Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei I. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad ginčas vyksta dėl tarptautiniais pavedimais gautų piniginių lėšų priskyrimo kitoms gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, apmokestinimo. Į jo sąskaitą per tikrinamąjį laikotarpį (2004-2006 m.) iš viso buvo pervesta 111 787 Lt. Mokestinio tyrimo metu pateiktuose paaiškinimuose jis nurodė, kad tarptautiniais pavedimais gautos lėšos buvo paskolų, suteiktų Rusijos piliečiams, grąžinimas. Paskolos sutarčių pareiškėjas neturi, nes visi paskolos šalių įsipareigojimai įvykdyti, todėl sutarčių neišsaugojo. Dėl to jis negali pateikti juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių 2004-2006 metais tarptautiniais pavedimais gautų piniginių lėšų kilmę ir rūšį. Mokesčių administratorius, tarptautiniais pavedimais gautas pinigines lėšas priskirdamas kitoms su darbo santykiais nesusijusioms apmokestinamoms pajamoms, rėmėsi tik abejonėmis, kurias sukėlė priešpriešinė informacija, gauta į tarptautinius paklausimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra nurodęs, kad atlikdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą ir darydamas išvadas apie mokesčių mokėtojo padarytus pažeidimus mokesčių administratorius pats surinktų pakankamai įrodymų, o ne reikalautų jų iš mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo pagrįsti savo išvadas įrodymais, privalo analizuoti jų turinį, tikrumą, pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį ir juos vertinti objektyviai ir nešališkai. Šiuo atveju mokesčių administratorius rėmėsi tik abejotina informacija, gauta iš užsienio mokesčių administratoriaus. Užsienio mokesčių administratorių pateikta informacija yra paremta tik suinteresuotų asmenų V. V. T., K. V. N. parodymais. Šie asmenys nesuinteresuoti sakyti tiesą, nes paaiškėjus sandoriams tarp pareiškėjo ir minėtų asmenų, pastariesiems atsiras mokestinių prievolių Rusijos Federacijoje. Tačiau tie patys asmenys davė kitokius paaiškinimus, tiesiogiai adresuotus Kauno AVMI: V. T. 2008-06-02 paaiškinime nurodė, kad bankiniais pavedimais grąžino pareiškėjo paskolintus pinigus. Piniginių operacijų realumą patvirtino ir K. N. savo paaiškinimais, pateiktais Kauno AVMI. Atkreipia dėmesį, kad į klausimą, kokiu pagrindu 2006-05-31 K. V. N. pervedė 7700 eurų R. S., Rusijos gyventojas nurodė, kad dokumentus pateiks 2010-04-02. Tačiau minėti dokumentai iš Rusijos mokesčių tarnybos nebuvo gauti, todėl tai dar kartą liudija apie galimą Rusijos piliečių vengimą sakyti tiesą. Vien ta aplinkybė, kad pervedant pinigus nebuvo nurodyta, kokiu pagrindu (pagal kokią sutartį) jie pervedami, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jie pervesti ne pagal 2001 m. sutartį. Nurodo LVAT administracinę bylą Nr. A2-197/2007, 2007-01-19 nutartis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aiškina, kad į banko sąskaitą gautų pajamų apmokestinimas tampa abejotinas, todėl negalimas, o tai, kad pavedimuose neneurodyta, kad pinigai yra paskolų grąžinimas, nereiškia, kad šie pinigai de facto nėra paskolų grąžinimas. Paskolos sutarčių dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių pareiškėjas neturi, todėl aktualus yra Lex non cogit ad impossibilia (Teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principas. Mokestinės prievolės grindimas paskolos sutarčių nepateikimu pažeidžia šį principą ir prieštarauja logikai ir gerai mokesčių administratoriaus valiai. Vertinant įrodymus (informaciją, gautą iš Rusijos Federacijos valstybinės mokesčių inspekcijos, informaciją, gautą iš Jungtinių Amerikos Valstijų pajamų tarnybos, 2004-08-15, 2005-04-13, 2005-06-21, 2006-03-01, 2006-05-29 Rusijos piliečio K. N. paaiškinimus, pareiškėjo 2010-07-12 pateiktas raytines pastabas ir skunde VMI ir MGK nurodytas aplinkybes) vienareikšmių išvadų daryti negalima, nes įrodymai yra prieštaringi. Vietos mokesčių administratorius nepateikia tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti dėl mokestinės prievolės atsiradimo. Vien netiesioginių įrodymų pagrindu kategoriška išvada neturi būti daroma.

Teisme pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė tenkinti. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad pareiškėjui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą yra žinoma. Teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Be to, pareiškėjas R. S. 2011-10-14 iš Kauno (b. l. 143) išsiuntė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo (teisme gautas 2011-10-17, b. l. 139-140), iš kurio matyti, kad pareiškėjas gavo teismo 2011-09-26 nutartį, kurioje buvo nurodyta apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką (b. l. 114-118). Todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjui.

Paaiškina, kad Inspekcija atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31 ir 2010-06-15 surašė patikrinimo aktą Nr. AU16-17, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiavo 30 925 Lt GPM, 18 664 Lt GPM delspinigių. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas, 2010-08-11 sprendimu Nr. (04)-K3-218 patvirtino patikrinimo aktą ir skyrė minimalią 10 proc. dydžio 3092 Lt GPM baudą. Atsakovė 2010-12-03 sprendimu Nr. 68-272 patvirtino Inspekcijos 2010-08-11 sprendimą Nr. (04)-K3-218. Pareiškėjas padavė skundą MGK, kuri 2011-06-07 sprendimu Nr. S-132(7-356/2010) skundą atmetė ir patvirtino VMI 2010-12-03 sprendimą Nr. 68-272. Byloje nustatyta, kad į pareiškėjo sąskaitą AB SEB Vilniaus banke tarptautiniais pavedimais buvo pervedamos piniginės lėšos. Iš viso per 2004-2006 metų laikotarpį į pareiškėjo sąskaitą pervesta 111 787 Lt: 2004-08-18 iš JAV įmonės „Terminala LLC“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), Hway, Portland, 97225, JAV) pervesta 10 000 JAV dolerių (27 910 Lt); 2005-04-15 iš JAV įmonės „Harney trade house“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), Portland, 97219, JAV) pervesta 5800 EUR (20 026 Lt); 2005-06-23 iš įmonės „Lowrence LTD“ ((duomenys neskelbtini), Biškekas, Kirgiztanas) sąskaitos pervesta 9500 JAV dolerių (26 907,80 Lt); 2006-03-02 iš įmonės OSOO „VIP Systems LTD“ ((duomenys neskelbtini), Biškekas, Kirgiztanas) pervesta 3000 EUR (10 358,40 Lt); 2006-05-31 N. K. (gyv. (duomenys neskelbtini), Maskva) pervedė 7700 EUR (26 586,56 Lt). Pareiškėjas pateiktose Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2004 bei 2005 metus ir Laikinojoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2006 metus gautų tarptautiniais pavedimais piniginių lėšų nedeklaravo, nuo minėtų pajamų GPM neapskaičiavo ir nesumokėjo. Pareiškėjas 2007-10-22, 2008-01-18, 2008-05-26 pateiktuose Inspekcijai paaiškinimuose nurodė, kad tarptautiniais pavedimais gautos piniginės lėšos yra suteiktų paskolų Rusijos piliečiams grąžinimas, o ne pareiškėjo pajamos už transportą ar paslaugas, kaip nurodyta pavedimų mokėjimo paskirtyse. Taip pat nurodė, kad 2004-2006 metais skolindavo pinigines lėšas K. V. N. draugams, viešintiems Lietuvoje, o K. V. N. grąžindavo šias sumas į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke. Paskolos sutartys neišsaugotos, nes visi įsipareigojimai įvykdyti. Taip pat 2008-05-03 pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad paskolos vis tik buvo suteiktos Rusijos piliečiui Valerijui V. T.. Pareiškėjas pateikė minėto asmens paaiškinimą, kuriame V. V. T. nurodė, kad 2004-2006 metais pareiškėjas paskolino pinigines lėšas tuo metu Lietuvoje buvusiems jo draugams, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti asmeniškai. V. V. T. pateiktame paaiškinime nurodė, kadangi jis tuo metu savo asmeninės sąskaitos neturėjo, paprašė pinigus pervesti savo pažįstamų, kurie pervedė juos iš ofšorinių kompanijų sąskaitų į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Mokestinio tyrimo metu pareiškėjas pateikė 2004-08-15, 2005-04-13, 2005-06-21, 2006-03-01 ir 2006-05-29 Rusijos piliečio K. V. N. paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad K. V. N. atstovaudamas ofšorines įmones „Terminala LLC“, „Harney trade house“, „Lowrence LTD“, OSOO „VIP Systems LTD“ ir iš savo asmeninės sąskaitos pervedė pinigines lėšas už V. V. T. asmeninę piniginę skolą pareiškėjui. Inspekcija patikrinimo metu, siekdama surinkti duomenis apie piniginių lėšų pervedimų paskirtį bei suteiktų paskolų pagrįstumą, per VMI prie FM kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų pajamų tarnybą ir Rusijos Federacijos valstybinę mokesčių administraciją. Jungtinių Amerikos Valstijų pajamų tarnyba informavo, kad JAV kompanijos „Terminala LLC“ bei „Harney trade house“ buvo teisiškai įregistruotos JAV, tačiau joms nesuteikti JAV mokesčių mokėtojų identifikaciniai numeriai (TIN), JAV pajamų mokesčio deklaracijų jos neteikia. Gautame rašte nurodyta, kad atlikti tyrimai neparodė, jog šios įmonės kada nors būtų realiai veikusios ar vykdžiusios veiklą JAV. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad JAV įmonė, norėdama atsidaryti banko sąskaitą, privalo turėti mokesčių mokėtojų identifikacinį numerį. Nei „Terminala LLC“, nei „Harney trade house“ šio numerio neturi, todėl jos neturi ir banko sąskaitos JAV, tokiu būdu ir sandoriai JAV nėra galimi. Rusijos Federacijos valstybinė mokesčių administracija pateikė Rusijos mokesčių mokėtojų Valerijaus V. T. ir K. V. N. paaiškinimus. V. V. T. 2010-04-07 pateiktame apklausos protokole Nr. 8 nurodė, kad nei pareiškėjo, nei K. V. N. nepažįsta, pareiškėjui pinigų niekada neskolino ir nerašė jokio 2008-06-02 paaiškinimo, skirto Lietuvos Respublikos Kauno AVMI, ir parašas ant minėto dokumento yra ne jo. Be to, pateiktame paaiškinime V. V. T. nurodė, kad 2004-2006 metais jis pats turėjo sąskaitas kredito įstaigose. K. V. N. pateiktame 2010-04-01 apklausos protokole Nr. 243 nurodė, kad nepažįsta nei pareiškėjo, nei Valerijaus V. T., nesieja jokie ryšiai su minėtais asmenimis. Taip pat nurodė, kad niekada nebuvo ofšorinių kompanijų „Terminala LLC“, „Harney trade house“, „Lowrence LTD“, OSOO „VIP Systems LTD“ atstovas ar įgaliotinis, su pateiktais 2004-08-15, 2005-04-13, 2005-06-21, 2006-03-01 paaiškinamaisiais raštais neturi jokio ryšio ir ant pateiktų raštų yra ne jo parašas. Informacija, kokiu pagrindu 2006-05-31 K. V. N. pervedė 7700 EUR pareiškėjui, iš Rusijos mokesčių tarnybos nebuvo gauta. Inspekcija, įvertinusi patikrinimo metu surinktus įrodymus, tarptautiniais pavedimais į pareiškėjo sąskaitą pervestas 111 787 Lt pinigines lėšas priskyrė pareiškėjo kitoms su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms iš nenustatytų šaltinių ir apmokestino 33 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos ir Rusijos Federacijos valstybinės mokesčių administracijos informacija gauta vadovaujantis 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 27 straipsniu ir Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 27 straipsniu, t. y. informacija gauta tarptautinių dvišalių sutarčių pagrindu ir įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo abejoti gautos iš užsienio valstybių mokesčių administratoriaus oficialios informacijos pagrįstumu.

Pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių suteiktų paskolų realumą ir kad į sąskaitą pervestos lėšos yra susijusios būtent su suteiktų paskolų grąžinimu. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčių sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. LVAT 2007-03-15 nutartyje adm. byloje Nr. A-17 – 301/2007 nurodyta, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo aspektas). Ši pareiga tenka tiek mokesčių mokėtojui, tiek ir mokesčių administratoriui. Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2004-2006 metais tarptautiniais pavedimais į sąskaitą gavo 111 787 Lt piniginių lėšų, kurios nepagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais ar kitokiais objektyviais įrodymais, ir nuo kurių Inspekcija apskaičiavo mokėtiną GPM. Pareiškėjo teiginiai, kad tarptautiniais pavedimais gautos piniginės lėšos yra suteiktų paskolų Rusijos piliečiams grąžinimas, taip pat pateikti V. V. T. ir K. V. N. paaiškinimai apie paskolų suteikimą ir grąžinimą per ofšorines kompanijas yra paneigti patikrinimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, gauta priešpriešine informacija į tarptautinius paklausimus iš Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento Vidaus pajamų tarnybos ir Rusijos Federacijos valstybinės mokesčių administracijos. Inspekcija pagrindė pareiškėjui apskaičiuotas mokesčių ir su jais susijusias sumas, todėl pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pozicija ir apskaičiuotais mokesčiais, privalo pateikti įrodymus, suponuojančius priešingą nuomonę. Turi būti pateikti tokie įrodymai, kurie turi aiškias, ar nesunkiai suprantamas sąsajas tarp gautų pinigų siuntėjų ir pareiškėjo jiems (ar jų draugams) paskolintų pinigų sumų grąžinimu pareiškėjui. Pareiškėjas nepagrindė suteiktų paskolų realumo, objektyviais įrodymais neįrodė, kad į sąskaitą pervestos lėšos yra susijusios būtent su suteiktų paskolų grąžinimu. Todėl pagrįstai į pareiškėjo sąskaitą gautos 111 787 Lt piniginės lėšas priskirtos kitoms su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms iš nenustatytų šaltinių ir apmokestintos 33 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nustatyta, kad Kauno AVMI atliko R. S. GPM mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2006-12-31. Patikrinimo rezultatus surašė 2010-06-15 patikrinimo akte Nr. AU16-7. Pareiškėjui papildomai apskaičiuoti 30 925 Lt GPM, 1866 Lt GPM delspinigių, nustačius, kad minėtu laikotarpiu į pareiškėjo sąskaitą AB SEB Vilniaus banke tarptautiniais pavedimais pervestos piniginės lėšos priskirtinos kitoms su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms iš nenustatytų šaltinių (b. l. 37-46). Išnagrinėjusi pareiškėjo pastabas dėl patikrinimo akto (MKG byla, l. 41-44), Kauno AVMI 2010-08-11 sprendimu Nr. (04)-K3-218 patikrinimo aktą patvirtino ir skyrė minimalią 10 proc. dydžio 3092 Lt GPM baudą (MGK byla. l. 16-18). Šį inspekcijos sprendimą patvirtino VMI 2010-12-03 sprendimu Nr. 68-272 (MGK byla, l. 6-7). MGK taip pat atmetė pareiškėjo skundą (MGK 2010-06-07 sprendimas Nr. S-132(7-356/2010, MGK byla. l. 152-158).

Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjas neginčija, kad į jo sąskaitą AB SEB Vilniaus banke tarptautiniais pavedimais buvo pervedamos piniginės lėšos. Iš viso per 2004-2006 metų laikotarpį į pareiškėjo sąskaitą pervesta 111 787 Lt: 2004-08-18 iš JAV įmonės „Terminala LLC“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), Hway, Portland, 97225, JAV) pervesta 10 000 JAV dolerių (27 910 Lt); 2005-04-15 iš JAV įmonės „Harney trade house“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini), Portland, 97219, JAV) pervesta 5800 EUR (20 026 Lt); 2005-06-23 iš įmonės „Lowrence LTD“ ((duomenys neskelbtini), Biškekas, Kirgiztanas) sąskaitos pervesta 9500 JAV dolerių (26 907,80 Lt); 2006-03-02 iš įmonės OSOO „VIP Systems LTD“ ((duomenys neskelbtini), Biškekas, Kirgiztanas) pervesta 3000 EUR (10 358,40 Lt); 2006-05-31 N. K. (N. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Maskva) pervedė 7700 EUR (26 586,56 Lt) (MGK byla. l. 72-74, adm. bylos lapai – 122-126, 127-131, vertimai – b. l. 132-138, pareiškėjo pateikti – b. l. 141-142). Pareiškėjas taip pat neginčija, kad tarptautinių pavedimų mokėjimų paskirtyje nei karto nenurodytas paskolos grąžinimas, o nurodomi kiti pagrindai: už transportą, pervežimus, paslaugas pagal sutartį, privatus N. K. opervedimas per Drezdeno banką (ten pat), pervedimus atliko JAV esantys subjektai, tarp jų ir bendrovė, esanti Kirgizstane, perveda per Niujorko banką ar Vienoje esantį banką. Pareiškėjas neginčija ir to, kad pateiktose Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2004 bei 2005 metus ir Laikinojoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2006 metus gautų tarptautiniais pavedimais piniginių lėšų nedeklaravo, nuo minėtų pajamų GPM neapskaičiavo ir nesumokėjo (MGK byla. l. 98-114).

Pareiškėjas nesutinka, kad į jo sąskaitą banke tarptautiniais pavedimais pervestos lėšos yra pajamos, nesusijusios su darbos santykiais, todėl apmokestinamos GPM. Aiškina, kad tokiai išvadai mokesčių administratorius nesurinko tiesioginių įrodymų, o surinkti yra prieštaringi ir nevienareikšmiai. Viso mokestinio ginčo metu jis aiškino, kad aptariamos piniginės lėšos yra jo Rusijos piliečiams suteiktų paskolų grąžinimas. Taigi ginčas yra dėl pareiškėjo 2004-2006 metais sąskaitoje tarptautiniais pavedimais gautų piniginių lėšų priskyrimo kitoms gautoms pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, apmokestinimo GPM.

Mokesčių administratorius sprendimą pripažinti ginčo pinigines lėšas kitomis su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis iš nenustatytų šaltinių priėmė įvertinęs surinktus įrodymus: pareiškėjo paaiškinimus, pareiškėjo pateiktus Rusijos piliečio K. V. N. 2004-08-15, 2005-04-13, 2005-06-21, 2006-03-01, 2006-05-29 paaiškinimus, V. V. T. 2008-06-02 paaiškinimą, iš užsienio valstybių kompetentingų institucijų gautą informaciją, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų pajamų tarnybos pateiktą informaciją ir iš Rusijos Federacijos valstybinės mokesčių administracijos gautus įrodymus.

Pareiškėjas 2007-10-22 paaiškinime nurodė, kad maždaug prieš 15 metų pradėjo važinėti į Maskvą, ten susipažino su Rusijos piliečiu K. N.. Jam būnant Maskvoje, K. N. pareiškėjui daug kartų buvo paskolinęs pinigų. Dėl to pareiškėjas 2004-2006 metais K. N. prašymu skolindavo pinigų K. N. draugams, viešintiems Lietuvoje, o K. N. grąžindavo į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke. Pareiškėjas 2004-08-10 paskolino K. N. draugui 28 000 Lt., kuriuos K. N. tarptautiniu pavedimu grąžino 2004-08-18. 2005 m. birželio mėnesį pareiškėjas paskolino K. N. draugui 27 000 Lt, kurie jam grąžinti tarptautiniu pavedimu. Kai pareiškėjas paklausė, kodėl pavedimo paskirtyje nurodyta, kad tai už transportą pagal kažkokią sutartį, K. N. paaiškino, kad kitaip jis neturi galimybės pervesti pinigų. Taip pat skolino pinigus 27 000 Lt 2005 m. balandį, kurie grąžinti tarptautiniu pavedimu 2005-04-15, 10 500 Lt skolino 2006 m. vasarį, kurie tarptautiniu pavedimu grąžinti 2006-03-02, 26 500 Lt skolino 2006 m. gegužę ir 2006 05 31 juos K. N. grąžino tarptautiniu pavedimu. Šiuo metu su K. N. nebebendrauja (MGK byla. l. 51). Pareiškėjas paaiškinimą teikė ir 2008-01-18. Šiame paaiškinime patvirtino minėto paaiškinimo argumentus, dar kartą patvirtino, kad su Rusijos piliečiu K. N. yra pažįstamas daugelį metų, kad tarptautiniais pavedimais gautos piniginės lėšos yra jo anksčiau Rusijos piliečiams suteiktų paskolų grąžinimas, o ne pajamos už transportą ar paslaugas, kaip yra nurodyta pavedimų mokėjimo paskirtyse. Tarptautiniais pavedimais pinigus K. N. grąžino 5 kartus, vieną kartą iš savo asmeninės sąskaitos, 4 ankstesnius kartus pavedimus jis darė iš įmonių sąskaitų, kadangi iki tol neturėjo savo asmeninės sąskaitos. Dėl to tuose pavedimuose ir nurodyta, kad pinigai pervedami už transportą ir kažkokias paslaugas. Nurodė, kad paskolų sutarčių pateikti negali, nes K. N. su juo visiškai atsiskaitė ir jis jų neišsaugojo (ten pat, l. 54). Pareiškėjas 2008-05-26 paaiškinime dar kartą nurodė priežastis, dėl kurių jis negali įrodymais patvirtinti savo teiginių dėl Rusijos piliečiams suteiktų paskolų, kurios ir buvo grąžintos tarptautiniais pavedimais į jo asmeninę sąskaitą aptariamu laikotarpiu. Nurodė, kad visi įsipareigojimai įvykdyti, todėl jis neišsaugojo paskolos sutarčių, tarptautiniuose pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys už transportą, paslaugas yra neteisingos (ten pat, l. 56). Pareiškėjas paaiškinime, mokesčių inspekcijoje gautame 2008-06-03, nurodė, kad suklydo nurodydamas Rusijos pilietį, kuriam ir kurio draugams jis 2004-2006 metais skolino pinigus, nes iš tikrųjų pinigus jis skolino Valerijui V. T. ir jo draugams. Pateikė V. V. T. paaiškinimą (ten pat, l. 57). V. V. T. 2008-06-02 paaiškinime nurodoma, kad su R. S. jis susipažino Maskvoje, daug kartų pareiškėjui buvo paskolinęs pinigų, taip pat ir jis pats iš pareiškėjo ne kartą skolinosi. Jam paprašius, pareiškėjas keletą kartų pinigų skolino ir jo draugams, viešintiems Lietuvoje. Tuos pinigus pareiškėjui jis grąžindavo, kai pareiškėjas atvažiuodavo į Maskvą. R. S. 2004-2006 metais penkis kartus skolino jo draugams pinigų, kuriuos grąžinti įsipareigojo jis. Kadangi tais metais pareiškėjas į Rusiją nebeatvažiuodavo, tai tuos pinigus jis grąžino bankiniais pavedimais į R. S. asmeninę sąskaitą. Tuo metu jis pats savo sąskaitos neturėjo, todėl pinigus pervesti paprašė savo pažįstamų, kurie pervedė pinigus iš ofšorinių kompanijų sąskaitų. Tokiu būdu jis grąžino R. S. 2004-08-18 10 000 JAV dolerių, 2005-04-15 5800 eurų, 2005-06-23 9500 JAV dolerių, 2006-03-02 3000 eurų ir 2006-05-31 jo pažįstamas K. N. pervedė iš savo asmeninės sąskaitos 7700 eurų (ten pat, l. 58). Byloje taip pat yra pareiškėjo pateikti K. N. 2004-08-15, 2005-04-13, 2005-06-21, 2006-03-01, 2006-05-29 paaiškinimai, kuriuose šis asmuo nurodo, kad atstovaudamas pagal įgaliojimą ofšorines įmones, taip pat ir iš savo asmeninės sąskaitos pervedė pinigines lėšas už V. V. T. asmeninę piniginę skolą R. S. į jo sąskaitą (ten pat, l. 59-63). Tai yra visi įrodymai, kuriuos pareiškėjas teikė mokesčių administratoriui savo paaiškinimams patvirtinti.

JAV Vidaus pajamų tarnyba į mokesčių administratoriaus prašymą atsakė, kad, nors JAV kompanijos „Terminala LLC“ ir „Harney trade house“ buvo teisiškai įregistruotos JAV, tačiau joms nesuteikti JAV mokesčių mokėtojų identifikaciniai numeriai, JAV pajamų mokesčio deklaracijų jos neteikia. Atlikti tyrimai neparodė, kad šios įmonės kada nors būtų realiai veikusios ar vykdžiusios veiklą JAV. JAV įmonė, norėdama atsidaryti banko sąskaitą, privalo turėti mokesčių mokėtojų identicikacinį numerį, o minėtos įmonės šio numerio neturi, todėl jos neturi ir banko sąskaitos. Tokiu būdu ir sandoriai JAV negalimi (b. l. 82-84, MGK byla, l. 75).

