- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-08
- Bylos Nr.
- II-89-404/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00023-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- R. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024-02-29 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Leono Butkaus nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2288-2024, R. K. nubausta 225,00 Eur bauda, už jos padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, kad 2023-09-27, 18.00 val., (duomenys neskelbtini), R. K. priklausantis šuo mišrūnas, ženklintas, vakcinavimo galiojimo laikas 2023-06-16, pasibaigęs, gyvenamojo namo kieme nusitraukė nuo grandinės ir užpuolęs R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) m., įkando jai į dešinįjį žastą, dešinės pusės sėdmenį, kairį pusės klubą ir kairės pusės šlaunį. R. Z. padaryta žala sveikatai.
Tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 40 punkto reikalavimus ir pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus“.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja R. K. prašo panaikinti 2024-02-29 Klaipėdos AVPK nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi nebuvo išsamiai bei visapusiškai įvertintos visos aplinkybės bei įrodymai, buvo padaryta procesinių pažeidimų tiriant įvykį, surašant protokolą ir priimant nutarimą. Pareiškimą tyrusi ir protokolą surašiusi institucija viršijo savo įgaliojimų ribas tirdama įvykį dėl gyvūno vakcinavimo galiojimo laiko. Nutarimą priėmęs pareigūnas vadovavosi ANK 617 str. 3 d. ir motyvuodamas, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė, kuri yra įrodyta, atitinka ANK 346 str. 1 d., nutarime nepagrįstai pakeitė protokole įrašytą ANK 343 str. 1 d. Pažymėjo, kad jos atžvilgiu 2023-10-09 Tarnyba buvo surašiusi protokolą ROIK: 23223357288 medžiagoje Nr. VMVT-KLAI-ANR_P-118-2023 ir priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Paaiškino, kad aplinkybių atsiradimą lėmė tai, jog R. Z. savavališkai be suaugusiųjų priežiūros atvyko į už keletą kilometrų esančią privačią valdą be šeimininkų sutikimo ar leidimo (yra byloje pateiktos patvirtinančios SMS žinutės). Dėl to, kad vaikas erzino prie grandinės pririštą, privačiame sklype prižiūrimą gyvūną augintinį, kuris sužalojo neprižiūrimą nepilnametį. Vaikas su savo tėvais jų šeimos valdoje yra buvęs daug kartų, žaisdavo su šunimi, todėl jam buvo gerai žinoma teritorija, gyvūnas ir jo laikymo vieta. R. Z. ankstesnių bei pastarojo lankymosi metu ne kartą yra įspėta nelįsti, neerzinti šuns. Byloje nėra apklausta įvykyje dalyvavusi dukra V. K., bei nukentėjusioji R. Z.. Kitų asmenų, mačiusių šuns sukeltų sužalojimo aplinkybių nėra. Pastarojo įvykio ir vaiko lankymosi metu namuose nebuvo. Neobjektyviai pasiremta R. K. paaiškinimu, kuris pačio įvykio nematė. Tyrimo metu nėra konstatuotas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiosios veikos ir atsiradusių pasekmių. Formaliai pasiremta pasekmėmis, o tyrėjos pareikšta nuomone ir laikymasis pozicijos, jog bet kokiomis aplinkybėmis nukentėjęs asmuo yra teisus, nes patyrė žalą, yra ydingas ir neobjektyvus, įvykis ir pasekmės atsirado nukentėjusiosios savavališku elgesiu ir jos išprovokuotais veiksmais. Nukentėjusioji nesielgė apdairiai ir rūpestingai. Gyvūnas augintinis yra ir buvo laikomas dviejų privačių aptvertų sklypų viduje kitame gale nuo įėjimo, pririštas prie grandinės, įrengta elektroninė gyvūno ribų kontrolė. Pašalinio asmens savavališko lankymosi metu nebuvo palaidas ar paleistas. Nuo bendro naudojimo kelio ir nuo patekimo į sklypą nematomoje vietoje. Gyvūno patekimas į bendro naudojimo vietas ar viešąją vietą nėra galimas, niekada nepalieka teritorijos ribų dėl elektroninės ribų kontrolės. Todėl laikant ir prižiūrint gyvūną augintinį privačiame kieme, imtasi visų priemonių pašalinių asmenų, gyvūnų ir svetimo turto saugumui užtikrinti. