Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B., 2017 m sausio 1 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išdaužęs rūsio langą, pateko į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pasibeldė į J. Ž. buto Nr. 4 duris, jas J. Ž. atidarius, pareikalavo pinigų, o jų negavęs - pasikėsino J. Ž. smogti kirviu, tačiau pastarajam apsigynus, nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pasišalinus į namo rūsį, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Kaltinamasis E. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė padaręs nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo neblaivus. Kirvį rado. Pinigų su savimi turėjo. Negali paaiškinti, kodėl padarė nusikaltimą. Tik būdamas sulaikytas policijos komisariate sužinojo, ką padarė. Gyvena Prancūzijoje, ten ir legaliai dirba statybose, turi socialinį būstą. Lietuvos Respublikoje neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena pas senelį. Serga epilepsija, gydosi. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamajam (po kaltinamojo akto paskelbimo) pareiškus, kad jis kaltu prisipažįsta visiškai ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutraukė įrodymų tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė (BPK 273 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu buvo balsu perskaityti nukentėjusiojo J. Ž. (b. l. 37, 40-41), liudytojų T. R. (b. l. 51-52) ir T. T. (b. l. 48-49) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis J. Ž. parodė, kad 2017-01-01, apie 20.30 val., būdamas savo bute, Kaune, A. M. g. 63-4, išgirdo bruzdesį bendrame rūsyje. Kadangi matė, jog rūsyje yra kaimynai, į tai nekreipė dėmesio. Apie 21.40 val. jis išgirdo beldimą į savo buto duris. Atidaręs duris pamatė nepažįstamą, akivaizdžiai neblaivų vyrą. Vyriškio paklausus, kaip jis čia atsidūrė, pastarasis nurodė, kad jis eina visur, kur jam reikia bei pradėjo reikalauti pinigų. Jam atsisakius duoti pinigų ir liepus išeiti, vyriškis iš užančio išsitraukė kirvį juoda rankena, įsiveržė į J. Ž. buto prieškambarį ir bandė jam smogti kirviu. J. Ž. atsitraukus, išvengus smūgio ir išmušus vyriškiui kirvį iš rankų, pastarasis dar jam bandė smogti ranka, tačiau jis apsigynė, po ko vyriškis vėl nubėgo į rūsį. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę namo rūsyje vyriškį sulaikė. Apžiūrėjęs rūsio patalpas pamatė, kad išdaužtas jo rūsio lango stiklas, į jo rūsio dalį iš bendros rūsio dalies yra perstumti du kaimyno T. R. dviračiai, atneštas nešiojamas kompiuteris, įrankiai. Kirvis, kurį turėdamas rankose minėtas vyriškis jį bandė apiplėšti, yra tikrai ne jo ir ne 3-jo buto kaimyno, T. R.. Į jo rūsio patalpą yra nerakinamos durys, o į kaimyno rūsio patalpas durų nėra. Iš rūsio jokie jam priklausantys daiktai nepavogti. Dėl išdaužto lango stiklo jam padaryta žala yra mažareikšmė, byloje civilinio ieškinio nereiškia. Šiuo nusikaltimu jam padaryta moralinė žala, tačiau jos pinigine išraiška neįvertina ir byloje civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas T. R. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Name yra keturi butai. Nuo 2016-12-28 iki 2017-01-12 su šeima buvo išvykęs. 2017-01-12 grįžus namo, iš 3-ojo buto kaimyno J. Ž. sužinojo, kad 2017-01-01, apie 20.30 val., į kaimyno rūsį, išdaužęs lango stiklą, buvo įsibrovęs nepažįstamas vyriškis, kuris iš rūsio nuėjęs pas minėtą kaimyną grasino jam kirviu, paimtu iš jo rūsio ir reikalavo pinigų. Po šio kaimyno pasakojimo apžiūrėjo savo rūsio patalpas, tačiau iš jų jokių daiktų nepasigedo. Kaimynas minėjo, kad po vyriškio įsibrovimo jis rado, kad iš bendro rūsio koridoriaus į jo rūsį buvo pervaryti du jam priklausantys dviračiai, atneštas senas, sugedęs, nenaudojamas nešiojamas kompiuteris bei raktų rinkinys. Kai jis grįžo, minėtus daiktus kaimynas jau buvo padėjęs atgal į savo vietas. Dėl šio įvykio jis nenukentėjo, žala jam nepadaryta, byloje civilinio ieškinio nereiškia. Jam priklausantis „Fiskars“ firmos gamybos kirvis, kuriuo įsibrovėlis užpuolė kaimyną, buvo padėtas nerakinamoje jam priklausančioje rūsio patalpoje. Apžiūrėjęs rūsio patalpas, taip pat bendroje rūsio patalpoje prie sienos rado pastatytą kirvį mediniu kotu. Šis kirvis nepriklauso nei jam, nei kaimynui J. Ž.. Kaimynas J. Ž. minėjo, kad šis kirvis rūsyje atsirado po jį bandžiusio apiplėšti asmens įsibrovimo į rūsį, todėl mano, kad šis kirvis priklauso įsibrovėliui. Minėtą kirvį pateikė prie bylos.

Liudytojas T. T. parodė, kad 2017-01-01 patruliavo automobiliu su vyriausiuoju patruliu O. K., kai 21.47 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu A. M. g. 63-4, Kaune, į pranešėjo namą pro rūsio langą įsibrovė agresyvus nepažįstamas vyras, kuris jį užpuolė kirviu. Pranešėjas su nepažįstamuoju apsistumdė, po ko įsibrovėlis pasišalino į namo rūsį. Apie 21.56 val. atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėjas J. Ž., kuris paaiškino, kad į namą, išdaužęs rūsio lango stiklus, įsibrovė nepažįstamas agresyvus vyriškis, kuris atėjęs pabeldė į jo buto Nr. 4 duris bei, kai jis duris atidarė, pareikalavo pinigų, o jų negavęs - puolė jį kirviu. J. Ž. teigė, kad grumtynių metu iš užpuoliko kirvį atėmė, po ko užpuolikas pasišalino į namo rūsį, kuriame galimai yra ir šiuo metu. Iš J. Ž. paėmė iš užpuoliko atimtą „Fiskars“ firmos gamybos kirvį. Nuėjus į namo rūsį ir apžiūrėjus patalpas, vienoje iš rūsio patalpų rado akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kuris apžiūrinėjo rūsyje saugomus daiktus. Minėtą vyriškį sulaikė bei pristatė į Kauno AVPK OVS BP, kur buvo nustatyta, kad vyriškis yra E. B.. Iš užpuoliko nukentėjusiojo atimtą kirvį perdavė Kauno AVPK NVRS. Sulaikomas E. B. nesipriešino, apie įvykį nieko neaiškino.

Kaltinamojo E. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiojo J. Ž., liudytojų T. R. ir T. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta A. M. g. 63-4, Kaune (b. l. 6-20); 2017-01-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo Kauno AVPK PR 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis T. T. pateikė „Fiskars“ firmos gamybos kirvį (b. l. 23); 2017-01-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo liudytojas T. R. pateikė kirvį medine rankena (b. l. 24); 2017-01-20 daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti vyr. patrulio T. T. ir liudytojo T. R. pateikti du kirviai (b. l. 25-27); 2017-01-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nukentėjusysis J. Ž. E. B. atpažino, kaip asmenį, 2017-01-01, apie 21.30, išdaužusį jo rūsio, esančio name adresu A. Mickevičiaus g. 63, Kaune, lango stiklus ir taip įsibrovusį į namą, po to pasibeldusį į jo buto Nr. 4 duris ir pareikalavusį iš jo pinigų, o kai jis pinigų duoti atsisakė, užpuolusį jį kirviu (b. l. 43-45); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo E. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu jis prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, geranoriškai padėjo nustatyti byloje objektyvią tiesą.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 54 str. 3 d. numatyta, jog jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali skirti švelnesnę bausmę, vadovaudamasis bausmės paskirtimi. Tokiu būdu teismas, skirdamas konkrečią individualizuotą bausmę, ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet tuo pačiu išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Tai įvertinus, teismas gali vadovautis įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik reali laisvė atėmimo bausmė, o jos paskyrimas E. B. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors E. B. praeityje buvo teisiamas už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., padarymą, tačiau įsigaliojus BK 190 straipsnio pakeitimams (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481, redakcija nuo 2015-01-01) jo anksčiau padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, nuteisimas už kurį nesukelia teistumo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, sunkių padarinių nesukėlė, turtinė žala nebuvo padaryta, dėl padarytos neturtinės žalos nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi. E. B. gyvena ir dirba užsienio valstybėje, serga epilepsija, turi mažametį vaiką. Šios aplinkybės yra išimtinės aplinkybės, kurios yra būdingos tik šiai baudžiamajai bylai ir tik šio kaltinamojo asmens atžvilgiu. Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, BK 54 str. 3 d., daro išvadą, jog E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. tikslinga skirti švelnesnę bausmę – baudą, kurią kaltinamasis, būdamas laisvėje, turės galimybę sumokėti.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kirvis „Fiskars“, esantis prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas T. R.;kirvis mediniu kotu, esantis prie bylos, – konfiskuotinas ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas;dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos;stiklo šukės, vokas su dėmių nuoplovomis ir vokas su E. B. DNR seilių mėginiu, esantys prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., nuteisti bauda 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur dydžio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 10 MGL (galutinė bausmė – bauda 20 MGL, t. y. 753,20 Eur dydžio.

Vadovaujantis BK 65, 66 str. į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-01 21.56 val. iki 2017-01-02 13.52 val. (1 dieną) ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 18 MGL, t. y. 677,88 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 18 MGL dydžio baudos – pridėti dalį 2011-12-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės – 4 MGL – ir galutinę subendrintą bausmę paskirti baudą 22 MGL, t. y. 828,52 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 52 ct) dydžio.

Baudą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus E. B. grąžinti jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kirvį „Fiskars“, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. R.;kirvį mediniu kotu, esantį prie bylos, – konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;dvi daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;stiklo šukes, voką su dėmių nuoplovomis ir voką su E. B. DNR seilių mėginiu, esančius prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.