Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „JGK Statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. 2-1056-38/2006 pagal ieškovo UAB „JGK Statyba“ ieškinį atsakovui G. G. , trečiajam asmeniui AB Turto bankui dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo bei pagal atsakovo G. G. priešieškinį ieškovui UAB „JGK Statyba“, atsakovams VĮ Registrų centrui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims AB Turto bankui, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei Valentinai Tinfavičienei dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą pripažinimo ir gyvenamojo namo teisinės registracijos bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo iki įsiteisės kitoje civilinėje byloje teismo sprendimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „JGK Statyba“ pareiškė ieškinį atsakovui G. G. , trečiajam asmeniui AB Turto bankui ir prašė iškeldinti atsakovą iš gyvenamojo namo, esančio (neskelbtini duomenys) (toliau – ginčo namas/turtas) su visu turtu (1 t., b. l. 3). Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 1995 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2³-2/95 pripažino negaliojančia 1992 m. spalio 14 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „UBC” pardavė G. G. nebaigtą statyti ginčo namą ir grąžino jį savininkui UAB „JGK Statyba“, todėl atsakovas G. G. , neteisėtai gyvenantis ieškovui priklausančiame name, iškeldintinas.

Atsakovas G. G. pareiškė priešieškinį ieškovui UAB „JGK Statyba“, atsakovams VĮ Registrų centrui, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims AB Turto bankui, Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei Valentinai Tinfavičienei ir prašė pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo namą, panaikinti ginčo namo registraciją ieškovo vardu, panaikinti 2004 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-4554 dėl 0,06 ha žemės sklypo, esančio (neskelbtini duomenys), pardavimo (4 t., b. l. 211-216). G. G. nurodė, kad 1990 metais buvo įkurta Jaunimo gyvenamojo komplekso (toliau – JGK) direkcija, kurios tikslas buvo organizuoti gyvenamųjų namų kvartalo statybą Vilniaus rajone, Salotės kaime. Šiam tikslui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p JGK direkcijai buvo suteiktas 42,8 ha ploto žemės sklypas. Atsakovas G. G. 1990 m. liepos 20 d. pasirašė sutartį Nr. 2/49 su JGK kooperatyvu „Limpak“ dėl tikslinio pajaus įnešimo gyvenamojo namo statybai JGK „Salotė“ IV kvartale ir įmokėjo 12 000 rublių pajinio įnašo. 1990 m. rugpjūčio 10 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl laikinojo kolektyvo darbo programai JGK „Salotė“ IV kvartale įvykdyti sukūrimo, patvirtintas sąrašas laikinojo kolektyvo narių, tarp kurių buvo ir G. G. . Susitarimo 2.2 punkte numatyta, kad susitarimo objektas yra žemės sklypų išskyrimas laikinojo kolektyvo nariams jų gyvenamųjų namų statybai. 1990 m. lapkričio 28 d. įsteigta UAB „UBC“, kurios pagrindinis tikslas – kaupiant akcininkų lėšas užtikrinti nepertraukiamą gyvenamųjų namų statybą JGK direkcijai suteiktame žemės sklype. 1991 m. sausio 11 d. UAB „UBC“ sudarė su atsakovu G. G. sutartį Nr. 3-91, pagal kurios 3.1.6 punktą UAB „UBC“ įsipareigojo perduoti atsakovo nuosavybėn statomą gyvenamąjį namą. 1991 m. balandžio 29 d. UAB „UBC“ perdavė statomą namą atsakovui asmeninėn nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo savo lėšomis ir jėgomis užbaigti namo statybą. Atsakovas G. G. nurodė, kad jis nuo 1991 m. iki 1995 m. savo lėšomis tęsė namo statybą ir ją užbaigė. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. spalio 25 d. potvarkiu Nr. 1503p buvo leista parduoti G. G. 600 kv. m valstybinės žemės sklypą namų valdai prie jo statomo gyvenamojo namo. Šis potvarkis yra galiojantis, todėl nuo jo priėmimo momento atsakovas laikytinas sąžiningu žemės sklypo valdytoju. G. G. nurodė, kad jis 1992 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko nebaigtą statyti namą, o 1992 m. gruodžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 600 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą tuo pačiu adresu. Nors Vilniaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 9 d. sprendimu šie sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, tačiau sprendime nėra nurodyta, nuo kurio momento sandoriai negalioja. Laikytina, kad sandoriai pripažinti negaliojančiais tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, t. y. nuo 1995 m. rugsėjo 5 d., o iki tol atsakovas buvo teisėtas namo statytojas, teisėtai tvarkė namų valdą, ją pagerino. 1995 m. balandžio 26 d. buvo patvirtintas namo priėmimo naudoti aktas G. G. vardu. Nors ieškovas teigia, kad ginčijamas namas priklauso jam, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtų jį pastatęs ar kitaip teisėtai įgijęs. Atsakovas taip pat nurodė, kad, nepaisant vykstančių teisminių ginčų, 2004 m. liepos 15 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4-4554, kuria Vilniaus apskrities viršininko administracija pardavė UAB ,,JGK Statyba“ 0,06 ha bei 0,0054 ha ploto žemės sklypus, esančius (neskelbtini duomenys). Sklypai buvo parduoti pažeidžiant CK 6.395 ir 6.321 straipsnių nuostatas.

Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovė 2006-10-26 teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-944-655/2006 įsiteisėjimo. Nurodė, kad nurodytoje kitoje civilinėje byloje nagrinėjamas ieškovo likvidavimo klausimas, o nežinant ieškovo teisių ir pareigų perėmėjo, neaiški civilinės bylos nagrinėjimo perspektyva (6 t., b. l. 129-130).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Įstatymas išskiria privalomuosius ir fakultatyvinius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163, 164 str.). Klausimą dėl bylos sustabdymo gali iškelti tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek teismas savo iniciatyva, tačiau apie CPK 163 straipsnyje numatytų privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų egzistavimą gautus duomenis teismas privalo ex officio patikrinti ir nustatyti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-246/2001).

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol neišspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas negali nustatyti faktų, kuriuos būtina nustatyti, o šie gali būti nustatyti kitoje byloje, kad dvi neišnagrinėtos bylos taip susijusios, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai, ir sustabdžius bylą bus išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, bus sutaupytas byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių laikas, lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-248/2002).

Be to, teismo sprendimai dėl fakto arba teisės pripažinimo ar asmens teisinio statuso nustatymo paprastai turi privalomąją galią neapibrėžtam asmenų ratui, todėl, įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai, šalis ir kiti byloje dalyvavę asmenys (ar jų teisių perėmėjai) nebegali ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-203/2000). Ši aplinkybė gali būti pagrindas sustabdyti kitą bylą, kol bus išspręsta asmens teisinio statuso ar tam tikro fakto arba teisės pripažinimo byla, nors be nurodyto asmens kitoje byloje dalyvavo ir kiti asmenys. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, kiekvienu atveju nustato, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje.

Bylos duomenimis, apygardos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-944-655/2006, kuriuo pripažintas negaliojančiu nuo įregistravimo momento UAB „JGK statyba“ įstatų 1.2 punktas, bei atmesta ieškinio dalis dėl UAB „JGK statyba“ įsteigimo pripažinimo neteisėtu ir likvidavimo įstatymų nustatyta tvarka (6 t., b. l. 95-103, 127, 128). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus dėl nagrinėjamos ir kitos civilinės bylos sąsajų, padarė pagrįstą išvadą, kad, neįsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-944-655/2006 dėl UAB „JGK statyba“ (ieškovo šioje byloje) įsteigimo teisėtumo, jos teisinio statuso, negali būti toliau nagrinėjama ši civilinė byla, nes kitoje byloje gali būti nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kurios reikšmingos sprendžiant dėl ieškovo UAB ,,JGK statyba“ teisnumo, jo reikalavimo teisės šioje byloje. Todėl teismas turėjo pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės nurodytoje kitoje civilinėje byloje priimtas sprendimas.

Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos šalies prašymo privalomai sustabdyti bylos nagrinėjimą, neturi teisės savo iniciatyva rinkti, nustatyti duomenų, kurių nepateikė šalys, nes teismas, gavęs duomenų apie privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimą, privalo ex officio patikrinti ir nustatyti jų pagrįstumą, be to, teismas nerinko įrodymų dėl bylos esmės, o atliko proceso veiksmus įstatymo nustatytos kompetencijos ribose (CPK 158 str. 3 d., 159 str.).

Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 338, 329 str.).

Beje, Vilniaus apygardos teismui 2006 m. gruodžio 28 d. priėmus sprendimą (c. b. Nr. 2A-1085-52/06), įsiteisėjo nurodyto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl UAB ,,JGK statyba“ įsteigimo pripažinimo neteisėtu ir likvidavimo įstatymų nustatyta tvarka, o išnykus civilinės bylos sustabdymo pagrindui, pirmosios instancijos teisme spręstinas klausimas dėl CPK 167 straipsnio taikymo ir civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartį.