Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Vidos Stonkuvienės, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Gintarinis uostas“ atstovui advokatui Anatolijui Burinskui, atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Augustui Ručinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Gintarinis uostas“ skundą atsakovui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl 2008-09-12 privalomojo nurodymo Nr. 13 ir 2008-10-06 sprendimo „Dėl 2008-09-12 privalomojo nurodymo Nr. 13“, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2008-09-12 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus B. K. privalomąjį nurodymą Nr. 13.

- 2008-10-06 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr. (4.1.)-LV-6074 „Dėl 2008-09-12 privalomojo nurodymo Nr. 13“.

Pareiškėjos UAB „Gintarinis uostas“ atstovas advokatas Anatolijus Burinskas šiais ir teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais argumentais prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ siekdama išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimosioms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, nutarė įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): Kuršių nerijos nacionalinį parką - 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą Nr. 308 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo". Šio Vyriausybės nutarimo 1 –uoju punktu buvo patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, kurių 4 –ajame punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1269 "Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)" ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Analizuojant šiais teisės aktais nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad ginčo teritorija (b.l.20-28, 30,32) (duomenys neskelbtini), Neringos m., kurioje stovi UAB „Gintarinis uostas“ priklausantis namelis-vagonėlis, yra valstybės saugoma Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija. Būtent šios teritorijos tvarkymui ir naudojimui yra taikomas ir Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 (ginčo teisiniams santykiams aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-556 (nuo 2007 m. lapkričio 23 d.) redakcija).

Atsakovo teigimu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008-09-12 priėmė privalomąjį nurodymą Nr. 13 UAB „Gintarinis uostas“ pašalinti iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijos neteisėtai pastatytą namelį - vagonėlį iki 2008-10-13, būtent vadovaudamasis Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 32-1 punktu. Pareiškėja apskundė privalomąjį nurodymą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris 2008-10-06 sprendimu Nr. (4.1.)-LV4-2513 paliko nepakeistą privalomąjį nurodymą Nr. 13. Kaip jau minėta ginčo dėl faktinių aplinkybių dėl teritorijos statuso, kad ši teritorija yra valstybės saugoma Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, tvarkoma pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439 ( su vėlesniais pakeitimais) nuostatas, nėra, tačiau kyla ginčas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamento nuostatų taikymo. Ginčo dalyku esantis 2008-09-12 privalomasis nurodymas pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos adresu : (duomenys neskelbtini), vagonėlį – namelį, grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymo Nr.439 1 punktu patvirtinto “Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento” (toliau – ir Reglamentas) 32-1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad Nacionaliniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/ namelius), išskyrus Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytus atvejus ir teisės aktų nustatyta tvarka masiniams renginiams naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius. Minimas Reglamento 32-1 punktas įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-11-07 įsakymu Nr. D1-556 pakeitus Reglamento redakciją, patvirtintą aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 439. Pareiškėja akcentuoja, kad mobilus įrenginys įsigytas prieš minimo teisės akto redakcijos įsigaliojimą ir šis mobilus įrenginys jau trejus metus stovi Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Tačiau aplinkos apsaugos teisės akto - Reglamento pažeidimas užfiksuotas ankstesniais ir skundžiamuoju privalomuoju nurodymu, kurie surašyti galiojant cituojamam teisiniam reglamentavimui, draudžiančiam saugomoje teritorijoje laikyti tokio pobūdžio statinį. Namelio-vagonėlio įgijimo laikas taikant Reglamento 32-1 punkto nuostatas nėra reikšminga aplinkybė, nes tokio pobūdžio statiniai nepriklausomai nuo jų įsigijimo momento negali būti laikomi saugomoje teritorijoje. Reglamento pakeitimas įsigaliojo 2007-11-23 ir nuo šios datos pareiškėja privalėjo laikytis jo nuostatų. Be to reikėtų skirtingai vertinti ir aplinkybes susijusias su objekto įsigijimu ir jo pastatymu minimoje vietoje, kadangi įsigijimo sandoris gali nesutapti su objekto pastatymu konkrečioje teritorijoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje, Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai - regionų aplinkos apsaugos departamentai, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo srityje Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (toliau - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos). Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams (kurie pagal Įstatymo 10 straipsnį skirstomi į vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius, vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius, valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius) suteikti įgaliojimai šio Įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas - privalomasis nurodymas tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomų nurodymų davimo atvejai ir tvarka aptarti šio įstatymo 18-22 straipsniuose, o įstatymo 24 straipsnis nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus, jei pasibaigus privalomojo nurodymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi. Iš bylos duomenų matyti, jog privalomąjį nurodymą – pašalinti iš Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos ((duomenys neskelbtini)) vagonėlį-namelį, pastatytą pažeidžiant Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 32-1 punkto reikalavimus, pareiškėjai UAB „Gintarinis krantas“ surašė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, t.y. kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (2004-06-16 nutarimo Nr. 759 redakcija) 20 punkto nuostatas valstybiniams aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams pavesta vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir Kuršių nerijos nacionaliniame parke, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius nekompetentingas priimti privalomąjį nurodymą dėl padaryto aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimo Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.