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina, jog nesiėmė būtinų priemonių ar elgėsi neatsargiai (nerūpestingai), jog šuo neužpultų ir nesužalotų savavališkai atėjusios į privatų sklypą nukentėjusiosios. Įvykio metu sklype nebuvo ir neįtakojo kilusių priežasčių ar atsiradusių pasekmių. Įvykį tyrusi pareigūnė nustatinėdama galimą teisės pažeidimo subjektą ignoravo paaiškinimus, jog gyvūnas nuosavybės teise priklauso, savininkas ir laikytojas yra V. K.. Nepriėmė paaiškinimo, jog gyvūno veterinarinėje klinikoje asmeniškai neregistravo, nedalyvavo ženklinime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. iš esmės rėmėsi skundo argumentais. Papildomai nurodė, kad atvykę policijos pareigūnai neišlipo iš automobilio ir nieko neapžiūrėjo, jų neišklausė, juos kaltino, kad jie neužtikrino saugumo. Vaikas nėra buvęs vienas atėjęs pas juos į kiemą. Jų susitikimai su R. Z. šeima vyksta prieš tai susitarus. Kiemas aptvertas, tačiau be vartų. Šuo nėra prie vartų. R. Z. atėjo nekviesta, į jų teritoriją įėjo be jų leidimo. Dukra teigė, kad R. Z. „maivėsi“ prieš šunį, dėl to šuo pradėjo inkšti, dukra liepė R. Z. „nesimaivyti“ prieš šunį. R. Z. šunį išprovokavo. Šuo buvo tinkamai pririštas, geležine grandine bei įrengta elektrinė tvora. Šuo yra mišrūnas, nėra buvęs pabėgęs. Dukra pasakojo, kad nusitraukęs šuo apvertė R. Z., dukra pasakė: „fu, B., negalima“, šuo atsitraukė ir R. Z. „įlipo į batutą“ šokinėti, tada dukra pasišaukė tėvą, jis atėjęs nustebo, nes R. Z. šokinėjo ant batuto, neverkė, kraujo žymių nesimatė, drabužiai nebuvo suplėšyti. Kai vyras paklausė R. Z. ar viskas gerai, ji pakėlė „maikę“, tenai matėsi ant nugaros virtimo žymės kai griuvo. Vyras pamatęs, kad nėra kraujo, tik nagų įdrėskimai, dukros paprašė, kad R. Z. palydėtų į jos sodą pas močiutę. Šunį vyras uždarė į katilinę. Nemanė, kad įvyko toks „rimtas“. Tik pamačius močiutę R. Z. pradėjo kūkčioti. Yra buvęs dar vienas atvejis, kai R. Z. atėjo pas juos viena. Kad sistemoje nereikėtų nieko keisti jos vardu buvo registruojamas šuo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos skundą skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su R. K. skundu nesutinka. Mano, kad tiek tiriant nusižengimą, tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo padaryta jokių procesinių pažeidimų. Pati pareiškėja cituoja ANK 617 str. 3 d., kuriuo vadovaujantis buvo pakeistas atsakomybę numatantis straipsnis, ir kuriame nurodyta, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą. Mano, kad remiantis administracinio nusižengimo byloje apklaustų liudytojų parodymais, kita surinkta medžiaga galima daryti neabejotiną išvadą, kad būtent R. K. yra atsakinga už kilusias pasekmes dėl netinkamos gyvūno priežiūros, ir jos veikoje yra visi ANK 346 str. 4 d. dispozicijoje nustatyti požymiai. Mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad R. K. neužtikrino, kad kieme grandine pririštas šuo nenusitrauktų nuo grandinės, ir pabėgęs neužpultų ir nesužalotų nukentėjusiosios R. Z., tuo padarydamas jai fizinę ir turtinę žalą. Pažymėtina, jog R. K. neteisingai nurodo, jog nukentėjusioji R. Z. į jos kiemą atėjo savavališkai, be šeimininkų leidimo ar sutikimo, tačiau byloje nustatyta, jog R. Z. su R. K. dukra V. K. iki šio įvykio buvo draugės ir bendravo, lankydavosi viena pas kitą namuose. Be to, byloje nustatyta, jog K. kiemas nėra aptvertas, į gali bet kas laisvai patekti, taip pat ir šuo iš kiemo gali laisvai pabėgti. Tiek įvykio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tiek skunde R. K. nepripažino, jog ji yra šuns savininkė, taip pat kaip ir jos sutuoktinis R. K., bandė teigti, kad už šuns priežiūrą atsakinga jų dukra V. K.. Tačiau byloje nenustatyta jokių tai patvirtinančių duomenų, nenustatyta jokių V. K. veiksmų su šunimi įvykio metu, kurie galėjo lemti kilusias pasekmes, kaip pavyzdžiui, V. K. šuns nevedžiojo, nepaleido nuo grandinės, ar pan. Kaip tik byloje yra neginčijamai įrodyta, jog įvykio metu V. K. ėjo per kiemą link batuto su drauge R. Z., o šuo nusitraukė nuo grandinės ir užpuolė bei sukandžiojo R. Z.. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad V. K. būtų įtakojusi tokį šuns elgesį. Mano, kad R. K. veikoje yra visi būtini jam inkriminuojamo nusižengimo požymiai, asmens veika kvalifikuota tinkamai, ne teismo tvarka priimtas nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir teisėtas. Mano, kad paskirta R. K. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui, ją skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Taip pat pažymėtina, kad R. K. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti R. K. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Mano, kad nėra jokio pagrindo tenkinti skundo reikalavimo panaikinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu, prašo atmesti R. K. skundą, bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teisme skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos įgaliotas atstovas nedalyvavo.