Rusijos Federacijos mokesčių administracija į mokesčių administratoriaus prašymą pateikė Valerijaus V. T. ir K. V. N. apklausos protokolus (b. l. 104). V. V. T. 2010-04-07 apklausos protokole nurodė, kad nepažįsta nei K. V. N., nei R. S., todėl jam nežinoma apie pinigų pervedimus į pareiškėjo sąskaitą. 2004-2006 metais jis pats turėjo sąskaitas kredito įstaigose. Iš R. S. pinigų niekada nesiskolino, 2008-06-02 paaiškinimo nerašė ir parašas ant šio paaiškinimo yra ne jo (MGK byla, l. 77-79).

K. V. N. 2010-04-01 apklausos protokole nurodė, kad nepažįsta R. S. ir V. V. T.. Su minėtais asmenimis jo nesieja jokie ryšiai. Jis niekada nebuvo lengvatinės prekybos bendrovių atstovu ir įgaliotiniu. Paaiškinimų 2004-08-15, 2005-04-13, 2005-06-21, 2006-03-01 nerašė ir šiuose paaiškinimuose pasirašė ne jis. Į klausimą kokiu pagrindu jis pervedė pinigus iš savo asmeninės sąskaitos R. S., nurodė, kad informaciją apie pinigų pervedimo faktą, paskirtį ir sumas, jeigu toks buvo, pateiks 2010-04-02. 2004-2006 metais jis dirbo OOO „BR Aljans“. Jis nežino, ar V. V. T. skolinosi iš R. S. pinigų (MGK byla, l. 87-90). Įrodymai dėl K. V. N. pinigų pervedimo pareiškėjui pagrindo nebuvo pateikti.

Išanalizavęs šiuos įrodymus teismas sutinka su mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo gautos ginčo piniginės sumos yra jo pajamos, kad nėra įrodymų, kad šios sumos susijusios su kokių nors paskolų grąžinimu.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Administracinių teismų praktikoje (žr. LVAT 2006-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1108/2006) aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, yra pažymima, jog sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus, apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą. LVAT 2007-03-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimu pasisakė taip: „Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas)“. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakiusi LVAT teisėjų kolegija 2005-03-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-203-2005.

Pareiškėjo iš šaltinio užsienio valstybėje gautos pajamos galėtų būti neapmokestinamos GPM, tik esant įrodymams, kad pervestos piniginės lėšos nėra jo apmokestinamosios pajamos, t. y. pareiškėjas turėjo pateikti duomenis apie tam tikrą sandorių grandinę, tarpusavio skolų užskaitymus, kurių rezultate pervedimų dokumentuose nurodytas apmokėjimas pagal tam tikrus sandorius, o iš tiesų tas apmokėjimas susijęs su skolos grąžinimu iš privačių asmenų, kuriems pareiškėjas teigia skolinęs pinigų sumas (nors pareiškėjas šiuo klausimu keitė savo paaiškinimus, dalies asmenų, kuriems neva skolino, negalėjo įvardinti). Jeigu pareiškėjas skolino pinigus geriems pažįstamiems, o tik tuo ir būtų galima paaiškinti tokių sumų skolinimą, pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad jam yra neįmanoma pateikti tokių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių lėšų kilmę ir rūšį, negalėjo nurodyti aiškių ir konkrečių sandorio (paskolos) sudarymo aplinkybių. Jis nepateikė tiesioginių įrodymų (sutarčių, paskolos raštelių, deklaracijų, kuriose būtų deklaravęs suteiktas paskolas ir jų atgavimą, ir pan.), kad apskritai būtų suteikęs paskolas ir į jo sąskaitą pervestos lėšos būtų susijusios būtent su suteiktų paskolų grąžinimu. Pareiškėjas aiškina, kad paskolos sutarčių pateikti negali, nes visiškai įvykdžius įsipareigojimus, jų neišsaugojo. Tačiau, netgi jeigu pareiškėjas būtų išsaugojęs paskolų, sudarytų su privačiais asmenimis, raštelius, pervedimai, pagal kuriuos mokesčių administratorius apskaičiavo mokesčius, nepatvirtintų skolų grąžinimo, nebent toks paskolos dokumentas patvirtintų K. N. padarytą pervedimą. Tuo tarpu, kaip minėta pirmiau, tarptautinių