Pareiškėjas skundą taip pat grindžia aplinkybe, kad šis privalomasis nurodymas yra trečiasis ir jo teigimu už tą patį nusižengimą nėra numatyta pakartotinio privalomojo nurodymo surašymo procedūra. Tačiau šis vertinimas yra klaidingas, kadangi Įstatymo 24 straipsnio nuostatos numato, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2008-09-12 surašė privalomąjį nurodymą Nr. 13, kuriuo UAB „Gintarinis uostas“ įpareigojo iki 2008-10-13 pašalinti iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritorijos neteisėtai pastatytą namelį-vagonėlį (b.l. 15-16). Taigi, 2008-09-12 konstatavus, kad iki nustatytojo termino nėra įvykdyti ankstesniais privalomaisiais nurodymais nustatyti įpareigojimai, valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius turėjo teisinį pagrindą ir pagrįstai surašė 2008-09-12 pakartotinį privalomąjį nurodymą, jame nurodydamas šio privalomojo nurodymo įvykdymo datą. Ankstesnio privalomojo nurodymo teisėtumo ginčijimas teisme nedaro įtakos jo vykdymui, o pakartotinio privalomojo nurodymo davimui esminė sąlyga yra ankstesnio privalomojo nurodymo neįvykdymas, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius negalėjo duoti privalomojo nurodymo dėl to, kad neišnagrinėtas ginčas dėl ankstesnio nurodymo.

Pareiškėjos atstovas teisminio nagrinėjimo metu taip pat papildomai išdėstė argumentus, kad pareiškėja nėra šios žemės savininkė, o nuomoja valstybinę žemę, todėl visos pretenzijos dėl teisinio reglamentavimo pažeidimų ar aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų turėtų būti reiškiamos valstybinę žemė patikėjimo teise valdančiam subjektui Klaipėdos AVA. Tačiau šios aplinkybės yra grindžiamos subjektyviu vertinimu, kuris nepagrįstas teisės normomis. Klaipėdos AVA valstybinę žemę valdo patikėjimo teise. Pareiškėja nurodo, kad valstybės nuosavybe priklausančia žeme naudojasi teisėtu pagrindu ir teikia to patvirtinimui rašytinius įrodymus, todėl pagal Reglamento 1 punkto nuostatas, numatančias, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas - tai teisės aktas, nustatantis specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus, ji būtent pati, vykdydama ūkinę veiklą privalo laikytis minimo Reglamento nuostatų ir už šio reglamento nuostatų nepaisymą būtent pareiškėjai kyla teisinė atsakomybė.

Pareiškėja savo skundo argumentus grindžia ir tuo, kad buvo ignoruojami Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 14 straipsnio, 16 straipsnio, 17 straipsnio reikalavimai. Kaip jau paminėta šiame sprendime Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas turi teises ir pareigas apibrėžtas 12 straipsnyje. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šie įgalinimai būtų viršyti, todėl pareiškėjos argumentai dėl minimų Įstatymo nuostatų pažeidimo yra nepagrįsi.

Skunde taip pat akcentuojamas pareiškėjos nuosavybės teisių pažeidimas, tačiau akivaizdu, kad šios teisės nėra pažeidžiamos. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialisto parengtos pažymos, kurią cituoja savo skundo argumentams pagrįsti ir pareiškėja, nustatyta, kad vagonėlis - namelis nėra stacionarus statinys, todėl pareiškėjos nuosavybės teisių turinys neturėtų būti siejamas su konkrečia jo pastatymo vieta. Pareiškėja pati pripažįsta, kad teritorija, kurioje yra pastatytas namelis yra valstybinio fondo žemė, patenkanti į KNNP teritoriją, kuriai taikomas ypatingas apsaugos statusas. Kadangi nėra ribojamos pareiškėjos teisės dėl pačio daikto, dėl kurio pastatymo saugomoje teritorijoje kilo ginčas, nuosavybės, nėra pagrindo kalbėti apie pareiškėjos nuosavybės teisių pažeidimus.

Taigi iš aukščiau aptartų ir įvertintų teisinių ir faktinių bylos aplinkybių galima konstatuojama, jog pareiškėja UAB „Gintarinis krantas“ Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, esančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Neringos m., mobilų įrenginį namelį – vagonėlį pastatė neteisėtai, todėl valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, nustatęs, kad pažeistas Reglamento 32-1 punktas, draudžiantis laikyti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius Kuršių nerijos nacionaliniame parke, pagrįstai 2008-09-12 pakartotinai surašė pareiškėjai privalomąjį nurodymą Nr. 13, reikalaudamas pašalinti jį iš saugomos teritorijos, o Departamentas pagrįstai 2008-10-06 sprendimu Nr. (4.1.)-LV4-6074 paliko nepakeistą privalomąjį nurodymą ir UAB „Gintarinis uostas“ skundo nepatenkino. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, jog skundžiami administraciniai aktai yra teisėti pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Gintarinis uostas“ skundą atsakovui Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2008-09-12 privalomojo nurodymo Nr. 13 ir 2008-10-06 sprendimo Nr. (4.1.)-LV4-6074 panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.