gauti vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis. Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas gali keistis, o nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas tinkamų materialinių teisės normų taikymo klausimas įvertinant, ar teisėtai Agentūra savo 2008 m. birželio 17 d. sprendimu atsisakė suteikti paramą pareiškėjui. Todėl darytina išvada, kad procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu neatnaujintinas.
Atsakovas taip pat prašo atnaujinti procesą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009).
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1055/2009, kurioje buvo nagrinėjama analogiška situacija bei Agentūra priimdama sprendimą vadovavosi ta Įgyvendinimo taisyklių redakcija, kuri galiojo paraiškos pateikimo dieną, o ne Agentūros sprendimo priėmimo dieną, o teismas nepripažino, kad Agentūra netinkamai taikė teisės aktus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (atitinkama jo norma), atsižvelgiant į įstatymų ir atitinkamų jų normų pasikeitimus. Atsakovo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1055/2009, teismas nagrinėjo ginčą, kilusį dėl Agentūros 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo atmesti pareiškėjos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų, kad paraiškos vertinimo metu atsakovas būtų nustatęs, jog pareiškėja ir jos projektas neatitiko Taisyklių VII skyriuje numatytų tinkamumo kriterijų paramai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis šia nutartimi, negalima vienareikšmiškai teigti, jog šioje byloje buvo nustatyta, kad asmenys, paduodantys paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Be to pažymėtina, kad atsakovo minimoje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi bylos faktinės aplinkybės, situacijos nėra identiškos, t. y. pirmoje byloje ginčas buvo susijęs su tuo, nustatytas Taisyklių pažeidimas pildant paraišką buvo esminis, dėl kurio asmuo ir parengtas projektas galėjo būti pripažįstami netinkamais gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo argumentą, kad nagrinėjamoje byloje teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pagrindo atnaujinti procesą 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovo Agentūros prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A556-1260/2009 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1260/2009 pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.