pavedimų mokėjimo paskirtyse yra nurodytas visai kitas pagrindas, o ne paskolos grąžinimas. Taigi pareiškėjo paaiškinimai, kuriais jis turėtų paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą mokestį, nepagrįsti faktiniais duomenimis. Pareiškėjo pateiktus V. V. T. ir K. V. N. paaiškinimus paneigia mokesčių administratoriaus surinkta priešpriešinė informacija, o būtent iš užsienio kompetentingų institucijų gauti įrodymai. Šiuos įrodymus mokesčių administratorius gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo pagrindu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties pagrindu, kaip yra nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje. Taigi įrodymus mokesčių administratorius gavo įstatymo nustatyta tvarka ir abejoti šiais įrodymais nėra pagrindo. Tokiu būdu mokesčių administratorius atliko jam priskirtiną įrodinėjimo pareigą, teisėtai ir pagrįstai pagal tarptautinių pervedimų dokumentus, teisės aktų nustatyta tvarka gautą informaciją iš užsienio šalių kompetentingų institucijų, apskaičiavo gyventojų pajamų mokestį ir su juo susijusias sumas. Paneigti nurodytus įrodymus privalo mokesčių mokėtojas. Pareiškėjas ir jo atstovė keletą kartų prašė išreikalauti iš užsienio valstybių duomenis apie pervedimuose nurodytus sandorius, nes tik susipažinęs su tais sandoriais pareiškėjas galėtų įrodyti, kad jie pervedimuose nurodyti neteisingai arba, kad jie susiję su paskolos grąžinimu. Visų pirma, mokesčių administratorius jau aiškinosi dėl pervedimuose nurodytų bendrovių ir asmenų, gavo informaciją, kad JAV bendrovės iš viso neturėjo teisės nei turėti sąskaitas, nei sudaryti sandorius, Rusijoje apklausti asmenys paneigė galimą ryšį su šiais pervedimais, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šia iš kompetentingų institucijų gauta informacija ir dar kartą prašyti pateikti ne tik informaciją apie subjektus, atlikusius pervedimus, bet ir prašyti pateikti sandorius, kurių tos institucijos akivaizdžiai turėti negali (tai matyti iš jau gautų atsakymų). Antra, įrodinėti galimą sandorių grandinę dėl skolos perdavimo, paskolos sutarčių buvimą pagal minėtas mokesčių teisės doktrinos nuostatas privalo pareiškėjas. Teismas nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad tai neįmanoma. Visų pirma, pareiškėjas, jau gaudamas nurodytas smas ir neįtraukdamas jų į pajamų deklaraciją, turėjo gauti tikslią inofmraciją iš pinigų siuntėjų ar kitų asmenų, galinčių disponuoti tokia informacija, kokiu pagrindu jis iš jų gauna nurodytas pinigų sumas. Antra, tokius faktinius duomenis pareiškėjas galėjo rinkti ir mokestinio patikrinimo bei mokestinio ginčo metu, nes, kaip minėta, jis pats teigė, kad skolino pinigus pažįstamiems asmenims, kas reiškia, kad tarp jų buvo pasitikėjimo vieni kitais santykiai.

Pareiškėjui nepaneigus mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų objektyviais įrodymais, negalima išvada, kad ginčo piniginės sumos nėra jo pajamos, kurios pagal įstatymą yra apmokestinamos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamų santykių atsiradimo momentu) nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Taigi, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsniu, 22 straipsniu, pagrįstai ginčo piniginės lėšos apmokestintos GPM.

Pareiškėjas mokestiniame ginče nekėlė klausimo dėl mokesčio apskaičiavimo ir sumos teisingumo. Teismui nėra pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ir Inspekcija, ir ikiteisminės mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos tinkamai įvertino visas su byla susijusias aplinkybes, jas pagrindžiančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstus ir paliekamus galioti sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsniu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.