Liudytojas R. K. parodė, kad tądien dirbo garaže. Tuo momentu buvo įėjęs į namą, dukra pasakė, kad SMS žinutėmis rašinėjasi su R. Z. ir ji nori ateiti, o ji to nenori. Dukra pasakė, kad visgi R. Z. yra atėjusi į kiemą. Jis dukrai nurodė nueiti ir pasikalbėti su R. Z.. Dukra išėjo ir jis išėjo. Mergaites paliko kieme, o jis išėjo dirbti. Sugalvojo paskambinti žmonai ir paklausti ar ji žino, kad atėjo R. Z., kadangi vienąkart jau buvo minėtoji mergaitė viena atėjusi, kai jų nebuvo namuose, be jų žinios. Susitikimai visada būdavo suderinti. Garaže išgirdo garsą, „cypavimą“. Dukra pasakojo, kad R. Z. „maivėsi“. Pats asmeniškai nematė, kad R. Z. erzintų šunį. R. Z. yra išdykusi. Galimai užkliuvo šuns žaislus. Kai atėjo, šuo buvo savo vietoje, R. Z. buvo ant batuto. Niekas neverkė. Šuo buvo pririštas tinkamai, turbūt atsisegė „atsegtukas“, tiksliai nežino. Šunį uždarė katilinėje. Nežinojo ką daryti, žmona neatsiliepė, dukrai nurodė, kad R. Z. palydėtų pas močiutę. Nematė kraujo. Dėl įvykio skambino, rašė R. Z. artimiesiems, bandė susitarti. Buvo atvykę asmenys iš veterinarijos. Dėl vakcinacijos buvo susitarta. Šuo buvo pirktas dukrai. Dukrai šunį padėdavo prižiūrėti. Atvažiavusi policija mašina pasistatė gatvėje, iš automobilio neišlipo, klausimų neuždavė. Kiemas aptvertas, vartų nėra, tačiau yra elektrinė tvora. Šuo yra toli nuo gatvės, nėra piktybinis.
Liudytojas K. V. parodė, kad yra pareiškėjos brolis. 2022 m. balandžio mėn. nupirko šunį suderinus su R. ir R. K.. Šuo yra mišrūnas. Dukrai V. pirko šunį kaip dovaną. Dėl įvykio, kada šuo įkando R. Z., neturi ką paliudyti, žino tiek, kiek papasakojo artimieji. Kiemas yra aptvertas, vartų nėra. Šuo buvo laikomas prie būdos, pririštas grandine.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio CD disko matyti, kad fotonuotraukose užfiksuoti sužalojimai.
Skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
R. K. yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalis, šiuos nusižengimus pareiškėja ginčija savo skunde išdėstytais ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (toliau – Įsakymas) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 40 punkte nurodyta, kad voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. pažeidė Įsakymo 40 punkto ir Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, kadangi nebuvo tinkamai užtikrintas saugus šuns laikymas gyvenamojo namo kieme, kuris sužalojo R. Z..
Pareiškėjos R. K., liudytojo R. K. teiginius, kad šuo pačios R. Z. buvo išprovokuotas taip elgtis, kuri į jų kiemą atėjo nekviesta, teismas vertina kritiškai, esant prieštaravimų tarp jų duotų pirminių parodymų ir parodymų duotų teisme.
Pareiškėja nurodo, kad šuo priklauso mažametei dukrai V. K., ko nepatvirtina surinkti pirminiai duomenys, kurių nepateikta skundo nagrinėjimo metu. Iš pirminių duomenų matyti, kad šuo registruotas pareiškėjos vardu, V. K. yra mažametė, kuriai pačiai reikalinga tėvų priežiūra.
Nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl neišsamaus bei nevisapusiško bylos aplinkybių ir įrodymų įvertinimo, padarytų procesinių pažeidimų tiriant įvykį, surašant protokolą ir priimant nutarimą, dėl įgaliojimų viršijimo dėl gyvūno vakcinavimo galiojimo laiko. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2024-02-13 nutarimo matyti, kad nuspręsta R. K. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi dėl to paties pažeidimo Skuodo rajono policijos komisariatas pradėjo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį. ANK 565¹ straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Dėl skundo argumento, kad nutarimą priėmęs pareigūnas nepagrįstai pakeitė protokole įrašytą ANK 343 str. 1 d., teismas sutinka su Institucijos argumentu, kad remiantis ANK 617 str. 3 d. nuostatomis, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.).
Išnagrinėjus skundą teisme nustatyta, kad R. K. veikoje yra visi šio administracinio nusižengimo požymiai. Skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda – baudos vidurkis, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta tinkamai.
Atsižvelgiant į pareiškėjos užimtą gynybinę poziciją nepripažinti kaltės, nėra pagrindų svarstyti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjos R. K. skundo netenkinti ir 2024-02-29 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Leono Butkaus nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2288-2024, kuriuo R. K. nubausta 225,00 Eur bauda, už jos padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 1 ir 4 dalyse, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.